Apie vėlyvus vakarus...

...kurie, kai pasitaiko sėkmingi, galėtų ir ne taip greitai baigtis. :)

Vis dar negaliu teigti, kad pažįstu naujojo chorelio žmones, tačiau drąsiai sakau - šiandien šį bei tą apie juos visus sužinojau. Ir nuo šio vakaro kiekvienas veidas + vardas + tai, ką žmogus apie save papasakojo, sudarys atskirą paveiksliuką. Panašiai tokį, koks yra čia dešiniau, mano profilyje (jeigu kas skaitot feisbuke, nežinau, kurioj pusėj), tik dar su šiokiomis tokiomis charakteristikomis. Jau po truputį byra geri atsiliepimai iš viso to, ką nuveikėm šįvakar. Ačiū. Nežinau, ar ką nors pasieks, tad į Dangų.

Labai įdomių sprendimų pateikė Kristina - aš ėmiau ir pagalvojau, o kodėl mes tokių žaidimukų-akcijų-atrakcijų nedarom su seniais? Tipo, jau dideli, užaugom, jau viską ir patys mokam..? :) Gal kai kurie taip galvoja. Gal net ir aš pati taip galvoju (-au), nesu tikra.. O, pasirodo, nereikėtų.
Juk per ieškojimus visi augam, o augimui ribų nėra. Šitaip aš tikrai galvoju ir galvosiu.

Jau laukiu nesulaukiu Vilnius Gospel '09 festivalio. Jau smalsu, kas gi per kūriniai laukia, kokie žmonės bus, kokie išeis po tų kelių dienų.. Prisimenu save beveik prieš 4 metus - kokia atėjau, o kokia išėjau. Su absoliučiai apsivertusiu pasauliu. Juk ir jūs taip jaučiatės, kai padarote tai, kas, atrodė, yra neįmanoma... Nepamirškim šito jausmo. Siekiamybė - vienas iš gyvenimo varikliukų.

Et, išsiplėčiau. Kažkokie jausmai užplūdo. Ačiū, kad skaitot. Tikiuosi, kad randat sau bent po eilutę iš kiekvieno įrašo.. Jei dar nerandat - tikiuosi, kad rasit. :)

Labanakt*

[Keep reaching]