...ir tą metą, kai vakarėja.
...ir jiedu gulėjo sode ant žolės.
Dangui vis labiau temstant, o kaitrai atsitraukiant, ore pakibo tirštas salsvas kvapas.
Tarsi cukruota slyva...
Jis švelniai pirštais šukavo jos plaukus, kažkur tolumoje paukščiai čiulbėjo vakarines giesmes.
Galėtų viskas taip ir būti, kaip paveikslėlyje, kaip knygos puslapyje.
Ateis vasara, prinoks slyvos. Plaukai nuo ežerų ir upių vandens ar netikėtai užklupusio lietaus suksis kaip panorėję.
Gersiu tą vasarą kaip slyvų sultis.
Labanakt*
