Apie pasirinkimus...

...kurie nulemia, kaip klostosi mūsų gyvenimas.


Manau, mums bus taip:

- klausysimės daug muzikos ir apie ją diskutuosim.
- eisim pasivaikščioti po tuščią miestą vidury nakties.
- labiausiai mėgsim sekmadienio rytus.
- juoksimės taip garsiai ir tiek daug, kad skaudės pilvus, prikims balsai ir nuo šypsenos maus skruostus.
- tikėsim, pasitikėsim ir palaikysim.
- šoksim. daug.
- miegosim palapinėje, prausimės ežere, gulėsim ant samanų.
- nuolat skaitysim mėgstamuose miesto kampeliuose, kvepiančiuose kava.
- tylėdami pasakysim daug daugiau, nei gali pasirodyti.
- būsim tokie, kokie esam, nesvarbu, ką kas pamanys.

Ir dar daug daug daug daug visko. Nes aš noriu, kad taip būtų.

Labanakt*

Apie vasaras...

...ir tą metą, kai vakarėja.

...ir jiedu gulėjo sode ant žolės.
Dangui vis labiau temstant, o kaitrai atsitraukiant, ore pakibo tirštas salsvas kvapas.
Tarsi cukruota slyva...
Jis švelniai pirštais šukavo jos plaukus, kažkur tolumoje paukščiai čiulbėjo vakarines giesmes.

Galėtų viskas taip ir būti, kaip paveikslėlyje, kaip knygos puslapyje.

Ateis vasara, prinoks slyvos. Plaukai nuo ežerų ir upių vandens ar netikėtai užklupusio lietaus suksis kaip panorėję.
Gersiu tą vasarą kaip slyvų sultis.

Labanakt*

Apie jausmus...

...kurie ateina, kai visiškai nesitiki.


Prisiminsiu bučinius,
Lūpas, atviras meilei.
Kaip Tu man davei
Viską, ką turėjai
Ir kaip aš
Pasiūliau Tau viską, kas
Buvo iš manęs belikę.
Ir prisiminsiu nedidelį Tavo kambarį,
Jausmą, kad tai Tu,
Šviesą, srūvančią pro langą,
Tavo įrašus,
Tavo knygas,
Mūsų rytinę kavą,
Mūsų vidurdienius, mūsų naktis,
Mūsų kartu ištaškytus kūnus
Miegant...

Mažytes tekančias sroves -
Betarpiškas ir amžinas.

Tavo koja, mano koja...
Tavo ranka, mano ranka...
Tavo šypsena ir Tavo šiluma,
Kuri vėl leidžia man
Juoktis.

Už įkvėpimą ačiū Tau ir Bukowskiui.

Labanakt*

Apie kūrybą...

...ir muziką.

Kaip gera rašyti tekstus ir melodijas, kai suvoki, kad galutinis rezultatas pasiekia žmones.. Jie dalinasi daina, video, cituoja ir dėkoja už atvirumą ir šilumą. Norisi tęsti.

Kaip gera rašyti tekstus ir melodijas, kai turi, kas įkvepia.. Ačiū. Padėkosiu ir gyvai.

Kaip gera suvokti, kad su visa komanda padarėm milžinišką darbą. Ir kad komanda yra puiki - žmonės, su kuriais galiu dalintis abejonėmis, tartis, diskutuoti ir taip rasti geriausią sprendimą.

Jeigu kas nerandat gražių dainų pastaruoju metu, rekomenduoju paklausyti šitų, o gal patiks (?):


1. Nicole Scherzinger - Run

2. Johnny Cash - Hurt

3. Jessie Ware - Say You Love Me

4. Joni Mitchell - Help Me

5. Hiromi Uehara - Place To Be

6. Daughter - Youth

7. Możdżer Danielsson Fresco - Incognitor

Vėl septynetas. Nors ir retai, bet užtikrintai.

Paklauskit manęs, kai baigsis šita savaitė, ar aš dar gyva. Ačiū.

Labanakt*

Apie prasmes...

... kurias kiekvienas vis kitaip suprantam. Kiek įvairiausių dainų pasaulyje..? O juk visi skirtingai jas "perskaitom". Ar gali būti, kad tie, su kuriais dažniausiai būni vienam būryje, gyvenimą, muziką ir tekstus supranta taip pat, kaip ir tu? Mmm, turbūt ne.

Įkvėpimui dar vienas ne mano tekstas. Kiek grubokas, naobettačiau, atleiskite. Vėlgi, ne visiškai tiesioginis vertimas, labiau iš jausmo.

---

Šekspyras


Kodėl, o, kodėl jie mums duoda skaityti Šekspyrą,
Kol mums tėra šešiolika? Kol neturim žalio supratimo, ką visa tai reiškia?
O Romeo.. O Romeo galvoja, jog šis dalykas - tai meilė -
Šitas kaukių balius ir bučiniai iš balkono.
Viskas daug giliau, nei tai, brolau. Tai suknista tragedija.

O Tu, Tu mane tiek daug išmokei apie save...
Tiek daug išmokei apie meilę...
Tik nieko neišmokau.
Juk nieko neišmokau.
Taip nieko ir neišmokau...

Visą naktį.. Kiaurą naktį žiūrėjau filmą.
Veiksmas buvo toks lėkštas, pabaigoje jie pasibučiavo, o aš suspaudžiau Tavo ranką...
O Romeo.. O Romeo valandų valandas leido vonioje
Veidrodyje tvarkydamas kiekvieną plauką, kurdamas didįjį planą,
Permąstydamas kiekvieną judesį, ieškodamas savyje vyro.

O Tu, Tu mane tiek daug išmokei apie save...
Tiek daug išmokei apie meilę...
Bet nieko neišmokau.
Nieko neišmokau.
Taip nieko ir neišmokau...

Versk puslapius.
Versk puslapius.
Versk puslapius tolyn...
O Romeo.. O Romeo dega nekantrumu,
Kad pagaliau, pabaigoje ir jam pavyks.
Versk puslapius, mielas drauge,
Tik nieko neišmoksi.
Juk nieko neišmoksi.
Taip nieko ir neišmoksi...


Už įkvėpimą dėkoju Fink - Shakespeare.
Patikrinkite visą jo albumą Hard Believer. Man patiko. Gal todėl, kad mėgstu Fink'ą, o gal todėl, kad šiaip geras... Sako, skonio neturėjimas - taip pat skonis.

Labanakt*

Apie grožį...

...ir visa tai, kas į šitą žodį susideda.

Juk grožis - itin subjektyvu?
Juk visiems aišku, kad jei išorė graži, vidus gali būt pakirmijęs? Ir atvirkščiai..?
Juk jei moteris klausia vyro, ar ji gražiai atrodo, būtent jo atsakymas jai tuo momentu svarbiausias..?

Jei paprašyčiau dabar kiekvieno Jūsų pasidalinti:

- gražia daina;
- gražiu peizažu;
- gražiu žmogumi;
- gražia knyga;
- gražiu filmu...

Galėčiau tęsti ir tęsti. Juk iš kiekvieno gaučiau visiškai skirtingus sąrašėlius...

Mane visad sužavi širdies grožis, o dar labiau, jei šis dera su išore. Sąmoningai nerašau išorės grožiu, nes anaiptol ne vien tai turiu omeny. Pagaunu save užsispoksojusią į vienokį ar kitokį žmogų. Net žagteliu - juk nemandagu. Bet net nesugebu tą akimirką paaiškint, kas taip užhipnotizuoja ir patraukia. Yra tokių žmonių.

Pavyzdžiui, jau tikrai mano kažkada minėtas klipas Devendra Banhart gabaliukui "Brindo". Jau esu įspėjusi ir atsiprašinėjusi, kad klipe - kiek nuogybės, erotikos ir dar balažin ko. Gal šįkart nebeatsiprašinėsiu.
Vėl dalinuosi, nes mano akimis klipe yra du labai gražūs žmonės. Kaskart žiūrėdama šitas kelias minutes niūniuoju kartu ir užeina milžiniškas noras keliauti kur nors į pietų Europą, nusibrėžti juodas strėliukes virš viršutinių blakstienų ir ... tiesiog apie nieką negalvoti. Turiu dar kelis norus, bet pasilaikysiu juos sau - prisiminsiu priartėjus kelionėms į pietų Europą. Arba ne..

***

Visai nebijau
Tavo sielai atverti
Savosios durų.

***

Tik ar ateisi pasibelsti? Ar taip, kaip yra, ir paliksi? Atsklinda čia pono Gordono Sumnerio teksto aidas: I'm not asking for the moon... I've always been a realist. Turbūt turiu nusiraminti ir dar kartą sau pakartoti kelias gyvenimo tiesas apie laiką ir kantrybę. Taip.

***

Niūniuoju toliau...

Brindo este amor, un amor tan raro
Brindo este amor, un amor tan claro
Brindo este amor, un amor tan derepente
Brindo este amor, un amor tan diferente...

Labanakt*

Apie klausimus...

...į kuriuos nelemta išgirsti atsakymų.

Ar aš pakankamai stengiuosi?
Ar Jis taip pat apie mane galvoja?
Kas manęs laukia artimiausią pusmetį..?
Kaip išdrįsti?

Žiūriu į save veidrodyje ir klausimai vienas po kito slysta per veidą - vienus lydi šypsena, kitus - išgąstis. Viskam savas laikas ir sava vieta, juk taip..?

Praeitą savaitę turėjau didelį džiaugsmą sugrįžti į paauglystės prisiminimus ir vasaras - teko nuostabi garbė dalyvauti keliuose B. Dvariono DMM simfoninio orkestro koncertuose. Buvau Kintuose ir "Pasakoje", Giruliuose. Daug jausmų, daug emocijų, džiaugsmo, laimės, prisiminimų, kurie netikėtus dalykus širdyje žadina. Dėkinga už tokią galimybę mokytojams, gyvenimui ir visiems, prie šito prisidėjusiems.

Gavau pastabą, kad apleidau blog'ą. Pažadėjau taisytis. O tuo pačiu netikėtai sužinojau, kad esu skaitoma - miela malonu. Rašysiu.

Jau prieš kurį laiką įsitraukiau į haiku rašymą - naujas būdas trumpai skiemenimis išdėlioti mintis, jausmus ir užplūdusias emocijas. Dar neatėjo laikas įrašui su daugiau šitos kūrybos, bet du, jau įvertinti ne vieno žmogaus ir man pačiai nemažai reiškiantys - Jūsų teismui.


***

Atveriu langą,
Kad būt lengviau kvėpuoti
Tave sapnuojant.

***

Kartu su Tavim
Į gyvenimo upę
Sumerkti kojas.

***

Ir trumpai apie muziką.. Jei pritrūkot naujienų, paklausykit SOHN, RHODES ir Taylor McFerrin.

Labanakt*

Liepos 22-oji, antradienis, 4:16 p.m. Vilniaus, esančio Lietuvoje, laiku. Apie susivokimą...

...savyje ir aplinkoje.

Gyveni žmogus, ramiai, nusiteikęs tikslingai dirbti, siekti, veikti tai, kas numatyta.. bet. Negali viskas būti paprasta, ramu ir tuo pačiu metu taip pat OK ir galvoje, ir širdyje. O dar sudėtingiau, kai širdies subjektas - ne iki galo konkretus.. tada ir galva kenčia, savotiškai.
Pvz, šiandien tris kartus garsiai nusijuokiau viešoje vietoje. Ne, ne šiaip sukikenau, bet pratrūkau. Gerai, kad žmonės geros nuotaikos visi, supratingi. Nors turėjau atrodyti kaip kvaiša. Mažų mažiausiai ligonis... Oh well... Kaip gerai, kad šiandien nerūpi.

Garsas, kuriuo skamba pastarasis mėnuo - London Grammar "If You Wait".

Skaitykla, kuri įkvepia ir džiugina - Mantvydas Leknickas.

O taip pat džiugina mieli žmonės - draugai ir pažįstami, geras oras, jaudinantys netolimos ateities planai.
Vasaroju su daina.

---

Mano meilė Tau
Kaip klausimas amžinas...

Jei kada pavyks atsakyti, šoksiu džiaugsmo šokį, amžiams liksiu laiminga.
Jei tik liksi šalia. Jei tik leisi būti kartu.


Labanakt*

Liepos 8-oji, antradienis, 11:13 p.m. Vilniaus, esančio Lietuvoje, laiku. Apie įkvėpimus...

...rašyti.

Pagaunu save vis rašančią. Atrodo, radau naują būdą išsakyti jausmą, nuotaiką, ilgesį, skausmą, džiaugsmą, pasigėrėjimą ar dar bet ką, kas sutelpa į kelias eilutes. Ir taip smagu... Parašau ir tos kelios eilutės nuplaukia, lyg koks žiedlapis vandeny. Tolsta nuo manęs. Atneša kitiems džiaugsmą, pasigėrėjimą, nuostabą, verčia įsiskaityt, ieškot prasmių, o gal pagalvot, kad visa tai - viena didelė nesąmonė. Tačiau puikiai žinau, kad tuos, kuriems tai būna skirta, visos mano mintys dažniausiai pasiekia. Nieko nereikia aiškinti. Užtenka trijų eilučių ir tylos.
Pažadu sudėti savo kūryba į kokį nors atskirą blog'o įrašą. Jūsų teismui...


Seniai nerašiau apie klausomą muziką - noriu pasidalinti kelių paskutinių mėnesių klausomais:

1. Vėl grįžau prie Stingo albumo SYMPHONICITIES. Apsisuko ratas. Klausausi ir šio, ir THE LAST SHIP su didžiuliu malonumu, džiaugsmu, ašaromis, ilgesiu, jauduliu ir dar begale emocijų. Galiu klausyti ir verkti. Šiurpai eina per nugarą. Vat taip. Paklausykit, jei negirdėjot.

2. Taip pat Rhodes, kuriuos atradau visiškai netyčia, Youtube radusi akustinį dainos Raise Your Love variantą. Yra du EP: Raise Your Love ir Morning. Juos rekomenduoju, jei jaučiate, jog Jūsų muzikinis skonis panašus, kaip mano. Skanaus, draugai.

3. BANKS - minimalizmas, tekstai.. Viskas, ko man reikia. Do I have to write it on Your bedroom wall? klausia taip tiesiai panašaus pavadinimo kūrinyje.. Pamėginkit, gal patiks.

4. Kate Bush - visa jos muzika įvairi. Filmams, atmosferai, išskridimui kažkur toli... Jeigu norit kažko, kas į nieką nepanašu - tai būtent tas variantas. Prieš mėnesį intensyviai klausiausi jos naujausio albumo "50 Words For Snow", o dabar peršokau prie "Director's Cut". Paskanaukit.

Dar tarp ausyse esančių - Vancouver Sleep Clinic, Fink (kaip keista), James Blake (kaip dar keisčiau...) ir, ko gero, dar daugiau, ką pasiliksiu kitiems kartams. Kad nepersivalgytumėm taip staigiai.


Ir palieku Jus su vienu savo trieilių, kuriam priklauso muzikinis kūrinys ir paveikslėlis, kurį tiesiog suieškojau internete, bet taip įsivaizduoju šitą muzikos gabaliuką.

Saulei kepinant
Dviračiu per pušynus.
Vėjas plaukuose.




Francesco Tristano - Strings For Life





Labanakt*

Gegužės 6, antradienis, 3:14 a.m. Vilniaus, esančio Lietuvoje, laiku. Apie ateinančius ir išeinančius. Atsinešančius...

...ir išsinešančius.

Jie ateina ir išeina. Kai kurie pasilieka, vienetai, nebeiškrapštysi niekaip, net jeigu ir norėtum. O dažniausiai juk nenori. Net jei patys norėtų išsikrapštyti, nepaleidi. Dantimis laikai už rankovės ir urzgi. O akys sako gražiausius žodžius. Bet urzgi įtikinančiai...

Jie atsineša ir išsineša. Kai kurie palieka, vienetai, sako, turėkis. Ir kad ir kaip kartkartėmis norėtum išmesti tai, ką paliko, negali. Nepajėgi. Širdis neleidžia. Ir turi tai, kas urzgia ant tavęs kasdien, vis primena, apie savo buvimą. Net pašerti niekuo negali, kad nebeurgztų...

Svarbu suprasti, kad nieko negali padaryti. Nieko. Priimti, kaip yra. Esamybę. Nesispyrioti, nemėginti savęs apgauti, nes tik tau bus blogiau. Niekam kitam.

---

Pastarosiomis dienomis klausausi muzikos ir verkiu. Vairuodama klausausi ir verkiu. Ilsėdamasi klausausi ir verkiu. Dainuodama verkiu. O ypatingai ties kai kuriomis dainomis. Ties tomis, kurios labiausiai kalba kitiems negirdima kalba. Tik man ... ir Tau.

---

With one roof above our heads
A warm house to return to
We could start with separate beds
I could sleep alone or learn to
I'm not suggesting that we'd find
Some earthly paradise forever
I mean, how often does that happen now
The answer's probably never
But we could come to an arrangement
A practical arrangement
And You could learn to love me
Given time.

... Again....

Labanakt*

Kovo 4, antradienis, 2:05 Vilniaus, esančio Lietuvoje, laiku. Apie tikėjimą, viltį...

...ir meilę.

Yra jausmų, kurių negali nejausti. Anksčiau ar vėliau tai suvoki.
Yra jausmų, kurių negali paaiškinti, nes tiesiog nereikia jokio aiškinimo. Konstanta.
Yra jausmų, kurie kartu ir stato, ir griauna. Ir tai yra gerai.

Žiūriu į save veidrodyje ir klausiu, kas esu, kur einu? Plačiai atmerktom akim, tiesia nugara, užtikrintai. Kaip toli dar eisiu? Kaip iki Amerikos? Kaip iki Mėnulio? Kaip iki Saturno?

Akimirkų, kai nesu tiesia nugara, kai akys merkiasi ir upeliai srūva skruostais, nemato niekas. Nesididžiuoju tuo, nesigiriu. Sunku, kai skauda. Bet taip turi būti. Nupuoli, kad keltumeisi.

Tik kaip kvėpuoti laisviau, kai kartais dusina..?
Tik kaip matyti ryškiau, kai kartais spalvos liejasi..?
Tik kaip girdėti garsiau, kai norisi užsidaryti nuo visų aplinkos garsų..?

Tikiu ir viliuosi.
Ir myliu.. myliu.. myliu.. Su kiekvienu žingsniu, kiekvienu blakstienos virptelėjimu, kiekvienu sakiniu, nusėdusiu dainos tekste. Auginanti ta meilė. Gryninanti ir skaidrinanti.

Sun and Moon.

Labanakt.

Gruodžio 7, jau šeštadienis, 1:53 Vilniaus, esančio Lietuvoje, laiku. Apie pauzes, pertraukas...

...gandas ir negandas. Apie žmones, apie vietas, apie daug ką.

Įdomu, iki kada žmogus auga, o kada jau pradeda senti? Ar įmanoma ir augti, ir senti vienu metu? Čia labiau retorika, atsakysit Jūs man. Ir nutilsim visi.

Seniai čia nebuvau. Jau net nebeprisimenu visko, apie ką tiek daug kartų norėjau parašyti. Bet, kaip sako, jeigu neparašiau, vadinasi nelabai reikėjo. O dabar ėmė ir prisireikė žiemai užklupus... Išsisakyt, išsirašyt, nusiimt minčių spiečių nuo smegenų.

Buvau Paryžiuj. Pirmą, tačiau tikrai ne paskutinį kartą. Kai manęs klausia "tai kaip?" atsakau, kad kaip filme. Nes išties, kiekvienas ten praleistas vakaras, mano nuomone, vertas bent jau trumpo metro filmuko. Sutikti žmonės, vietos, kuriose buvau, garsai, kvapai ir aplinka...

Daugybę kartų sugavau save nesąmoningai uodžiančią orą - kažkokia pasąmoninga trauka prie įvairiausių aromatų (kuriuos ne visada aromatais pavadinsi, cha...). Ir iš ties, kiekvienas miestas savaip kvepia. Žinoma, dar priklauso nuo metų laiko, bet yra tokie niekada nedingstantys ir nesikeičiantys kvapai. Pavyzdžiui, jeigu man reikėtų pasakyti kelis kvapus, kaip kvepia Vilnius, aš nedvejodama atsakyčiau, kad jis man kvepia grindiniu po lietaus ir traukiniais.. Traukinių kvapas tai tas toks, kuris niekada nesikeičia.. Kurį jaučiau nuo vaikystės - nesvarbu, žiema ar vasara buvo. Gal todėl, kad ir tada, ir dabar, netoli stoties gyvenu ir vėjai tą aromatą atneša. Londonas turi specifinį Underground'o kvapą, kurio, pavyzdžiui, neturi Paryžiaus Metro. Paryžiaus Metro gerokai trenkia (vaje, kaip neromantiška) šlapimu. Atleiskit, jei kam apetitą sugadinau... Beje, tuo pačiu neretai trenkia ir Paryžiaus tarpuvartės, kiemai ir gatvės. Bet čia taip turi būti, priimu tai kaip esamybę. Negali juk Paryžius kvepėti tik kruasanais, kuo, beje, tikrai taip pat kvepia.

Visus tris vakarus praleidau labai skirtingai. Pirmą vakarą buvo a la filmas "Midnight in Paris" su šampanu, salonine muzika ir prabanga. Antrą vakarą dalyvavau tarsi kokiame miuzikle - pradedi dainuoti, o priešais ir greta esančiuose namuose prasiveria langai, stoglangiai ir iš ten pasigirsta žmonių balsai, klausiantys, kas esu ir iš kur aš... Labai smagu. Trečią vakarą tikrai buvau romantiniam filme su šiokiu tokiu gero underground'inio bliuzo prieskoniu. Aaaah. Noriu dar.

Ir turiu padėkoti (nesvarbu, kad retoriškai ir "į orą") Paryžiaus pašto dėžučių tvarkytojams ir paštui - visi adresatai gavo, ko nusipelnė.. :))

Ir labiausiai noriu padėkoti Gyč* už tai, kad taip mane globojo ir neleido panikuot.

O pabaigai - nelabai ką galiu papasakoti apie tai, kaip yra dabar, nes galvoju, kad nebūtinai reikia. Vis pasidžiaugiu, kad aplink turiu puikių žmonių, kurie palaiko, rūpinasi, pataria, paskambina, kai to visiškai nesitiki ir praskaidrina nuotaiką, pavaišina kava, atsiunčia nuorodą su kokia nors stebuklinga daina, apkabina, netikėtai pasako komplimentą... Tai padeda nesustoti. Nors šiuo metu toks pauzių ir pertraukų metas - visgi, gerai, kad šitam buvo pasiryžta ir įgyvendinta. Atsiprašau už nekonkretumą. Viskas tik į gerą.

Būsiu geresnė, būsiu kantresnė, būsiu ramesnė, būsiu linksmesnė. Būsiu.

Labanakt*

P.S. Kantrybės Jums, gerbiamieji, išsikasinėjant savo mašinas iš pusnų kasryt ateinančius mėnesius... ;)

Birželio 26, trečiadienis, lygiai 4 a.m. Vilniaus, esančio Lietuvoje, laiku. Apie keliones...

...ir seniai užtarnautą poilsį. O labiausiai apie kelioninę muziką.

Praeitą savaitę keliavau į Varšuvą su darbo kolektyvu. Lankėmės Didžiojoje Operoje, ypatingame Igorio Stravinskio "Šventojo Pavasario" pastatyme. Buvo tikrai nuostabu. Puikus reginys.
Pati Varšuva - visai nieko. Bet galiu pasakyti, kad yra pasauly ir labiau patikusių vietų.

Kiekvienos kelionės esmė - muzika. Kaskart, kai sėdu už vairo, prisimenu, kad vis dar nenusiperku, kaip lietuvių liaudis sako, magės. Tenka dainuot mašinoj...
Lenkijos keliais mane stebuklingai lydėjo du albumai, apie kuriuos ir noriu parašyti. Vienas labai dažnai klausomas, kitas - kiek užmirštas, bet absoliučiai nepelnytai. Taigi...



1. Bernhoft - Solidarity Breaks

Pilno albumo jūtūbėj neradau, tai šiaip (aha, taip taip, tipo šiaip) įmetu koncertėlį iš Bauhaus. Buvau pamiršusi, kaip jis man patinka. Keliaudama per Lenkiją prisiminiau, jog pasiėmiau grotuvėlį. Jame benardydama ir beieškodama, ką gero turiu, užkliuvau už šito vyruko ir nepaprastai apsidžiaugiau, kad kažkokiu nuostabiu būdu turiu šitą albumą 'su savim'. Jei kas nesat apie jį girdėję, būtinai patikrinkit. Ko gero populiariausi ir visų žinomi kūriniai yra C'mon Talk ir Choices, o pats Bernhoftas, manyčiau, tikrai pelnytai tituluojamas loop-station karaliumi. Kam reikalinga grupė, kai viską gali vienas? :) O dar tas tembras... Aaaah. Super.

2. Fink - Sort of Revolution

Čia jau galit pasidžiaugti nuorodėle į pilną albumą. Net nežinau, kiek kartų prasukau jį visą kelionėje tiek pirmyn, tiek atgal... Neįsivaizduoju. Begalybę. O dainą Move On Me dvigubai tiek, nes kaskart albumą kartodamą šitą gabaliuką darkart atsisukdavau. Skamba pakvaišėliškai, bet tikrai žinau, kad ne aš viena taip klausau muziką, kai už kažko smarkiai užsikabinu. Visas albumas, mano skoniui ir ausims - puikus. Balsas - kažkas užburiančio. Jeigu 'nepažįstat' šito vyruko, primygtinai siūlau, susipažinkit. Visi albumai tobuli.


Tiesa, jeigu būčiau turėjus Timberlake 20/20, ko gero būčiau šių dviejų nepaklausius išvis, nes vis dar negaliu 'nušokt' nuo Justino. Dar neatsibodo. Bet kažkokiu būdu sugebėjau neįsikelti ano albumo iš kompiuterio. Viskas, kas nutinka, yra su priežastim.

O dainavimas mašinoje daug geriau sekasi, jeigu turi su kuo joje dainuoti. Nors mamukas nuo pat vaikystės nepavargdama kartojo (ir tebekartoja), kad dainuot mašinoje yra siaubingai nesveika, mes su sese mažai į tai kreipėm dėmesį, keliaudamos švęsti Joninių į Žemaitiją.. Dainavom viską, kas į galvą šovė. Ačiū, Sesuo, buvo super.
Mano protelis vis dar šiek tiek Plateliuos ir Plungėj, ir apylinkėse. Vis dar. Gal miego trūkumas?

Tik aš viena žinau, ko man išties reikia. Ir kaip džiaugiuosi, kad žinau.
Myliu žmones. Ir taškas.

Labanakt*

Birželio 18, antradienis, maždaug 2:10 a.m. Vilniaus, esančio Lietuvoje, laiku. Apie praeities...

...šešėlius, klausimus ir atsakymus. Tikiu, kad daugumai Jūsų šitas įrašas gali pasirodyti painus, už tai atsiprašau.

Turbūt todėl, kad nustojo spausti sesija, atsiranda laiko knygoms ir apmąstymams. Pastarieji paskutinę savaitę ypatingai 'aštrūs'. O esmių esmė yra ta, kad mąstau apie praeitį ir kuo toliau, tuo daugiau atsakymų randu. Tuo pačiu - vis didesnę ramybę.

Mokausi iš savo klaidų.
Pasitikiu ir atsipalaiduoju.
Leidžiu sau dalykus turėdama tikslą.
Nekankinu ir nekaltinu. Savęs taip pat.
Susitaikau, kad taip ir bus.

Gera augti.

Tiesa, be šilumos augasi lėčiau, tačiau plastikinio šiltnamio greitam augimui nesiruošiu įsigyti. Tikiu, kad darysis vis šilčiau ir šilčiau.

Labanakt*

Birželio 4, antradienis, šiek tiek po vidurdienio Vilniaus, esančio Lietuvoje, laiku. Apie nemigą...

...ir prastą psichinę būklę.

Muzikinė šizofrenija.

Tai nutinka visada. Kaip taisyklė. Prieš svarbius koncertus, egzaminus, pasirodymus - kuo svarbesnius, tuo labiau. Mano miegamajame šoka ir dainuoja dainininkai, atlikėjai ir kompozitoriai, galvoje sukasi jų atliekamos ar sukurtos melodijos.

O aš mėginu skaičiuoti avis. Ir kai visų avių vardus jau mintinai atsimenu, o kokia viena, lyg tyčia, atsisako šokti per tvorelę, jie vis dar siaučia. Mano miegamajame.

Taip buvo ir šiąnakt. Bijau, kas manęs laukia atėjus šiam vakarui. Ar rytojaus vakarui. Tvirtai žinau tik viena: ketvirtadienį jie susiras kitą miegamąjį, kuriame kam nors kitam trukdys miegoti.

O aš džiaugsiuosi, kad mano namuose ir galvoje pagaliau plotas.

Labanakt*

Gegužės 31, penktadienis, kiek prieš 6 p.m. Vilniaus, esančio Lietuvoje, laiku. Apie kvapus...

...ir dėžutes, buteliukus, skryneles, maišelius, kuriuose jie slepiasi.

Nepaprastai mėgstu parduotuves, kuriose gyvena kvapai. Tai gali būti senamiesčio kepyklėlė, kirpykla, mažytė batų parduotuvė, vyninė, knygynas, kvepalų ir kitokių mažmožių butikiukas. Visuose tuose kvapuose yra kažkas magiško. Vos vienas dvelktelėjimas gali tave nunešti į atokiausius sąmonės (ar pasąmonės) kampelius, kuriuose slepiasi akimirkos, žmonės, daiktai, krūva prisiminimų...

O kai parsineši ką nors iš minėtųjų parduotuvėlių, visai nesvarbu, kurios konkrečiai, ir prisėdi vienumoje ant sofos, ateina ypatingas jausmas. Toks lankydavo (ir, galbūt, tebelanko) Kalėdų rytą. Rankose šiugžda maišelis. Jame - svajonė, kažkas, kas verčia šypsotis. Ir tas kažkas...kvepia... Galbūt oda, galbūt muskusu, galbūt šviežia spauda, gal karamele..?

Kvapų pasaulis užburia. Jis įtraukia ir nebepaleidžia. Tai ir lieki, žmogus, ligoniu... Bet liga nevargina, veikiau džiugina. Tai aš ir džiaugiuosi...

Labanakt*

Gegužės 29, trečiadienis, maždaug 9 p.m. Vilniaus, esančio Lietuvoje, laiku. Apie meilę...

...

Trumpa minutė,
Kad tylos atsigerčiau
Iš Tavo lūpų.

Labanakt*

Gegužės 27, pirmadienis, maždaug 6 p.m. Vilniaus, esančio Lietuvoje, laiku. Apie tai, kas verčia mano pasaulį suktis...

...

Susitikimai. Žmonės. Saulė. Vasaros vėjas. Lietus. Balos. Šlapi batai. Apkabinimai. Muzika.

Kai pagalvoji, dar savaitė ir būsiu ištvėrus savo double trouble sesiją. Tikiuosi kiek įmanoma geresnio.. visko.. Viltis - durnių motina, žmonės sako. Bet taip pat sako, kad labai myli savo vaikus. Ha! Tuo ir kliaunuosi. Na, dar šiek tiek savo darbu. Daugiau niekuo.

Pagalvojau, kad turiu pasidalinti paskutinio meto muzikos favoritais, klausomiausiais albumais ir pan. Gal šįkart ne dešimtuko pavidalu, bet visgi.. Tikiuosi (kaip visada), kad kam nors šitie pasidalinimai pravers naujais atradimais, papildys klausomos muzikos sąrašėlį.

1. Billy Porter - Love Is On The Way : kažkas pasidalino šiuo šedevriuku veidaknygėje. O aš jūtūbe, akivaizdu, paspaudžiau like. Taip šitas kūrinys atsiranda mano įraše. Labai mėgstu gerus, "juodus" (gerąja prasme) gospelinio skambesio kūrinius. Šitas - būtent toks. Solisto balsas man kelia šiurpuliukus. Uuuu. :)

2. James Blake - Retrograde : ooooh, surprise surprise! :) Išėjus albumui, atsiranda įvairių gyvų "performansų". Tai štai, vienas iš jų. Vis dar tikiuosi, kad svajonė rugsėjį jį išgirsti ir pamatyti Varšuvoje ims ir išsipildys. Mane žavi, kaip jis atlieka kūrinius gyvai. Mane užburia jo balsas...

3. Daft Punk - Get Lucky feat. Pharrell Williams : na, šitas hitas sukosi veidaknygėje be sustojimo, gal ir dabar kurio nors piliečio sienoje galėtumėm surasti.. Man tokia muzika asocijuojasi su važiavimu autostradoje, kai greitis didelis, spigina saulė mėlynam danguje, pro atidarytus langus nevaržomai pučia vėjas pilnas salsvo kvapo, kuris gali reikšti tik viena - atostogas....

4. Mumford & Sons @ iTunes Festival 2012 : yeeees, čia visas koncertas. Žiūrėjau jį ne kartą. O dar ir atskirai dainas klausiausi. Labai man jie patinka. Pastaruoju metu mano nuomone TAI yra graži muzika. Na, dalis gražios muzikos.

5. Możdżer / Danielsson / Fresco - "The Time" : pamėgau jūtūbą už tai, kad jame randasi vis daugiau ir daugiau albumų. Pilnų. Geros kokybės. Šituo gėriu su manimi pasidalino vienas žmogus, kuriam tariu didelį ačiū. Ir toliau dalinuosi su visais, ką tokia muzika jaudina..

6. Rahsaan Patterson - Joy : nepamenu, kaip susipažinau su šiuo kūriniu. Bet jis atskleidžia visą a cappella muzikos grožį. Tikrai užrašysiu visą natomis. Jau pradėjau.

7. Justin Timberlake - The 20/20 Experience : vėlgi, geros kokybės albumas. Galėjau ne vieną dainą surašyt čia, kuri man beprotiškai patinka, tad pamaniau, aiii, gal tiesiog visą albumą.. Pastarųjų dienų geros emocijos ir spontaniškas lengvumas čia sutelpa ir verčia šypsotis.

O su ta šypsena ir gyvent lengviau.

Eisiu mokytis. Palaikykit sukryžiavę pirštelius už mane...

Labanakt*

Sausio 19, jau šeštadienis, 1.05 a.m. Vilniaus, esančio Lietuvoje, laiku. Apie pabaigas ir pradžias...

...baigiau sesiją.
...prasidėjo nauji metai.
...išsikraustau.
...įsikraustau.

Ir taip toliau.

Nuo savaitės pradžios butas, kuriame gyvenau 5erius (su puse) metus, tuštėja.. Iš pradžių išvažiavo šiek tiek knygų. Vėliau pianinas. Dar vėliau - dalis drabužių.
Pastarasias kelias dienas gan nemaloniai sergu, todėl nemažai laiko neveikiu nieko ypatingo (be arbatos gėrimo kibirais, knygos ir tv - labai džiaugiuosi, kad jį visgi turiu - praskaidrina nuotaiką). Tada apninka visokios mintys.. Pvz, imu galvoti, kiek žmonių yra buvę šiuose namuose.. Kiek muzikos praskambėję.. Kiek juoko, kiek ašarų, kiek džiaugsmo ir liūdesio. Oho. Atrodytų, 5 metai - ne tiek ir daug. Bet lyg iš šono pasižiūri - daug...

Noriu parašyti didelį AČIŪ žmonėms, kurie buvo Skroblų namuose, kurie juokėsi, verkė, dainavo, kalbėjo, tylėjo... Šiąnakt prisimenu viską. Ir visus apkabinu. Ir po kurio laiko pakviesiu į naujus namus, į Telšius. Ot gerai skamba...

Nesirkit. Nesušalkit.

Labanakt*

Gruodžio 17-oji, pirmadienis, 2:40 a.m. Vilniaus, esančio Lietuvoje, laiku. Apie nieką ir, tuo pačiu, viską.

And it hit me again.

Negali visada būti, kuo gaunasi, kartais reikia labai pasistengti ir būti tuo, kuo kiti mano, esą reikalinga. Būna situacijų, kai tai - beveik teisinga. Būna situacijų, kai tai - žeidžia. Nieko, išsiverki ir praeina.

Gal čia mano didžiulis minusas ir silpnybė, kad nerašau žmonėms pažymių. O gal dėl to aš ir esu aš. Niekas kitas.

Kad jau skaitot, pažiūrėkit mano ir komandos, kurią be manęs dar sudaro Vytas, Juozas, Romas, Martynas ir Armas, darbą, pavadinimu "TIK LEISK". Tikriausiai jau pasitaikys mačiusių. O jei ne - valio.

Labanakt*