Apie smagius vakarus...

...kai iš to smagumo, tūnančio viduj, nesurezgi rišlaus sakinio...

Trečiadienio vakarą praleidau gyvos muzikos klube TAMSTA. Grojo smagi kompanija - Rhythm Junkies. Skambėjo puikiai, vientisai, organiškai ir nepaprastai stilingai. Pirmą kūrinuką vyrai atliko vieni, o prieš antrąjį pristatė kompanijos damą. Ir sugrojo "After You've Gone". Tai antrajai dainai beskambant nusprendžiau, kad aprašinėsiu vakarą blog'e.. :) Lėtųjų kūrinių, skambėjusių koncerte, atmosfera ir nuotaika man asocijavosi su minkštu irisiniu saldainiu. Nemoku paaiškint, kodėl. :) O programai pasibaigus norėjau pasakyti tiek daug gražių žodžių, bet... nesuradau jų. Juokinga, kai nori pasakyti pagyrimą, bet nesumąstai, kokį būdvardį pavartoti, kad išreikštum nuotaiką ir vidinę jauseną.. Vienu žodžiu, VALIO Rhythm Junkies. Mano vakaro herojus buvo nepaliaujantis šypsotis Mr.Drum ir taip pat Mr.Jack, nes grojo bandža.. Ou yeah.

Ketvirtadienis buvo darbingas: su choreliu dalyvavom įrašuose ir repetavom vakare. Buvau pasiilgus tokios bendros repeticijos, naujų kūrinių mokymosi.. Kaip tik ėmėm naują medžiagą - ruošiamės koncertui. Vasario mėnesį gospel choras "Sounds in G" švenčia savo šeštąjį gimtadienį. Ta proga ruošiamės koncertuoti tame pačiame visų mylimame gyvos muzikos klube TAMSTA. Tiksli data - vasario 18 diena, ketvirtadienis. Kas mėgstate planuoti savo laiką iš anksto, pasižymėkit ir ateikit! Juk kuo daugiau savų veidų, tuo smagiau... ;) Vakare, prieš eidama miegot, netyčiom įjungiau MEZZO ir keliolika minučių pasimėgavau gypsy jazz/swing su keistu prancūzišku prieskoniu. Susigriebiau, kad reikia parašyti kam nors, kas galėtų susidomėti. Ta proga su Mr.Jack sudariau dylą: jei jis pamato ką smagaus, parašo man. Ir, o valio valio, šiandien gavau žinutę! Draugai, kas turit ir žiūrit MEZZO, pasisakykit. Žinosiu, kam dar galiu rašyti, kai užmatau ką smagesnio...

Šiandienos popietę leidau su broliu. Nusprendėm pasidaryti atrakciją ir nukeliaut į kiną. Žiūrėjom filmą, pavadinimu "Daktaro Parnaso fantazariumas" (the Imaginarium of Doctor Parnassus, 2009). Pirmoji tvirta išvada - Heath'as Ledger'is tikrai puikus. Vėl širdį sugelia pagalvojus, kaip gaila, kad žmogaus jau nėra tarp gyvųjų.. Nes tiek Batman'e, tiek šiandien matytame Fantazariume Ledger'io sukurti vaidmenys išties žavi. Pats filmas - šiek tiek trenktas. :) IMDB skaičiau recenziją, su kuria pilnai sutinku: 1. Klasiškas fantastinis filmas; 2. Sudėtingas su puikiais charakteriais; 3. Kai kas, ką norisi žiūrėti daugiau, nei vieną kartą. Pusę filmo mintyse kyla klausimai sulig kiekviena nauja scena. Po to jie nustoja kilti, nes atsiranda supratimas, kad taip greitai atsakymo surasti neįmanoma. Kadangi esu keistų neholivudinių filmų mėgėja, man patiko. Gal atsiras čia dar mačiusių - parašykit, kaip jums Fantazariumas susižiūrėjo..

Viskas. Kapsi paskutinės sausio dienos. Nors ši žiema man ir patinka, apsidžiaugiau, kai į galvą atsibeldė mintis, jog tuoj prasidės trumpas paskutinis žiemos mėnuo. Ir tada pavasaris. Tylutėlis valio. :) O kol kas vis dar muturiuokimės šalikais, nepamirškim kepurių ir pirštinių.. Peršalimai taip ir tyko, kada galės už kojos pačiupt. Niekam nelinkiu, tad nesušalkit.

Pyu, labanakt*

Apie žiemos rytus...

...arba "Kelintą valandą darbą pradeda Gatvių Barstytojai".

Šįryt teko išlįsti laukan anksčiau, negu norėjosi. Nors iki tikslo eiti teko apytiksliai kilometro atstumą, spėjau sušalti į varno nagą. O kur dar faktas, kad eiti teko slidinėjant ir dedant visas pastangas, kad neparkrisčiau žemėn.. Oj, kaip smagu buvo. :) Išties, turėjo būti linksma tiems, kurie galbūt matė mane pro langą.. Skeryčiojausi kaip ožka ant ledo. Net pačiai juokinga buvo. :)

Namo keliavau jau kiek šilčiau, nes saulė tuo metu kiek aukščiau kybojo. Eidama myniau į rudo smėlio krūvas, kurios, tiesą sakant, gerokai taisė man nuotaiką. Šaligatvis buvo nubarstytas tiesiog genialiai: kas kelis metrus (kartkartėmis tankiau) išilgi kauburiai smėlio. Lyg dryžiai kokie. Tada susimąsčiau: ką galvoja Gatvių Barstytojai.. Gal skuba, todėl tikisi, kad žmonės smėlį patys išsimindys po visą šaligatvį..? Et, niekada negali žinoti. :) Idealiai aplinkai reikia idealių darbuotojų. Ir visose srityse taip. Sklinda gandas, kad puikiausi savo srities specialistai - japonai. Kad ir kokį darbą turėtų, stengiasi būti geriausi. Šlavėjas - pats geriausias. Virėjas - tobulas šefas. Turiu seną-gerą draugą Tekančios Saulės šalyje - reikės kada paklausti, kaip ten su žmonėmis reikalai.. :)

Neseniai sužinojau, kad Vilniaus miesto savivaldybė įrengė nemokamas čiuožyklas daugelyje seniūnijų. Šiai žieminei atrakcijai "panaudotos" mokyklų sporto aikštės, krepšinio aikštelės, tvenkiniai... Plačiau galit pasiskaityti Vilniaus miesto savivaldybės interneto puslapyje. Tai dabar tereikia susiruošti ir nuvažiuoti pačiūžų. O tada - į trasą. :)
Gal jau kas išbandėte kurią nors iš tų čiuožyklų? Parašykit įspūdžius. :)

Net smagiau gyventi, kai saulė taip skaisčiai šviečia.
Nesušalkit, pyu*

Apie išėjimus ir sugrįžimus...

...kurie dažniausiai lydi kiekvieną iš mūsų.

Štai, buvau išėjus iš blog'o. Galima sakyti, atostogavau. Bet kiekvienas išėjimas palieka viltį, kad bus sugrįžimas. Ir aš vėl čia.

Per tą laiką spėjau dar kartą susirgti ir beveik pasveikti. Beveik, nes už kojų dar truputį laiko kosulys - skambu kaip griaustinis prieš audrą kartais. Visą savaitę praleidau namuose, jaučiuosi šiek tiek atitrūkus nuo visuomenės ir savų žmonių. Tačiau tikiuosi, kad jau rytoj viskas pradės taisytis - žadu pagaliau išlįsti laukan.. Teks muturiuotis iki nosies, nes galimybė atkristi manęs visiškai nevilioja.

Sausį beveik nedirbau.. Visi po didžiųjų švenčių, rodos, pasidarė atokvėpį. Man taip atrodo dar ir todėl, kad šiemet nebesimokau - studentams po naujų teko džiaugtis sesijomis. Bet užtat dabar, spėju, visi jau prisijungė prie atostogaujančių. Juk smagu.. :)

Turiu minčių artimiausiu metu vėl sumesti muzikinį topą, bet dar ne šiandien. Šiuo metu jaučiuosi, lyg laukčiau kažin kokio naujo vėjo, naujo įkvėpimo.. Gal tas šaltis ir saulės trūkumas pradeda viską dengti ledu..? Nors iki šiolei visai neblogai kapsčiausi - šiais metais žiema eina daug lengviau, nei praeitais ar užpraeitais. Priežasties pati ieškau, tačiau vis dar nesurandu.. Kai surasiu, būtinai pasidalinsiu.

Ką gi, geros savaitės visiems. Laikykitės, nesušalkit. Pasidalinu kūriniu, kuris šiuo metu skamba...



Labanakt*