Apie šaltį...

...kuris, nori tu to, ar nenori, smelkiasi vis gilyn ir gilyn.

Jau beveik žiema. Kaštonas po mano langais baigia numesti paskutiniuosius lapus, o šie krenta ant šaligatvio ir virsta slidžia drėgna mase. Kaipgi šitą masę priversti likti ant šaligatvio? Nes kartais man atrodo, kad jau jaučiu ją po truputį slenkant į giliausius užkaborius ir ten plintant... Ir nepaliekant nieko, kas būtų susiję su šiluma, gėriu ir šypsenomis. O dar tas lietus... Vasarą jis nuplaudavo nuovargį ir dulkes, versdavo nusišypsoti ir be proto gaivališkai kvepėdavo. O dabar..? Tik paskubina lapų virtimo glitėsiais procesą.

Ne ne, manęs neužpuolusi rudeninė depresija. Taip, trūksta saulės ir šilumos, tačiau tai - natūralu. Tuoj iškris sniegas ir visi kartu rasime naujų džiuginančių dalykų. Pavyzdžiui, galėsime mesti gniūžtę į draugą. Arba nukristi į sniegą ir plasnoti rankomis, idant angelai.. Arba laukymėje išpėduoti didelę širdį. Tokie prisiminimai verčia šypsotis. :)

O dabar papasakosiu apie džiugią šventę, kuri nenumaldomai artėja. Tai - Vilnius Gospel '09. Jau aštuntus metus Vilnių iš niūrios rudeniškos nuotaikos trauks gospel giesmės ir daug smagiai nusiteikusių jaunų žmonių. :) Aptikau, kad Vilnius Gospel turi Mini-Blog'ą Twitter'yje, tad norintys pažvelkite. :) O aš copy-paste principu įkelsiu tekstuką apie Vilnius Gospel '09 iš Facebook'o.

Nuotrauka iš Vilnius Gospel Festivalis puslapio svetainėje "Facebook"

Vilniaus Gospel Festivalis 2009 | Everytime I Feel The Spirit

 "2009 m. lapkričio 13 - 15 dienomis Vilniuje asociacija Lietuvos jaunųjų krikščionių sąjunga organizuoja VIII Gospel muzikos festivalį "Vilniaus Gospel 2009". Festivalio tema: "Everytime I Feel the spirit" / "Visa širdim jaučiu Jo dvasią".

2009 m. festivalio programa savo turiniu skiriasi nuo buvusių festivalių - Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo ir Vilniaus - Europos kultūros sostinės tapimo proga bus atsigręžta į tradicines Gospel giesmes - spiričiuelius (angl. spirituals). Festivalio koncertų programą sudarys populiarūs autentiški spiričiueliai: "Keep Your Lamps", "Down by the riverside", "Everytime I feel the spirit", taip pat aranžuoti - "Steal away", "Clean Heart" ir kiti kūriniai.

2009 m. festivalio svečiai - žymūs Gospel muzikos atlikėjai ir dirigentai iš Švedijos: Monika Tornquist ir Jonas Engstrom. Pirmą kartą į Lietuvą atvyksta Gospel muzikos profesionalas, dainininkas ir kompozitorius iš JAV - Jay T Hairston.

Festivalio dirigentai: Jay T Hairston (JAV), Monka Tornquist, Jonas Engstrom (SWE), Kristina Žaldokaitė (LT), Marija - Monika Žalnerauskaitė (LT), Akvilė Kalinaitė (LT) ir kt. "

Taigi, norinčius žiauriai kviečiu atkeliauti bent jau paklausyti - žada būti tikrai smagus festivalis. Beje, Jay T Hairston'o taip lengvai paprastą dieną neišvysite, o juo labiau - neišgirsite. Tad linkiu nepražiopsoti šios progos.

Pasižadu įkelti tikslesnę informaciją apie renginių vietą ir laiką, kai tik ji pasirodys. ;)

Šiam kartui tiek - neliūdėkite, nesušalkite. Labanakt* 

Apie susitikimus...

...kurie būna per anksti, labai laiku, arba per vėlai.

Vakar vakare dalyvavau klasiokų susitikime. Buvo išties miela pamatyti tuos veidus, ypač todėl, kad su kai kuriais iš jų dvylika metų teko minti tą patį slenkstį. Su kai kuriais - mažiau. Bet tai nereiškia, kad jie buvo mažiau pasiilgti.

Kažkodėl pasirodė, kad tai, ką kažkuris iš klasiokų ar klasiokių pasakė, gali būti tiesa.. Šiek tiek per anksti susitikom - visi nei kiek nepasikeitę. Aš sakyčiau, beveik nepasikeitę. Kai kurių akys šiek tiek vyresnės, nei kad buvo dvyliktoje klasėje. Dėl vieno džiaugiuosi - visi atrodo atradę save. O jei dar ne save, tai drąsos, kurios vedini keičia ką nors savo gyvenime. Pvz.: meta mokslus, kurie niekada per daug nepatiko ir pradeda naujus, įtikina tėvus, kad menininko duona ne tokia jau karti, kaip gali pasirodyti.. Et, bus įdomu, kai prasidės vestuvės ir vaikai. Turiu nuojautą, kad greitai. Reikėjo vakar susilažinti su kuo nors, kas bus pirmas.. :)
Ir visgi, tų prisiminimų, kurie grįžta iš kokios penktos - šeštos klasės niekas nenustelbs. Vakar pasijuokėm, o koookios būdavo diskotekos, o kokios šunybės per pertraukas. Grįžčiau vienai dienai į tuos metus, kad dar kartą pajusčiau viską, kas buvo.

Važiuodamos su Skaiste į tą patį susitikimą, klausėmės F.Sinatros - odiev, kokiom Kalėdom pakvipo. Mandarinai, šiek tiek kvepiančios žvakės ir imbieriniai meduoliukai. Laukiu nesulaukiu..

Nesušalkit, labanakt*

Apie pirmąjį sniegą...

...kuris šiais metais pasirodė gal kiek per anksti. Nespėjau pamilti rudens iš naujo, o štai, jau žiema ant slenksčio. Kur teisybė?

Tačiau darbų - rudeniškai, yra. Štai, su Jurga pristatėm albumą šeštadienį. Yra kam patiko, yra kam ne - turbūt kiekvienam pagal skonį. Kas norėtų pamatyti ir išgirsti pristatymo koncertą, važiuokite į Klaipėdą (spalio 17d.), arba į Kauną (spalio 24d.) - susitiksim.

Tą patį šeštadienį važiuodama ryte į kirpyklą pasigailėjau, kad neturiu su savim fotiko. Virš Vilniaus traukinių stoties toks vaizdas buvo - rūkas, migla ir neaiškiai nuostabi būsena. Tokia, kurioj nuskęsti ilgiau pažiūrėjęs į vieną tašką.

O jei paklaustumėt, kaip aš in general, atsakyčiau: laukiu Kalėdų. Kad ir kaip jos dar toli ir iki jų kalnus nuversti reikia, bet visgi. Juk taip malonu, kai pradedi galvoti, ką čia kam padovanojus.. :) Aš iš tų esu, kuriai dovanoti maloniau, nei pačiai dovanas gauti. Kai dūšią į dovaną sudedi ir matai, kad žmogui patinka - kas gali būti geriau.

O dabar - esu prižadėjusi burokėlių sriubą. Tad griebiuosi mėsos atsargų, burokėlių ir pirmyn. Jei ką domina, įkvėpimo sėmiausi iš Beatos Virtuvės. Kukuliukus keisiu kauliukais, bet nemanau, kad sriuba nuo to nukentės. Keliauju suktis virtuvėj. Iki.

Nesušalkit, labanakt.*

Apie rudenį...

...kuris visokių naujų vėjų į galvą pripučia.

Šiandien buvau prisižadėjusi sau išeiti į miestą. Bet kadangi gerklė peršti kaip perštėjusi, o choro atranka dėl netinkamai susiklosčiusių aplinkybių turėjo būti nukelta savaitei, likau namie. Truputį prišeimininkavau namų gerovei, susitvarkiau, pagaminau troškinį - jautiena + obuoliai = visai neblogas rezultatas...

O apie naujus vėjus - išties, jie ne nauji, o naujai atpūsti seni... Pasiilgau šviežių pyragų ir saldėsių kvapo namuose. Keista, bet taip susiklostė, jog pradėjusi gyventi savarankiškai kibau į kulinariją, o taip anksčiau mėgtą konditeriją paslėpiau ant pačios aukščiausios lentynėlės. Nusprendžiau, kad veltui. Juk kai ateina šalčiai, taip ir norisi užkonservuoti gerus kvapus, šiltus prisiminimus, saldaus pyrago kąsnelius, arbatą su medumi.. Tikiuosi, kad jau greitai atrasiu laiko paskambinti močiutei ir užsirašyti naminių žagarėlių receptą, kurie taip primena vaikystę. Ir pagaliau nusipirksiu kepimo formą.

Pradedu šilumos konservavimo sezoną. Juk tuojau prasideda pirmoji spalio diena. Pradedu po truputį laukti Kalėdų..

Labanakt*

Apie laisvadienius...

...ir tinginiadienius.

Šiandien kaip tik tokia diena. Pabudau pakankamai anksti ir nuo ryto tinginiauju. Na, ne visiškai - valgyt pasigaminau, indų likučius išploviau. Bet vis tiek poilsis. :) Toks jau tas gyvenimas - savaitgaliai daug aktyvesni už paprastas dienas.

Taip jau šį savaitgalį išėjo, kad pažiūrėjau visas tris "Matricos" trilogijos dalis. Pirmąjį filmą The Matrix jau buvau mačiusi - tačiau, jei sąžiningai, visai maloniai pažiūrėjau dar kartą. O toliau einantys filmai nebe tokie įdomūs: antroji dalis The Matrix Reloaded - dar dar, tačiau jau atsiranda vietų, kai norisi šiek tiek prasukti pernelyg ištęstas kovų scenas. Na, o trečioji The Matrix Revolutions - labai nemažai pasikartojimų, šiek tiek vietų, kur trūksta ryšio, kas prie ko. Dar daugiau meilių-seilių, nei antrojoje dalyje... Ir galiausiai - visiškai paika pabaiga. Amerikiečiai nelabai moka kurti pabaigas savo filmams (mintis ne mano ;) ). Tai tiek apie Neo ir draugus.

Tikiuosi, kad gyvenat gerai. Jei ne - to palinkėčiau.
O dabar, jums leidus, keliauju mėgautis Hauso šeštojo sezono pradžia. :)

Labanakt.

Apie pokoncertinius periodus...

...kurie ypatingai išryškėja, jei dainuojama neišsigydžius iki galo.

Po vakar vakaro Tamstoje šįryt pabudau tokioje stadijoje, kad galėčiau dainuoti boso partiją. Dabar jau truputį pasitaisė reikalai, bet visgi, galėtų būti daug daug geriau. Niekis - arbata mano draugas. :)

Koncertas buvo įdomus. Nežinau, kaip klausytojams, bet kalbu apie patį kolektyvą. Tikiu, vėliau pasidalinsim kiekvienas savo jausmais, kas patiko, o kas ne. Asmeniškai man nebuvo lengva, nes daug kas buvo visiškai kitaip, negu visada. Bet sveiki tokie "žemės drebėjimai", kurie priverčia pabusti ir pamatyti, kad dar yra begalės dalykų, kurių reikia siekti.
Tiesa, labai malonu buvo matyti veidus iš naujai surinkto šv. Jonų chorelio. Tie nauji žmonės įkvepia. Ir žinau, kodėl. Nes prisimenu tą metą, kai aš buvau tokia, kaip jie. Kai gospelas man buvo visiškai nauja muzika, kai nuo kiekvieno sudainuoto akordo šiurpas per nugarą eidavo. Visgi, džiaugiuosi, kad tas šiurpas man vis dar eina, kad gospelas mane vis dar "užkrečia". :)

Beje, jei kas norėtų prisijungti prie dar vienos grupės, kuri pradės repetuoti nuo spalio mėnesio, širdingai kviečiu į atranką. Ji vyks rugsėjo 30 dieną (trečiadienį) 19h vakare, šv. Jonų bažnyčioje. Tikiuosi, kad ateis ne ką mažiau žmonių, nei buvo pirmojoje atrankoje. :)

Šįkart tiek pro mano langą.
Kaip sako mano mylima Sigutė, čiau čiaučiukas iki ikiukas! :)

Apie vėlyvus vakarus...

...kurie, kai pasitaiko sėkmingi, galėtų ir ne taip greitai baigtis. :)

Vis dar negaliu teigti, kad pažįstu naujojo chorelio žmones, tačiau drąsiai sakau - šiandien šį bei tą apie juos visus sužinojau. Ir nuo šio vakaro kiekvienas veidas + vardas + tai, ką žmogus apie save papasakojo, sudarys atskirą paveiksliuką. Panašiai tokį, koks yra čia dešiniau, mano profilyje (jeigu kas skaitot feisbuke, nežinau, kurioj pusėj), tik dar su šiokiomis tokiomis charakteristikomis. Jau po truputį byra geri atsiliepimai iš viso to, ką nuveikėm šįvakar. Ačiū. Nežinau, ar ką nors pasieks, tad į Dangų.

Labai įdomių sprendimų pateikė Kristina - aš ėmiau ir pagalvojau, o kodėl mes tokių žaidimukų-akcijų-atrakcijų nedarom su seniais? Tipo, jau dideli, užaugom, jau viską ir patys mokam..? :) Gal kai kurie taip galvoja. Gal net ir aš pati taip galvoju (-au), nesu tikra.. O, pasirodo, nereikėtų.
Juk per ieškojimus visi augam, o augimui ribų nėra. Šitaip aš tikrai galvoju ir galvosiu.

Jau laukiu nesulaukiu Vilnius Gospel '09 festivalio. Jau smalsu, kas gi per kūriniai laukia, kokie žmonės bus, kokie išeis po tų kelių dienų.. Prisimenu save beveik prieš 4 metus - kokia atėjau, o kokia išėjau. Su absoliučiai apsivertusiu pasauliu. Juk ir jūs taip jaučiatės, kai padarote tai, kas, atrodė, yra neįmanoma... Nepamirškim šito jausmo. Siekiamybė - vienas iš gyvenimo varikliukų.

Et, išsiplėčiau. Kažkokie jausmai užplūdo. Ačiū, kad skaitot. Tikiuosi, kad randat sau bent po eilutę iš kiekvieno įrašo.. Jei dar nerandat - tikiuosi, kad rasit. :)

Labanakt*

[Keep reaching]