Apie rudenį...

...ir meilę/nemeilę jam.

Kartais nekenčiu rudens. Kai jis neša tik šaltį, veria iki paširdžių, stingdo kaulus ir verčia staugti vilku spoksant į pilnatį.
O kartais myliu rudenį. Kai protarpiais per debesis prasikala saulė, nutvieksdama geltonas medžių viršūnes.. Kai vaikas, pasipuošęs pačia gražiausia naivia šypsena įlekia į balą ir taškosi. O geltoni ir raudoni lapai mirguliuoja vandeny.

Šiandien eidama namo mačiau stebuklingos spalvos dangų. Lyg kas būtų pasteles paėmęs ir dosniai nutepęs dangų... Rausva, persikų spalva, melsva... Gelsva... Et. Kelias minutes stovėjau ir spoksojau užvertus galvą.

Ar drįstate žiūrėti nepažįstamiems žmonėms tiesiai į akis? Praeiviams mieste? Prie gretimo staliuko sėdinčiai raudonplaukei? Besišypsančiam vyrukui troleibuse..? O kaip elgiatės, jeigu nepažįstami drąsiai žiūri jums į akis? Nusukate jas? Nusišypsot? Kaip jaučiatės tokiais momentais? Aš pati labai mėgstu žiūrėt į akis. Ir mėgstu, kai žiūri atgal. Ir nusišypso. Vat tokiais momentais ruduo atrodo be galo gražus. Tos šypsenos.. Tas geltonumas ir raudonumas..
Supratau, kad visgi, darosi vis šalčiau ir neišsisuksiu neįsigijusi šilto šaliko.. Mėlyno. :) Žinau, kad pirksiu mėlyną.

Manau, kad atėjo laikas, kai pagaliau pasidalinsiu tuo, ką labiausiai klausausi pastaruoju metu.. Jeigu turit minčių ir komentarų, nesivaržykit. Man tikrai įdomu.

1. I Can't Make You Love Me - Bon Iver, Tank, Adele... [originaliai gabalėlis yra Bonnie Raitt. Kiekvienas gali išsirinkti variantą, kuris labiausiai patinka. Taip, žiauriai liūdnas kūrinys. Nieko negaliu sau padaryti. Atradau su ponaičio DJ Deeb pagalba..]
2. Stay - Hurts [ne, nenuvažiavau į koncertą. Turiu draugų, kurie duotuoju momentu yra Žalgirio arenoj, Kaune. Ir klausosi. Ko gero ten yra ir mano mokinys, kurio pagalba šitas gabaliukas buvo strigęs man į mintis ilgam.]
3. Use Somebody - Kings of Leon [kažin kaip, Leono Karaliai mano muzikiniuose dešimtukuose vis suranda sau vietą. Gal aš giliai širdyje būtent tokios muzikos gerbėja? Apie šitą gabaliuką priminė viena iš 2011 metų UK X-Factor'iaus perklausų, kur dainavo puikus vyrukas Lascell Woods. Gaila tik, kad nepraėjo iki Judges Houses..]
4. C'mon Talk - Bernhoft [už šitą dėkoju Vitalijui. Radau jo sienoje ir nuo tada klausausi tiek šito kūrinuko, tiek kitų Bernhoft'o darbų. Smagus vyrukas. Ir ne toks liūdnas, kaip kita 'mano muzika'..]
5. Broken - Lifehouse [nepamenu, kaip šitas atsirado grojamuose. Kažkas tikrai užrodė, todėl jei tai esate jūs, prašau prisipažinti. :) Vėlgi, liūdesio pilnas, bet ai, ką aš čia. Net nemėginsiu teisintis. Some like it sad.]
6. Lost In The World - Kanye West [aha, daugelis gali pakomentuoti, kad labai keista rasti mano sąrašiuke tokį kūrinį. Ačiū Mariukui už jį. Vakar parodė ir įsibedė 'kablys' į nugarą. Labai geras kūrinys. Yra ir daugiau gerų. Jaučiu, reikės į West'ą pasigilint..]
7. A Case of You - James Blake [kaip gi dešimtukas be Blake'o? Originaliai šis kūrinys sudainuotas Joni Mitchell. Bet aš, būdama beprotiškai įsimylėjus Blake'ą galiu pasakyti, kad šita versija man milijoną kartų gražesnė. Nuostabi. Live, be viso kito..]
8. Heavy In Your Arms - Florence and The Machine [šiame dešimtuke - pirmas iš kūrinių, kuriuos pasiėmė Twilight'o kūrėjai. Sunkus. Tamsus. Juodomis panagėmis. Toks sunkus, kaip Bjutiful.]
9. Possibility - Lykke Li [šiame dešimtuke - antras iš kūrinių, kuriuos pasiėmė Twilight'o kūrėjai. Netikėtai sklendžiantis ore. Nesvarumo būsenoj toks.. Ne..?]
10. Falling - John Frusciante [žaviausias dalykas - paveiksle nutapytas dangus yra lygiai toks, kokį mačiau šiandien eidama namo. Šitas kūrinys - Justo dėka atkapstytas. Visai netyčiom užkliuvau už jo ir taip ir pasilikau. Nepraeina nei viena diena, kad aš nepaklausyčiau šito gabalėlio. Ir vis dar manau, kad taip dabar skamba mano širdis.]

Toks būtų trumpas dešimtukas. Na, prie daugumos atlikėjų prirašyčiau dar bent po kelis kūrinius, kurie sukasi mano grojaraštyje. Jeigu kam įdomu - Bon Iver, Florence and The Machine, James Blake, Kings of Leon, John Frusciante (nuorodoj daug prisimaišę - neradau, kad būtų vien tik Frusciante)...

Ačiū, kad skaitot. Net jeigu ir nepakomentuojat nieko, vis tiek ačiū. Nesušalkit.

Labanakt*

Apie dirbančius...

...valstybinėse įstaigose.

Taip jau nutinka, kad karts nuo karto mano planai ir keliai veda pro VMI (Valstybinę Mokesčių Inspekciją). Na gerai, net ne pro šalį, o į pačią VMI. Kai susiruošiu ten keliauti, išbraukiu iš gyvenimo nuo pusvalandžio iki valandos, nes tą laiką prasėdžiu ir pralaukiu, kol suskambės skambutis ir švieslentėje prie kurio nors stalo pradės mirksėti mano numeriukas. Laukdama eilėje visada labai atidžiai stebiu dirbančias moteris (ir kartais būnančius pavienius dirbančius vyrus). Stebiu jų aprangą, makiažus, manieras.. Žinot, sudėjus detales iš tokio vakarykščio "pasisėdėjimo" į vienumą, tikrai gautųsi Woody Allen'o vertas kino šedevras.
Kadangi VMI buvau pakankamai anksti ryte (yra žmonių, kurie tokiu metu sau leidžia dar ramiai miegot - jei tik galiu, aš pati - tikrai tarp tų sau leidžiančių atsiduriu..), kiek po 9 a.m., dirbančių buvo nedaug. Bet viena už kitą įdomesnės. Tiesa, dirbo vienas vyrukas, bet jį man užstojo salės kolona, o lankstytis ir stebeilytis būtų buvę pernelyg nemandagu.

Iš pradžių stebėjau sceną, kai viena moteris bėgo kažko sveikint ar kažką kolegei atiduot. Kadras toks: vyresnio amžiaus moteris, apsirengusi nertinį, kuris išryškina ne tik privalumus, bet ir tai, ko galėtų neišryškinti. Su kablais (t.y. aukštakulniais - atleiskit, nesusilaikiau). Rankose čežantis plastmasinis maišelis su kažkuo panašiu į džiovintas gėles ar pan. - iš tolo neįžiūrėjau. Ir ji bėgo. Nuo stalo per salę, iki kitos salės. Ne ne, žodis bėgo čia netinka. Tipeno, o kablukai braukėsi per grindis ir leido garsą, panašų į "brūkšt brūkšt" arba "čiūžt čiūžt". Keista, kaip linoleume dryžių neatsirado. Viską vainikavo jos veidas - šypsena nuo ausies iki ausies ir tokia, kai sugalvoji kokią šunybę draugui iškrėsti ir žinai, kad jis labai smagiai reaguos.

Toliau - moteris, kuri gal penkias minutes ant kėdės atkaltės mėgino dailiai pakabinti savo ryškiai raudoną megztinį. Jau, rodos, viskas gerai, ji gali leisti sau sėstis ir dirbti, bet ne. Dar blogai guli rankovės.. Reikia pataisyt. Ir dar. Ir vėl. :)

O viską vainikavo moters, kuri mane aptarnavo, makiažas. Na taip, galit sakyti, kad aš bjauri, jog taip rašau, bet man tai tikrai priminė ištraukas iš kino filmo.. Akys "riebiai" apibrėžtos skystu laineriu (liaudiškai - provodke, o kaip lietuviškai - net neįsivaizduoju - shame on me) ir dėl pastarojo fakto, jos atrodo labai liūdnai, nes kampučiai nusvirę žemyn. Kažkuo susisiejo su Arlekinu tas vaizdelis. Beje, prie šios moters stalelio patekau ne pirmą ir ne antrą kartą. Bet atrodo ji visada taip pat.

Manau, kad valstybinėse įstaigose įtaisius kameras, galima būtų vėliau iš nufilmuotos medžiagos sumontuoti tikrai ne vieną smagų filmuką. :) Pažiūrėčiau. Bet visgi, džiaugiuosi, kad VMI tenka užtrukti ne ilgiau, negu valandą. Neištverčiau stebėdama tokius darbo tempus. :)

Visiems gero savaitgalio.

Labanakt*

Apie žmones...

...troleibusuose.

Šįvakar važiuodama namo įprastiniu 6-uoju maršrutu atsidūriau šalia be galo įdomaus vyruko. Rankose laikė didelę neploną knygą - kažkurios iš Liudvigo van Beethoveno simfonijų partitūrą. Kaip skirtukas tarp lapų įdėta medinė liniuotė. Ir vyrukas lūpomis šnabždėdamas ritmą pakankamai ekspresyviai dirigavo. Norėjau užkalbinti, paklausti, pas ką mokosi... :) Tokios smulkmenos praskaidrina vakarus. O kas smagiausia, jis gyvena per vieną - kitą kiemą nuo manęs. Ėjau už jo didžiąją dalį kelio iki namų. Labai mėgstu tokius gyvenimo perliukus. :) Be galo smalsu, kas jo galvoje skamba, nes mūsų keliams išsiskyrus ir jam palypėjus į kalniuką mačiau skėsčiojant rankomis, lyg labai ekspresyviai diriguojant. O puspalčio skvernai plaikstėsi vėjyje. :)

O šiaip.. Seniai nebuvau čia. Norėjau vis parašyti šį bei tą, tačiau susilaikydavau. Su laiku pradedi atsirinkti, ką rašyti, o ką geriau pasilaikyti sau arba vienam - kitam artimam draugui ar draugei. Artimiausiu metu parašysiu dar. Sudėsiu mane lydinčios muzikos gabalėlius.

Labanakt*

Apie veidus...

...ir kiek kuris jų turi...

Raudonas lūpdažis. Smarkiai juodos blakstienos. Rausvi skruostai ir spindintis veidas.
Šypsena. Natūralus, gal kiek pavargęs veidas. Ir mėlynos akys.

Kaip po to imti ir atskirti, kuri moteris yra ta, tikroji..?

Paskutinėmis dienomis mintys veržiasi per kraštus. Kvėpuoju vasara, žydi jazminai, lyja lietūs, žmonės sukasi aplink.. Žvalūs, pavargę, alkani, sotūs.. Nuliūdę, laimingi, pikti ant savęs, krykštaujantys džiugiai.. Spalvų gama, kitaip nepasakysi. O kur dar muzika, vis kitaip skambanti, vis apie kitką kalbanti. Ir klausantys žmonės. Nėra nieko gražiau, kai dainavimas klausančiajam sukelia nenupasakojamas emocijas.. Kai matai, kad akys dega, šypsena nenuslenka nuo lūpų. Dainuočiau ir dainuočiau..

Laisvą minutėlę prieš kelias dienas griebiausi rašiklio ir popieriaus. Tai, kas gavosi, truputį per aštru. Niekaip nesugebu 'apkramtyti' teksto, kad ne tik aš ar dar vienas - kitas suprastų. O kita vertus, gal ir nereikia? Situacija reikalaujanti apsisprendimo. Jei tik apsispręsiu..

Kryžkelė. Aš joje. Ar pas Tave, ar nuo Tavęs..? Protingi žmonės kalba, kad jei bėgi, vejasi. Ar vytumeis?

Labanakt*

Apie tikėjimą...

...savimi, žmonėmis ir muzika.

And I think to myself.. - music moves in misterious ways.

Būna kartais, kad lipi į sceną, dainuoji, atiduodi save.. O atgal negauni nieko. Nei iš kolegų, nei iš klausytojų - lyg miške sau rėkautum. Tokie pasirodymai priverčia atsidusti ir tą pačią minutę viską paversti darbu. TIK darbu.
O būna kartais, kad lipi į sceną, dainuoji, atiduodi save.. O iš publikos VIS DAR negauni nieko. Tačiau tą minutę supranti, kad VISKĄ gauni iš tų, kurie groja kartu. Ir tą pačią minutę užpildo begalinė šiluma ir džiaugsmas. Kaip mažam vaikui norisi strykčioti, spygčioti, ploti katučių.. Verstis kūliais. Taip, malonus jausmas. Tada pameti visus jaudulius, abejones ir pasitiki. Savimi, žmonėmis ir muzika, kuri tą akimirką skamba ir sklando išvien.
Maloniai ir giliai atsidūstu ir tiems žmonėms sakau AČIŪ.

Taip pat jau kurį laiką pastebiu vieną dalyką ir stengiuosi juo vadovautis.. Nes manau, kad iš to susideda pilnavertis gyvenimas ir įvairiausi santykiai jame. Turiu omenyje įvairius santykius su įvairiais žmonėmis. Man atrodo, kad pasaulyje egzistuoja, vadinkime, 'energijos ratai'. Imi - duodi. Klausai - kalbi. Aš mėgstu stebėti asmeniškuosius ratus, nes manau, kad iš to viskas lipdosi. Tai yra iš asmeniško bendravimo - su vienu, su kitu, su trečiu.. Su kiekvienu vis kitaip, asmeniškai. Bet principas tas pats.. Jeigu duodi, tikiesi gauti.. Jeigu gauni - duodi atgal. Tiek pat, arba net daugiau. Juk be galo malonu.
Gal kas nors pasakys, kad esu lengvabūdė, per atvira, per gera, džiugiai vaikiška, etc. Na, ok, jeigu taip manot, padiskutuokim. Pasidalinkim nuomonėmis. Tai - irgi ratas. :)

Siunčiu visiems vasariškus linkėjimus. Ir pasižadu artimiausiu metu pakalbėti apie klausomiausius gabalėlius.

Labanakt*

Apie teatrą...

...ir kaip jis kvepia.

Praeitą penktadienį išleidom pradinukus. "Lėlės" teatre parodė finalinį spektaklį. Brolių Martinaičių "Avinėlio Teismą". Seną kaip pasaulis, bet vis dar nepaprastai mielą ir aktualų. :) Tokie dalykai išlaiko savo vertę ir išlieka aktualūs. Ilgai.
Prieš pat spektaklį vienas iš mano choristėlių pametė iš kartono pagamintą medžio lapą, kurį turėjo turėti visi, dainuojantys chore.. Belakstydama po užkulisius, iš vieno scenos krašto į kitą, stabtelėjus atsidusau ir giliai įkvėpiau.. Ir pajutau "teatro kvapą". Ir atgimė vaikystė. Džiaugsmas, nepaprasta vaikiška laimė, kai nuo 5 metų turi galimybę suktis teatre.. Dramos, Operos.. Gavus drabužinę, kur prieš spektaklius grimuojasi 'tikros aktorės', tarsi ritualą atliekant būdavo peržiūrėti visi stalčiai.. Pauostytos visos pudrinės, 'patikrintos' visos lūpdažių spalvos. Vajė. O tas užkulisių kvapas.. Juodai dažytos scenos lentos, kulisų perskyros.. Ilgos juodos medžiagos, kvepiančios ne kuo kitu, o Teatru. Ir tada imu ir suprantu, kad turėjau puikią vaikystę. Ir mane tikrai supras tie, kurie kartu siautė po operhauzo koridorius, drabužines, užkulisius.. :) Užsinostalginau. Ech..

O būdama jau mokytojyčių gretose, suprantu, kokį milžinišką darbą tuomet dirbo visos su mumis buvusios mokytojos. Kiek streso kainavo kosintis vaikiukas chore.. Kiek energijos būdavo įdėta norint sudiriguoti taip, kad vaikiukai suprastų, įstotų, ritmiškai sudainuotų.. O kiek energijos, balso, nervų įdėta į šokio scenas? Bet žinot, kiek nedaug reikia, kad visa tai atsipirktų? Pamiršti visą stresą, nervus, pyktį ir nerimą kai koks vaikiukas, antrokas 'kruopelytė' prieina ir sako: "mokytoja, jūs taip gražiai šiandien atrodot.." Nežinau, turbūt mieliau gali būti, kai vaikas tai pasako savo mamai.. :)

Jau kelis mėnesius (negaliu pasakyti, kiek tiksliai, gal kokius 4ris) esu pametus galvą dėl vieno kūrėjo. Spėju, kad negrįžtamai. Tai būtų James Blake. Kai kurie sako, kad bijotų patekti į jo galvą, nes pasiklystų ten ir nesusitvarkytų su tuo, ką sutiktų. Kai kurie sako, kad norėtų patekti į jo galvą ir nebijotų. Aš iš tų nebijančių. Man kartais vis susirodo, kad mano galvoj kartais panašūs dalykai dedasi, tik aš dar neatradau būdo, kaip tai pateikti. Nieko, ateis dar tam laikas. O tuo tarpu siūlau pasiklausyti: Wilhelm Scream, A Case Of You, I Never Learnt To Share (LIVE) ir šiaip visko, ką galite rasti, nusipirkti, parsisiųsti, susijūtūbinti.. Pageidautina, kad aparatūra, per kurią klausysite, gerai atkurtų žemus dažnius. Ir linkiu, kad patiktų. Kompanijoje bus smagiau važiuoti į koncertą kur nors Londone.. :)

Artimiausiu metu šiaip pasidalinsiu mylimos ir klausomos muzikos list'u. O tam kartui..

Labanakt*

Apie ausines...

...ir tai, ką jos pasako.

Pastaruoju metu viešajame transporte pastebiu daug žmonių su ausinėmis. Ir apninka mintys, ką jie klausosi..? Tada pradedu stebėti galvas, kojas, rankas - bent mažiausią ritmo užuominą. Be galo įdomu.
Jei pažiūrėtumėt į mane su ausinėmis, kai važiuoju viešuoju transportu, greičiausiai linksėčiau į taktą.. Gal šypsočiausi, gal dainuočiau sau patyliukais tą patį, ką ir atlikėjas ausinėse.. Beje, greitu metu žadu surašyti, ką nešiojuosi, ką klausausi. Turiu naujų atradimų ir priklausomybių.

Šiandien buvau kine. Woody Allen - You Will Meet A Tall Dark Stranger. Susižiūrėjo lengvai, smagiai. Nors šiaip mane užkabina kiek emociškai stipresni filmai. Bet šis visai patiko. Nueikit. Geram vakarui be 'gruzo', kaip dabar mėgstama sakyti.. :) Dar dabar prisimenu, kaip pamačius nuostabiai gražią F.Pinto išsprūdo 'ooooohoooo' iš mano lūpų. Gražūs žmonės filme, gražūs tipažai, personažai. Tikri.
Jei eisit ar buvot, parašykit, ar patiko. ;)

Taigi, ką klausotės važiuodami viešuoju transportu? :) O gal ką nors skaitote?

Labanakt*

Apie ašaras...

..kurias kartais galima paslėpti.

Oh, it's so about me...

Aretha Franklin - Tracks Of My Tears 

(neradau youtube, tai teko įkelti paprastai į internetą..)

People say I'm the life of the party
Because I tell a joke or two
Although I might be laughing loud and hearty
Deep inside I'm blue

So take a good look at my face
You'll see my smile seems out of place
And if you look closer, it's easy to trace
The tracks of my tears..
I need you, need you...

Labanakt*

Apie žiemą...

...kuri gyvena po mano antklode.

Šaldo man kojų pirštus. Teks traukti iki spintos ir kviestis į pagalbą kojines.. :)

Seniai nebuvau čia. Nežinau, kodėl. Vis sumąstydavau, ką parašyti, bet po kelių minučių aplankydavo mintis, kad nereikia, kad ne šiandien.. Net kelis topus muzikinius buvau sudėliojus, bet nesurašiau. Vadinas, nereikėjo, taip lemta.. Tai štai, po trijų mėnesių tylos vėl prisėdu čia džiaugsmingai. Tikrai su topu. Tikrai su keliom pastraipom rašliavų.. Na, prieš miegą, žinot.. :)

Nuskriaudė mane žiema.. Prieš kelias dienas slydau, kritau ir susimušiau nugarą. Ne pats maloniausias jausmelis, kai skauda taip, kad kelias minutes tiesiog klūpai ant žemės ir negali atsikelt. Bet nieko. :) Kasdien vis geriau ir geriau, gydo stebuklingi tepaliukai, kurių, laimei, turiu namuose... Noriu pasiųst geriausius linkėjimus likimo broliams ir sesėms, kurie krito taip pat. Greit gykit. O tie, kurie nekrito - saugokitės. :) Eismo sąlygos nepalankios...

Gruodis buvo beprotiškas - kaip viesulas sukosi aplinkui. O ir aš sukausi aplink, tuo pačiu bėgdama tam žiurkėno ratelyje, kur būna narveliuose, kad gyvuliukai nenuobodžiautų. Taigi, ir aš nenuobodžiavau. Užtat sausį truputį nuobodžiauju. Bet tikiu, tai praeis..

Atrodo, kad reikės pereiti prie topo.. :) Let the best part begin. Wooohooo. ;)

1. Jane Monheit - This Christmas [žinau, kad Kalėdos praėjo, tačiau negalėjau pasidalinti šituo kūriniu - labai jau gražiai jis nuskambėjo. Iš kur jį gavau - pasigriebiau nuo vieno būgnininko feisbuko sienos. ;) Ačiū, Andriau.
O mergina klipe - nepaprasto grožio. Taip, žinau, kad dažniau vyrai sprendžia apie moterų grožį, tačiau čia jau ir aš išsižiojau.. ;) Vyrai, nesivaržykit, paneikit mano nuomonę, jei turit noro..]

2. Hiromi Uehara - Place To Be [tai, ką ši moteris sugeba perteikti pirštų ir klaviatūros pagalba, yra nenusakoma.. Prisimenu, kai žiūrėjau, išspaudė ašarą. Nuostabu. Nepakartojama.]

3. Tinashe - Pieces Of Paper [šį vyruką "nusikabinau" nuo vienos mergičkos sienos, taip pat feisbuke.. :) Paprasta ir nuoširdu pasirodė. Ir kaip tik buvo sekmadienio rytas - nuostabiai atitiko nuotaiką. Saulėta. Ačiū, Marija.]

4. Jocelyn Brown - Somebody Elses Guy [dainytė iš naujo projekto, kuriame man tenka garbė dalyvauti. Tikiuosi, kad "užgimęs" gruodį jis gyvuos ir bus sėkmingas.. :) Bent jau muzika tai smagi.]

5. Roisin Murphy - If We're In Love [šita nereali moteris mane žavi dar nuo Moloko laikų. Ir iki šiol. Ir žavės tikrai ilgai.. Yra dar keli labai labai mėgstami jos kūriniai, bet pasiliksiu kitiems topams, manau. ;) Jei leisit..]

6. John Legend - Ordinary People [nesuprantu, kaip iki šiol dar neįmečiau šitos KLASIKOS į prieš tai buvusius topus.. :) Taisausi. Labai patinka..]

7. Santana feat. Dave Matthews - Love Of My Life [prisiminimų kūrinys. Tvankūs vasaros vakarai.. Vėsūs rudens rytai... Viskas, o kartu ir nieko. Kūrinys su istorija. Vis dar besitęsiančia..]

8. Damian Rice - Cannonball [su šituo gabaliuku susidūriau žiūrėdama 2010-ųjų X-Factorių. Buvau sužavėta vyruko, kuris ją atliko, o nuo to laiko vis įsijungiu. Labai gražus tekstas.]

9. Sia - My Love [taaaip, labai juokinga, kūrinys iš Twilight'o. Jei norit, galit iš manęs tyčiotis, šaipytis, badyti riebaluotais pirščiukais - man vis vien.. :) Daina apie meilę. Graži. Bent jau man. Ir taškas.]

10. Brian McKnight - What's My Name [last, but not least. :) su McKnightu apskritai mane supažindino vienas žmogus iš kolektyvo.. :) O kai išgirdau konkrečiai šitą dainą, klausiau ją tris kartus iš eilės (kiek pamenu). Ir supratau, kad tai bus mano vienas mėgstamiausių šio meto kūrinių. Tikrai, taip ir yra. Priglauskit mylimą žmogų ir tiesiog pašokit. Šokis reiškia daug..]

Esu tarp žemės ir dangaus.
Esu tarp šviesos ir tamsos.
Esu tarp dešinės ir kairės.
Nesvarumo būsenoj.
Ateis pavasaris, išplaus visą purviną ledą, atitirpins visus, kurie užšalę. Laukiu. Labai laukiu. Labiau, nei gali įsivaizduoti...

Labanakt*