Kovo 24-oji, jau šeštadienis, šiek tiek po vidurnakčio Vilniaus, esančio Lietuvoje, laiku. Įrašas apie Kino Pavasarį ir mylimuosius...

Sulaukiu nemažai klausimų tema "Ką rekomenduotum pažiūrėti?" Tad parašysiu nuomones apie tuos filmus, kuriuos jau turėjau laimės pažiūrėti šių metų Kino Pavasaryje, įmesiu nuorodas į jų aprašus.. Jeigu bus norinčių pasitikslinti, kaip koks filmas konkrečiau atrodo, yra aprašytas ar šiaip kils jausmas, jog norite plačiau pasidomėti festivaliu - užeikit į Kino Pavasario internetinį puslapį. Dar savaitę filmai 'rodysis', tad galit susiorganizuoti.

1. "Pavojingas metodas" / "A Dangerous Method"
Visi Keiros Knightley gerbėjai (arba piktdžiugiški negerbėjai ir nemėgėjai) - turite pažiūrėti šį filmą. Pakankamai įtaigiai suvaidinta sudėtinga psichologinė ar net psichiatrinė būsena. Filmas istorinis, apie Carl'o Jung'o ir Sigmund'o Freud'o gydymo pradžią. Įdomūs pasąmonės užkaboriai. Šiek tiek atvirų itin realistiškų scenų.
Mano nuomonė apie filmą neutrali. Neprailgo, nepabodo, bet kai baigėsi, nebuvo taip, jog galvoje liko didžiulis moralas, plūdo jausmų bangos ir pan. Greičiausiai, ne toks filmo tikslas. Kas domitės psichoanalize ir neturite nieko prieš istorinius filmus, turėtų 'susižiūrėti' nesunkiai. Filmui duočiau 6 ar 7 balus iš 10. Gal dėl to, kad nesu itin didelė istorinių filmų gerbėja. Man labiau patinka sudėtingesni kontekstai, sukrėtimai ir erdvė asmeninėms mintims po filmo. P.S. Patikrinau - į filmą bilietų nebėra.

2. "Iki pasimatymo" / "Goodbye"
Filmas apie Artimųjų Rytų moteris. Kai kurie pasakytų, kad vienas iš daugelio šia tema sukurtų. Man visai patiko. Jautrių vietų būta - moters santykis su dar negimusiu kūdikiu, dvejonės, sukrėtimai. Ir staigi pabaiga. Vienas iš tų filmų, kur pagrindinės herojės vardas suskamba tik praėjus geram gabalui filmo. O vyras, apie kurį kalbama ir už jį (gal netyčiom) planuojama, pasirodo dar vėliau, negu išaiškėja pagrindinės herojės vardas. Natūralus, tikroviškas, kiek 'tamsus' filmas. 7 ar 8 iš 10. P.S. Į šį filmą bilietų irgi nebėra...

3. "Pasikalbėkime apie Keviną" / "We Need to Talk about Kevin"
Labai patiko. Labai sukrėtė. Labai sunki tema. Motina nemyli savo sūnaus. Sūnus auga ypatingai (ir sąmoningai) žiaurus ir nekenčia motinos. Ir daro viską, kad ją įskaudintų. Filmo pabaigoje įskaudina 'galingai'. Mėgstu tokius filmus, kurie sudėlioti iš gabaliukų, kaip puzlė. Iškarpa iš praeities, iš kiek artimesnės praeities, iš dabarties.. Šiokia tokia simbolika, spalvų pasikartojimas, nuotaikų pasikartojimas. Žvilgsnio pasikartojimas. Pikto žvilgsnio. Tokio, su neapykanta. Už kurio slepiasi visokios blogos ir šunybių (mažesnių ar didesnių) pilnos mintys.
Iššaukia mintis, jog mano vaikai nežais žiaurumą skatinančių žaidimų, nežiūrės animacinių filmukų, kuriuose šaudo, mušasi, klykia. Kaip tik bus įmanoma ilgiau. Juoksitės, kad aš naivi ir kad taip tikrai nebus. Uf. Pažiūrėkit filmą - nebesijuoksit. :) Mano asmeninis vertinimas - netoli 10 iš 10. P.S. Bilietų yra!!! Į du dar likusius seansus!

4. "Tikri pojūčiai" / "Perfect Sense"
And heeeeeere enterrrrrrrrrrs... EWAN McGREGOR! Filmas galėtų būti eilinė psichozė apie pasaulinio masto epidemiją. Bet ne. Labai 'juslinis' filmas. Apie praradimus ir lėtą kūno 'atsijungimą', tačiau šviesiai. Būta kadrų, kada iš tikroviškumo ir šiokio tokio pasibjaurėjimo žmonių gyvuliška prigimtimi, kuri filme išlenda aptemus protams, norėtųsi užsidengti akis. Bet net ir tas pasibjaurėjimas šviesus. Apie tai, kaip prisitaikytumėm gyventi, jeigu palaipsniui netektumėm visų savo pojūčių. Kaip gyventumėm toliau. Kaip toliau funkcionuotų nenutrūkstama kasdieninės rutinos grandinė.. Ir (odiev, kaip netikėta) apie meilę. Geras. 9 iš 10. P.S. Bilietų yra! Į du seansus. Pirmyn..!

5. "Gyvenimo sienos" / "Sidewalls"
Tas, kurio iš tiesų ieškai, gyvena visai šalia tavęs. Visų pirma, kas 'vežė' šiame filme - ispanų kalba. Veiksmas Buenos Airėse. Apie du be galo panašius žmones. Apie fobijas. Priverčia susimąstyti, kokioje stadijoje pats esi, ar tau viskas gerai... Juk, kaip ir filmo herojai, gyveni "dėžutėje batams". Tik matmenys skirtingi... 100 kvadratinių metrų ir 3 metrų aukščio lubos... 250 kvadratinių metrų, mediniai laiptai... 25 kvadratiniai metrai - miegamasis, svetainė, darbo kambarys ir virtuvė vienoje vietoje.. Labai teigiamas. Labai apie meilę. Ir baigiasi gerai. Valio. Tarp 8 ir 9 iš 10. P.S. Deja, bilietų nebėr...

6. "Café de Flore"
Susipynusios kelios gyvenimo istorijos. Meilė, kai turi paleisti, bet bijai. Muzika. Prisiminimai ir nostalgija. Sapnai, troškimai, moterys ir vyrai... Net nežinau, kaip apibūdinti šį filmą. Mane jis įtraukė nuo pradžios iki pabaigos. Netikėtai pasikeičiančia vieta ir laiku, netikėtai prasidedančia ir taip pat netikėtai pasibaigiančia muzika... Meile... Meile netgi tam žmogui, kurio, rodos, turėtum absoliučiai nevirškinti. Labai drąsiai duodu 10 iš 10. Sujaudino iki sielos gelmių. P.S. Bilietai akimirksniu ištirpo net į papildomus seansus...

Kol kas mačiau tiek. Turiu bilietus į dar keturis filmus - galėsiu ir apie anuos parašyti, kai pažiūrėsiu. Jūs irgi parašykit apie tuos, kuriuos matėt, savo nuomonę, patiko - nepatiko, kodėl, etc.

Mylimieji. Gal tas paskutinis filmas sužadino šitas mintis... Manau, kad svarbu yra širdy neturėti neapykantos. Iš visų jėgų. Manau, kad neapykanta griauna. Su dideliu džiaugsmu prisimenu tuos žmones, kuriuos myliu. Prisimenu geriausius epizodus su tais žmonėmis. Vėlgi, puzlė. Taip, galit už tai mane vadinti kvaile, naivuole, sakyti, kad anksčiau ar vėliau užsirausiu ant apsimetėlių, kurie norės man blogo... Et, tikiu, kad vidinis širdies balsas pasakys, jeigu taip nutiks. Arba, kaip mėgsta sakyti vienas protingas žmogus - lipsiu ant tų pačių grėblių, kol taip atsitrankysiu nosį, kad ji bus kreiva ir daugiau nebesinorės žengti į tą pievą, kur grėblys numestas gali būti. Svarbu sugebėti pasimokyti iš savo klaidų, iš savęs pasijuokti ir tikėti, jog šviesa tikrai padeda gyventi. Geros energijos ratų filosofija, kurią susidėliojau savo širdyje ir kurią vis prisimenu.

Tiek šįkart. Atleiskit, apie filmus gali būti ne visai rišliai mano parašyta.. Bet gal kam nors pagelbės. Ar bent jau sužadins norą pasižiūrėti.

Labanakt*

Apie ausines...

...ir tai, ką jos pasako.

Pastaruoju metu viešajame transporte pastebiu daug žmonių su ausinėmis. Ir apninka mintys, ką jie klausosi..? Tada pradedu stebėti galvas, kojas, rankas - bent mažiausią ritmo užuominą. Be galo įdomu.
Jei pažiūrėtumėt į mane su ausinėmis, kai važiuoju viešuoju transportu, greičiausiai linksėčiau į taktą.. Gal šypsočiausi, gal dainuočiau sau patyliukais tą patį, ką ir atlikėjas ausinėse.. Beje, greitu metu žadu surašyti, ką nešiojuosi, ką klausausi. Turiu naujų atradimų ir priklausomybių.

Šiandien buvau kine. Woody Allen - You Will Meet A Tall Dark Stranger. Susižiūrėjo lengvai, smagiai. Nors šiaip mane užkabina kiek emociškai stipresni filmai. Bet šis visai patiko. Nueikit. Geram vakarui be 'gruzo', kaip dabar mėgstama sakyti.. :) Dar dabar prisimenu, kaip pamačius nuostabiai gražią F.Pinto išsprūdo 'ooooohoooo' iš mano lūpų. Gražūs žmonės filme, gražūs tipažai, personažai. Tikri.
Jei eisit ar buvot, parašykit, ar patiko. ;)

Taigi, ką klausotės važiuodami viešuoju transportu? :) O gal ką nors skaitote?

Labanakt*

Apie pavasarį...

...kuris delsia sugrįžti.

Ar jums yra tekę ko nors ilgai laukti? Paklausit manęs, ką reiškia ilgai.. Ir būsit teisūs. Vaikystėje mama palikdavo 15 minučių, kad galėtų nubėgti į parduotuvę cukraus ir tos 15 minučių atrodydavo lyg begalybė. Vėliau, mokykloje, tarpas nuo vienų atostogų, iki kitų trukdavo apie tris mėnesius - šie, vėlgi, atrodydavo lyg begalybė... Po mokyklos ir aukštosios - dar kitoks laukimas. Sakysit, žmogui lemta laukti? Aš, turbūt, labai nekantri..

Seniai nerašiau, bet taip jau būna. Gyvenau tarsi su tuščia galva ant pečių. Visi įspūdžiai, džiaugsmai ar vargai išgaruodavo, palikę skylę širdyje. Kaip vinutė. Tuk tuk.

Per tą mėnesį išklausiau begalę naujų kūrinių, bet šįkart pateiksiu tik du - gal taip jau lemta. Gana tų dešimtukų. :)
Taigi, pirmas kūrinukas - tikrai visiems gerai žinomas. Man taip pat ne naujas, bet vis jį girdėdavau tik visų mylimoj "Tamstoj", o namie neįsijungdavau. Paklausykit ir jūs. Patrice Rushen - Forget Me Nots



O antrasis kūrinukas atėjo visai netikėtai. Prieš kelias dienas su Jurga & grupe važiavom groti į Kauną. Tadas, tąkart pavadavęs mūsų bosistą Paulių, pasakė kelis kolektyvų pavadinimus. Vienas iš jų Jaga Jazzist. Taigi,atkreipiam dėmesį į kūrinio pavadinimą ir klausom. Jaga Jazzist - Lithuania



Kolei kas tiek apie muziką. Dar trumpai parašysiu apie kelis filmus, kuriuos neseniai mačiau kine.
Pirmasis - Tim Burton "Alice in Wonderland". Galiu pasakyti, kad mane visada žavi Johnny Depp'as ir jo personažai. Taip pat mėgstu, kai jis bendradarbiauja su Tim Burton'u. Nes gimsta šiek tiek šizovi, tačiau tikrai smagūs produktai. Taip apibūdinčiau ir filmą apie Alisą. Smagus. Bet pernelyg ilgam apie ką nors susimąstyti neprivertė, visgi, lengvas žanras, pasaka, etc. Nors Češyro Katino šypsena - verta milijono. :) 120 dantų, o, stomatologų džiaugsme.. :)
Antrasis - Anne Fontaine "Coco avant Chanel". Šiek tiek dramos, šiek tiek meilės, šiek tiek sveiko pasiutimo ir dar šiek tiek sijonų, pasijonių ir korsetų čežėjimo. Žiauriai patiko, kad filmas būtent prancūzų kalba - vargu bau, ar tiktų kokia kita šioje vietoje. Kas matė, turbūt man pritars.. Istorija šiek tiek nuspėjama, tačiau visai malonu ją stebėti. Trumpai - filmas apie moterį, griaunančią stereotipus ir plaukiančią prieš srovę. Visai nieko.

Šįvakar žadu nukeliauti į Saulės Kliošą gyvos muzikos klube "Tamsta". Ateikit - susitiksim.

Labanakt*

P.S. Pagaliau leidau sau nusipirkti svajonių kvepalus. :) Pavasaris.

Apie smagius vakarus...

...kai iš to smagumo, tūnančio viduj, nesurezgi rišlaus sakinio...

Trečiadienio vakarą praleidau gyvos muzikos klube TAMSTA. Grojo smagi kompanija - Rhythm Junkies. Skambėjo puikiai, vientisai, organiškai ir nepaprastai stilingai. Pirmą kūrinuką vyrai atliko vieni, o prieš antrąjį pristatė kompanijos damą. Ir sugrojo "After You've Gone". Tai antrajai dainai beskambant nusprendžiau, kad aprašinėsiu vakarą blog'e.. :) Lėtųjų kūrinių, skambėjusių koncerte, atmosfera ir nuotaika man asocijavosi su minkštu irisiniu saldainiu. Nemoku paaiškint, kodėl. :) O programai pasibaigus norėjau pasakyti tiek daug gražių žodžių, bet... nesuradau jų. Juokinga, kai nori pasakyti pagyrimą, bet nesumąstai, kokį būdvardį pavartoti, kad išreikštum nuotaiką ir vidinę jauseną.. Vienu žodžiu, VALIO Rhythm Junkies. Mano vakaro herojus buvo nepaliaujantis šypsotis Mr.Drum ir taip pat Mr.Jack, nes grojo bandža.. Ou yeah.

Ketvirtadienis buvo darbingas: su choreliu dalyvavom įrašuose ir repetavom vakare. Buvau pasiilgus tokios bendros repeticijos, naujų kūrinių mokymosi.. Kaip tik ėmėm naują medžiagą - ruošiamės koncertui. Vasario mėnesį gospel choras "Sounds in G" švenčia savo šeštąjį gimtadienį. Ta proga ruošiamės koncertuoti tame pačiame visų mylimame gyvos muzikos klube TAMSTA. Tiksli data - vasario 18 diena, ketvirtadienis. Kas mėgstate planuoti savo laiką iš anksto, pasižymėkit ir ateikit! Juk kuo daugiau savų veidų, tuo smagiau... ;) Vakare, prieš eidama miegot, netyčiom įjungiau MEZZO ir keliolika minučių pasimėgavau gypsy jazz/swing su keistu prancūzišku prieskoniu. Susigriebiau, kad reikia parašyti kam nors, kas galėtų susidomėti. Ta proga su Mr.Jack sudariau dylą: jei jis pamato ką smagaus, parašo man. Ir, o valio valio, šiandien gavau žinutę! Draugai, kas turit ir žiūrit MEZZO, pasisakykit. Žinosiu, kam dar galiu rašyti, kai užmatau ką smagesnio...

Šiandienos popietę leidau su broliu. Nusprendėm pasidaryti atrakciją ir nukeliaut į kiną. Žiūrėjom filmą, pavadinimu "Daktaro Parnaso fantazariumas" (the Imaginarium of Doctor Parnassus, 2009). Pirmoji tvirta išvada - Heath'as Ledger'is tikrai puikus. Vėl širdį sugelia pagalvojus, kaip gaila, kad žmogaus jau nėra tarp gyvųjų.. Nes tiek Batman'e, tiek šiandien matytame Fantazariume Ledger'io sukurti vaidmenys išties žavi. Pats filmas - šiek tiek trenktas. :) IMDB skaičiau recenziją, su kuria pilnai sutinku: 1. Klasiškas fantastinis filmas; 2. Sudėtingas su puikiais charakteriais; 3. Kai kas, ką norisi žiūrėti daugiau, nei vieną kartą. Pusę filmo mintyse kyla klausimai sulig kiekviena nauja scena. Po to jie nustoja kilti, nes atsiranda supratimas, kad taip greitai atsakymo surasti neįmanoma. Kadangi esu keistų neholivudinių filmų mėgėja, man patiko. Gal atsiras čia dar mačiusių - parašykit, kaip jums Fantazariumas susižiūrėjo..

Viskas. Kapsi paskutinės sausio dienos. Nors ši žiema man ir patinka, apsidžiaugiau, kai į galvą atsibeldė mintis, jog tuoj prasidės trumpas paskutinis žiemos mėnuo. Ir tada pavasaris. Tylutėlis valio. :) O kol kas vis dar muturiuokimės šalikais, nepamirškim kepurių ir pirštinių.. Peršalimai taip ir tyko, kada galės už kojos pačiupt. Niekam nelinkiu, tad nesušalkit.

Pyu, labanakt*

Apie laisvadienius...

...ir tinginiadienius.

Šiandien kaip tik tokia diena. Pabudau pakankamai anksti ir nuo ryto tinginiauju. Na, ne visiškai - valgyt pasigaminau, indų likučius išploviau. Bet vis tiek poilsis. :) Toks jau tas gyvenimas - savaitgaliai daug aktyvesni už paprastas dienas.

Taip jau šį savaitgalį išėjo, kad pažiūrėjau visas tris "Matricos" trilogijos dalis. Pirmąjį filmą The Matrix jau buvau mačiusi - tačiau, jei sąžiningai, visai maloniai pažiūrėjau dar kartą. O toliau einantys filmai nebe tokie įdomūs: antroji dalis The Matrix Reloaded - dar dar, tačiau jau atsiranda vietų, kai norisi šiek tiek prasukti pernelyg ištęstas kovų scenas. Na, o trečioji The Matrix Revolutions - labai nemažai pasikartojimų, šiek tiek vietų, kur trūksta ryšio, kas prie ko. Dar daugiau meilių-seilių, nei antrojoje dalyje... Ir galiausiai - visiškai paika pabaiga. Amerikiečiai nelabai moka kurti pabaigas savo filmams (mintis ne mano ;) ). Tai tiek apie Neo ir draugus.

Tikiuosi, kad gyvenat gerai. Jei ne - to palinkėčiau.
O dabar, jums leidus, keliauju mėgautis Hauso šeštojo sezono pradžia. :)

Labanakt.