Words to follow:

"Laugh, be yourself, be flamboyant, don't worry about other people's opinions, get angry, always give it a go, be kind and generous, appreciate beauty, don't take yourself too seriously, never give up and love with all your heart". Bob Hoskins

2012 m. vasario 3 d., penktadienis

Vasario 2-oji, ketvirtadienis, mazdaug 10:40 p.m. Londono, esancio UK, laiku. Septintasis sveplas irasas apie tai, kaip prisivaiksciojau uz visus ateinancius metus.

Siandien buvo linksma, nes ir vel sviete saule. Nors visa diena tiesiog maudziausi zvarbiame vejyje, saule guode. O vejas gasdino, kaip gi bus grizus namo, jei jau cia salta, nors temperatura - apie nuli... Kadangi tai buvo paskutine pilna mano diena cia, nutariau nueiti ten, kur buvau suplanavus, o toliau eiti ten, kur visai neplanavau. Apsilankiusi Covent Garden'e ir ten suradusi viska, ko norejau, vel nutariau vadovautis taisykle 'eik, kur akys veda'. Pradejau nuo Waterloo tilto ir ejau taku palei Temze, kuris vadinasi the Queen's Walk. Taku eidama supratau, kad nueisiu (pagaliau) ir i Tate Modern. Nuo pat pirmo apsilankymo Londone taip ir nebuvau ten nulekusi, tad suvokimo, jog sikart pavyks, akimirka buvo itin dziugi.  

Tate Modern - milziniskas pastatas, kuriame ivairios ekspozicijos. Nuo rimtu ir tikrai pakankamai ispudingu paveikslu iki sarkastisku mazyciu vos ne piestuku ar tusinuku piestu paveiksliuku. Nuo Picasso iki nezinomu vardu. Kazkodel nepavyksta i interneta sukrauti nuotrauku, todel cia nuorodos i viena juokingu paveiksliuku nenumesiu. Taciau manau, jog ikelsiu nuotrauka i Feisbuka.
Dar labai isimine Saulegrazu kalnas. Apie ji placiau pasiskaitineti ir net paziureti video, kaip visa tai buvo pagaminta, galite cia. Trumpai tariant, saleje - kruva saulegrazu. 'Semkiu', kaip megdavom vaikystej sakyti. Na, tokiu, kurias pardavinedavo is laikrasciu susuktose tutelese. Taigi, tos saulegrazos, kiekviena ju, pagaminta rankytemis is porceliano. Ir nudazyta, istapyta taip, kad butu kuo panasesne i tikra saulegrazos seklyte. Voila. Nezinau, kiek ju ten, toj kruvoj, buvo, bet tikrai daug. Nes kruva - kugio formos, o jeigu pamegintumem ismatuoti pagrindo - apskritimo skersmeni, manau, gautusi kokie 2 metrai.. Jei matuotumem kruvos auksti - butu virs metro kazkiek.. Is akies - koks 1.40 m. Taigi, gudrieji, kiek mazdaug sekliukiu galetu buti toj kruvoj? Bent jau as asmeniskai net neisivaizduoju. Is tame paciame Tate Modern'e esancio balkono padariau dar kelias nuotraukas, kurias taip pat ikelsiu i Feisbuka, manyciau.

Islindusi is galeriju, paveikslu, saulegrazu, Picasso ir draugu rojaus patraukiau toliau tuo paciu keliu. Ir nuejau tikrai gan toli. Pro Tower Bridge'a, dar tolyn, tolyn.. Kai kuriems kiltu klausimas, o kam tiek eit? Buvau sutarusi susitikima 5:50 p.m., tad turedama grazaus laiko ir nepaisydama zvarboko vejelio, kuris saulei leidziantis tapo dar zvarbesnis, tiesiog ejau. Juk smagu. O nusukusi nuo Queen's Walk'o pirma karta rimtai pasinaudojau savo geriausia drauge, vardu London AZ. Apsidziaugusi, jog esu labai netoli reikiamos stoties, nuskubejau susitikimo link. Pilka linija... Canary Wharf'e - persedimas i Londono DLR. Ooo, kaip graziai visi tie auksti stikliniai pastatai atrodo sutemus. Ir is toli, ir is arti.

Susitikau su Augustu Greenwich'e. Seniai nematytas, tad pasedejom, paplepejom, pasidalinom viskuo, kuo abu gyvenam.. Graziai apsnekejom kai kuriuos 'orkestriokus'. Prisiminiau, koks buvo geras laikas 'Dvarionkej'. Tikrai...

Ir tiek. Paskutine mano pilna diena Londone. Vaziuodama namo turejau laimes stebeti ypatingo keistumo mergina. Ji atrode mazdaug taip: ant koju - boulingo bateliai. Na taip taip, tokie, kuriuos galima persiauti atejus pazaisti i tam skirtas vietas.. Kojines - keistais rastais margintos, lyg batika - melsvai baltos. Kelnes - margintos kvadrateliais. Kvadrateliuose - vaisiu paveiksliukai. Stai gal tik paltukas niekuo neissiskiriantis ir sviesiai rudos spalvos. Ranku nagai - raudoni su sidabriniais blizguciais. Veidas padengtas labai sviesia pudra, nosyje auskaras. Ant nosies - akiniai: dideli, raginiai, kvadratiniai, karameles spalvos. Ant galvos - megzta visciuko geltonumo kepure. Is po kepures kyso zali (!) plaukai. Tiesiog personazas. Ir ne, as neissigalvoju. Butu buve nelabai mandagu issitraukti telefona ir ja nufotografuoti. Tad teks manimi patiketi...

Rytoj i Lietuvele. Kaip jau vakar minejau, noriu namo. Pats laikas grizti. Kitas irasas bus nebe sveplas ir uz daugiau negu 1000 kilometru nuo ten, kur esu dabar. Pasiilgau namu ir zmoniu Vilniuje.

Labanakt*

2012 m. vasario 2 d., ketvirtadienis

Vasario 1-oji, treciadienis, mazdaug 11:00 p.m. Londono, esancio UK, laiku. Sestasis sveplas irasas apie tai, kaip Londone atradau Venecija.

Nuo pat ryto sviete saule. Visiska priesingybe pries tai buvusiems Londono rytams. Sviete saule ir uz lango ciulbejo pauksciai. Is vakaro buvau sutarusi susitikima. Iskart buvo aisku, kad jis bus pavykes - oras siandien teike dziaugsma...

Nevelavau. Siandieninis apskaiciavimas, per kiek atsirasiu sutartoje vietoje, buvo tikslus. Ir ejom mes palei kanala nuo Camden'o, ir gerejomes saule. Per visas viesnages Londone nebuvau uzsukus i ta krasta, kuriuo siandiena zygiavom su Vyteniu. Galiausiai priejom puikia maza kavinuke, pastatyta tiesiai ant tilto, einancio virs kanalo. Gerem kava. Saulekaitoje. Jauciausi, lyg buciau kazkur.. net ne Londone. Gal Venecijoje? Lengvas pokalbis apie viska, apie gyvenima, apie planus, apie muzika, apie darbus.. Apie Lietuva.. Buvo tikrai labai smagi popiete. Aciu, Vyteni. :)

Veliau skubejau link centro, susiradau ten viska, ko reikejo, dar kiek pasivaiksciojau.. Saltoka Londone. Bet tikrai ne taip, kaip Lietuvoj. Bijau, kad pargrisiu ir nosis nukris lipant is lektuvo. O cia tokie skersvejai. Tiek gatvemis einant, tiek is vienos metro linijos i kita begant. Siandien neskaiciau knygos vaziuodama, todel zvalgiausi i zmones. Salia manes vaziavo nepaprasto grozio, kiek zinau pagal apranga, Islamo religija ispazistanti tamsiaode mergina.. Su rausva skara ant galvos.. Ir ryskiai roziniu makiazu. Tiek ant akiu voku, tiek ant lupu. Negalejau atitraukti akiu.. Taip pat Londone labai daug Bliakberiu. Ir elektroniniu knygu Kindle. Net pati uzsimaniau...

Rytoj laukia dar truputis pasivaiksciojimo, minimum vienas susitikimas ir paskutinis vakaras Londone. Penktadieni is ryto namo.. Noriu namo. Jau.

Labanakt*

2012 m. vasario 1 d., trečiadienis

Sausio 31-oji, antradienis, mazdaug 10:30 p.m. Londono, esancio UK, laiku. Penktasis sveplas irasas apie tai, kaip imanoma pasiklysti Oxford Street'e.

Ir isejo sese su broliu laimes ieskoti.

Tik pabude pamatem, kad nuostabusis Londono oras vis dar cia. Oru prognoze ismaniajame telefone gero nezadejo - Rain and snow mixed. Uuuuhuhu. Nieko, mes is Lietuvos, kur lietus lyja. Mes priprate.

Pirma dienos dalis praejo Camden Town'e. Ten visko daug, galbut net per daug. Kaip Moliugelis pasakytu - labai daug DALYKU. Ir maisto. Ant kiekvieno kampo rankos is uz prekystaliu tiesiasi i tave ir siulo paragauti.. Vistienos, jautienos, -ienos, neaiskaus pavidalo maisto.. Taipogi, visur, kur apziuri viena ar kita parduodama menknieki ir paklausi kainos, tau susiruosus iseiti pardavejas butinai uztikrina, kad jeigu grisi ir pirksi, tau bus pritaikyta nuolaida. Ir iskart pasakoma svaru mazesne kaina. Jeigu meginsi, gali nusidereti ir daugiau, negu svara. Neatsispyrem pagundai pavalgyti. Tada pasiciupom kavos ir dingom is ten. Patraukem link.... parduotuviu.

O siaube, butent tokiose vietose, kaip Londone esancioje Oksfordo gatveje ir supranti, kokia galybe zmoniu tame mieste gyvena. Dar tai gali suprasti piko metu pamegindamas isisprausti i metro vagona. Arba tada, kai tiesiog i ji netelpi. Oksfordo gatveje su broliu vos nepaklydom. Pradeje ieskoti konkrecios parduotuves, kuria mateme vakar, supratome, kad nesuprantam, kur esam.. Nes kai kuriu parduotuviu yra po dvi, tad ju, akivaizdu, orientyru laikyti nereiketu... Galu gale radom pigiu smutkiu roju - Primark. Maikiu po svara nepirkau. Uztat siaip kelis aki patraukusius daiktelius priemiau i savo globa.

Nieko daugiau, tik daug ejimo siandien. Galbut ne tiek, kiek vakar, bet nuovargis - toks pats. Sove i galva mintuke, kad pasiilgau Lietuvos. Ne ziauriai, bet jau. Tuo momentu, kai ejom pro kazin kokia sushi uzkandine. Prisiminiau Sushi House Vilniaus gatveje.

Isodinusi broli i traukini pajudejau namu link. Suvokiau, kad nebloga mintis su savimi nesiotis knyga. Pats tas budas praleisti pusvalandi traukinyje. Net nepastebi, kaip visos tos stoteles prabega, kas ilipa, kas islipa.. Na, gal ne visai tiesa, siek tiek pastebi.

Viskas. Galva nebeveikia. Rytoj nauja diena, o siandien nepaprastai vilioja pagalves ir antklode... Nesapnuosiu nieko. Arba sapnuosiu.. Eiles prie kasu, eskalatorius metro ir raudonus autobusus. Dviaukscius.

Labanakt*