...kuris šiais metais pasirodė gal kiek per anksti. Nespėjau pamilti rudens iš naujo, o štai, jau žiema ant slenksčio. Kur teisybė?
Tačiau darbų - rudeniškai, yra. Štai, su Jurga pristatėm albumą šeštadienį. Yra kam patiko, yra kam ne - turbūt kiekvienam pagal skonį. Kas norėtų pamatyti ir išgirsti pristatymo koncertą, važiuokite į Klaipėdą (spalio 17d.), arba į Kauną (spalio 24d.) - susitiksim.
Tą patį šeštadienį važiuodama ryte į kirpyklą pasigailėjau, kad neturiu su savim fotiko. Virš Vilniaus traukinių stoties toks vaizdas buvo - rūkas, migla ir neaiškiai nuostabi būsena. Tokia, kurioj nuskęsti ilgiau pažiūrėjęs į vieną tašką.
O jei paklaustumėt, kaip aš in general, atsakyčiau: laukiu Kalėdų. Kad ir kaip jos dar toli ir iki jų kalnus nuversti reikia, bet visgi. Juk taip malonu, kai pradedi galvoti, ką čia kam padovanojus.. :) Aš iš tų esu, kuriai dovanoti maloniau, nei pačiai dovanas gauti. Kai dūšią į dovaną sudedi ir matai, kad žmogui patinka - kas gali būti geriau.
O dabar - esu prižadėjusi burokėlių sriubą. Tad griebiuosi mėsos atsargų, burokėlių ir pirmyn. Jei ką domina, įkvėpimo sėmiausi iš Beatos Virtuvės. Kukuliukus keisiu kauliukais, bet nemanau, kad sriuba nuo to nukentės. Keliauju suktis virtuvėj. Iki.
Nesušalkit, labanakt.*
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą