Words to follow:

"Laugh, be yourself, be flamboyant, don't worry about other people's opinions, get angry, always give it a go, be kind and generous, appreciate beauty, don't take yourself too seriously, never give up and love with all your heart". Bob Hoskins

2012 m. sausio 31 d., antradienis

Sausio 30-oji, pirmadienis, mazdaug 22:00 p.m. Londono, esancio UK, laiku. Ketvirtasis sveplas irasas apie tai, kaip supratau, jog muziejai Londone - milziniski.

Is Guildford'o atvaziavo brolis su klases draugu, kurio vaziavo aplankyti. Nusprendem siaubti izymybes ir muziejus. Is pradziu broliui buvo parodyti Parlamento rumai, Westminster'io abatija, Big Ben'as, Temze ir siaip grazioji centrine Londono dalis. Veliau brolis buvo supazindintas su metro. Pervaziavome kiek labiau i vakarus, kur vienoje vietoje daug muzieju. Taigi, pirma nereme i Victoria & Albert muzieju. O ten visko tiek, kad galiausiai i galva atejo supratimas, kad per valanda ar dvi vis tiek visko neapziuresi.. Vienam muziejui istyrineti reikia paskirti visa diena. Rimtai. Na, ok, gal ne visa, gal pusdieni.. Bet visgi.

Po V&A muziejaus seke Mokslo muziejus. Tikrai labai idomus, kiek spejom pamatyti, labai daug interaktyvumo ekspozicijose, kur pats gali paciupineti, paspausti, suvesti ka nors, ekranai visur, projektoriai... Viena labai idomu eksponata aptikome Garsui skirtoje ekspozicijoje. Tai daugybe LED ekraniuku sujungtu tarpusavyje i staciakampi ir apie 10 garso koloneliu, kurios ratu sukabintos aplink visa sale. Tamsa, o ekraniukuose bega atsitiktinis tekstas.. Kazkokie pavadinimai... Frazes, sakiniai.. Po to issiaiskinom, kad si instaliacija 'ima' sakinius, slapyvardzius, frazes, pastraipas is visu socialiniu tinklu ir atsitiktine tvarka viska atkuria ekraniukuose. Labai labai idomu. Netgi kiek baugoka...

Sutemus traukeme per Hyde parka, praejome Oxford'o gatve ir galiausiai nusprendeme skirstytis, vaziuoti namo... Visa si kelione smarkiai atsiliepe pedose, galvojau, kad nusitryniau pusle, bet ne. Tai dziaugiuosi.

Ryt laukia dar kazkiek gerio centre, susitikimu, nauju ispudziu, kuriuos tikrai parasysiu. Linkejimai, nesusalkit ten, kur sitoks minusas.

Man belipant namo i kalna eme ramiai snyguriuoti. Tikiuosi, kad neilgam, nes cia tokiais atvejais linkes sustoti transportas...

Labanakt*

2012 m. sausio 29 d., sekmadienis

Sausio 29-oji, sekmadienis, mazdaug 21:40 p.m. Londono, esancio UK, laiku. Treciasis sveplas irasas apie tai, kad kinai ir Londone kinai.

Vakar vakare i feisbuka gavau zinute nuo Pauliaus Ka. Galiausiai sutarem susitikti siryt. Kaip tarem, taip padarem.

Visu pirma, velavau 20 (!) minuciu. Kodel? Nes negyvenant Londone tenka susidurti su tokia beda, kaip atstumu neapskaiciavimas, situacijos 'metro grafikas sekmadieniais kiek laisvesnis...' neivertinimas ir pan. Isejau, rodos, tokiu laiku, kad turejau suspeti. Taciau ne. Teko praleisti traukinuka - kita, kol atvaziavo tasai, kuris jau buvo in service. Taigi. Visa laime, kad Paulius mane sugavo susitikimo taske, nes buciau vaiksciojus ratais ilgai, galvodama, kaip cia dabar ji surasiu... Mane surado. Voila.

Pakeliui i ivykio vieta (tuo metu dar nezinojau, kur tiksliau traukiame) Southbank'e uzsukome i parodu centra, kur siuo metu vyksta Mirties (!) festivalis Gyviesiems. Ten uzmetem aki i karstu (!) ekspozicija, kur galima isvysti Mersedes-Benz isvaizdos karsta, Liuto formos karsta, Kakavos anksties formos karsta... Ir salia stende galima pasiskaityti informacija apie tai, kodel toks, o ne kitoks karstas, kam, kada, kodel ir pan. Ten uztrukom neilgai, bet i dienos ispudziu sarasiuka isirase.

Kai paklausiau Pauliaus, kur vis delto mes einam, jis trumpai atsake: "Svesti kinu Nauju Metu." Amm, ok. Nauju Metu, tai Nauju Metu.. Veiksmas - Trafalgaro aikstej. Zmoniu galybe. Rases - nuo A iki Z. Paziurejom performansa tiek, kiek kiti mums neuzstojo ir kiek sugebejome iziureti ekrane, kuris buvo prie scenos. Idomiausia dalis - Drakoniuko sokis. Ji puikiai iliustruoja mano kiek auksciau pateiktos nuorodos puslapyje esanti nuotrauka. Po Drakoniuko sokio buvo Diiiiidelio Drakono sokis. Tada soko motereles su veduoklem. O tada... dainavo kinas operos solistas. Paklausem. Ir nusprendem, kad gana.

Tada Paulius paklause, ar jauciuos praalkusi. Gaves teigiama atsakyma pavaisino mane nuostabia karsta keistos teslos kiniska bandele su mesa. Dideliu koldunu. Niam. O veliau tare: "Einam prie kito larioko." Man paklausus, ko, isgirdau trumpa ir aisku atsakyma - deserto. Ooo, desertas. Honkongo vaflis. Traskus burbuliukai su kondensuotu pienu. Omnomnom. Po vafliu atsisveikinom iki kitu susitikimu. Buvo smagu. Ir skanu. Pasisekes Nauju Metu sventimas.

Veliau dar geras keturias valandas prasibasciau mieste su mergaite, kuri mane isgelbejo padedama su bilietais pries cia atvykstant.. Tokia stai diena.

Vis dar orientuojuosi Londone be savo BFF 'London AZ' pagalbos. Siandien, kad nereiketu lipti i dideli kalna, isbandziau autobusa. Bandymas sekmingas. I kalna lipti vis dar reikejo, taciau i mazesni ir daug trumpiau. Ir ko is tingejimo zmogus nepadarysi...

Labanakt*

2012 m. sausio 28 d., šeštadienis

Sausio 28-oji, vis dar sestadienis, mazdaug 21:20 p.m. Londono, esancio UK, laiku. Antrasis sveplas irasas apie tai, kaip ejau, kur akys veda...

Pabudau. Ankstokai UK laiku - laiko skirtumas, visgi, veikia sauniai. Pirma dienos puse pratupejau 'namie', parasiau pries tai esanti blog'a, pavalgiau, paskaiciau.. Tada susiruosiau ir atejus pietu metui isejau i miesta. Vadovavausi labai primityvia marsruto planavimo technika, pavadinimu "Nieko Neplanuok". Kaip tai vyksta:

1. Sedate i viesaji transporta (siuo atveju, as pasirinkau metro);
2. Vaziuojate nenumatyta skaiciu stoteliu;
3. Pajute, kad stai, jau cia lipsiu, islipate;
4. Einate, kur akys veda ir gerites vaizdais, zmonemis, garsais, spalvomis, kvapais, etc. (kiekvienam pagal skoni, nosi, ausi, aki ir pan.);
5. Jei pavargstate, prisedate;
6. Kai gimsta mintis "Jau noriu grizti namo..." dar pusvalanduka pavaikstote;
7. Kokiu nors budu atsiduriate kokioje nors stoteleje ir vaziuojate namu kryptimi.

Svarbus patarimas: jeigu kenciate nuo ligos, pavadinimu "Topografinis tupizmas", nepamirskite pasikonsultuoti su zemelapiu arba geriau besiorientuojanciu keliones draugu.

Mintis, kad jau noriu namo man atejo visiskai sutemus ir kiek susalus, nes nuo Temzes pute zvarbokas vejas. Ir siaip, Londone giedra ir po truputi sala. Gal minusas ir cia tuoj atklys..
Suma sumarum - nuejau visai nebloga kelia (dabar net tiksliai nepasakysiu, kiek.. Reiketu paziureti i zemelapi ir paskaiciuoti.. Telieka tai kitiems irasams.

Vaziuodama metro gerejausi britu vyriskiu, kuris vaziavo kartu su dviem mazametem dukrom. Viena vezimelyje, kita, kiek didesne, kuitesi sedyneje salia manes. Kiek atlaisvejus vagonui, tetis prisedo is kitos puses ir pradejo skaityti jai vaikiska knygele (sakinys teksto per du puslapius paveikslelio) ir klausineti, ka cia mato.. O mergyte nuostabiu britisku akcentu atsakinejo: a clock, scissors, a cat ir t.t.. Sedejau ir sypsojaus.

Tiek apie siandien. Parasykit, koks Lietuvoj oras.

Labanakt*

Sausio 28-oji, sestadienis, mazdaug 12:15 p.m. Londono, esancio UK, laiku. Pirmasis sveplas irasas apie pirmaja diena cia...

Taigi... Sausio 27d. kiek per anksti nusileidom Gatwick'e. Paleidusi broli keliauti toliau su draugu, kuris atkeliavo jo pasitikti, likau viena. UK. Pirmakart. Rodos, nedrasu. Bet kagi, spiri sau i uodega ir judi pirmyn. Budama drasi ir judedama pirmyn (hahaha) sugebejau issiaiskinti, kad nors turiu savo autobuso is Gatwick'o bilieta su uzrasytu konkreciu laiku, galiu vaziuoti ir anksciau! O dziaugsme! Ne po valandos, o po 10 minuciu! Ta proga mintyse susokau dziaugsmo soki.
Tuo metu dar nezinojau, kiek uztruks kelione autobusu per visus Londono uzkaborius ir !!! kamscius! Ooooj, jeigu mes Lietuvoje skundziames, kad kamsciai - blogai, nuvaziuokime ir pabukime Londone. Taip, as cia ne pirma karta, ir ne antra.. Bet tieeek laiko nuo Gatwick'o iki London Victoria dar neteko vaziuoti. Arba teko, taciau mano moteriska pasamone eme ir istryne visus tuos blogus prisiminimus. (galit pakikenti i delna sitoje vietoje...)

Galiausiai, atsidurus Victoria autobusu stotyje akimirkai sustojau, atsikvepiau, ir patraukiau link tos stoties dalies, kur yra Underground'as ir traukiniai, ir dar visokio bieso pilna. Ne, tuo metu i zemelapi neziurejau. Vede nuojauta ir nuovoka, nes sustojimo ir atsikvepimo momentu prisiminiau, kaip sukosi autobusas, kokiom gatvem vaziavo, kokius vaizdus maciau pro langa ir pan.. Iiiir - voila, pries mane - didziule aikste po stogu ir klaikiai daug zmoniu. Paklausit, ar visada taip? Ne, ne visada. Bet kadangi as 'pataikiau' Londone atsirasti butent piko metu (jeigu konkreciau - apie 5p.m.), teko nardyti zmoniu juroje. Ivairiausiu zmoniu - jaunu, senu, aukstu, zemu, perkarusiu, nutukusiu, sviesios odos, tamsios odos, su tona make-up'o ir todel baisiu, nuostabaus naturalaus grozio... Britu, ne britu... Ooooh. Galit pagalvoti, kaip baisu! Tokia mase zmoniu, gali issivystyti fobija.. Bet ne. Tie visi skirtingi zmones butent ir yra viena is priezasciu, kodel as megstu Londona.

Toliau seka kelione Underground'u - is pradziu taikliai pavyko isigyti savaites travel card'a, o tada jau neriau su lagaminu zemyn ir vaziavau link 'namu'. Po zeme viskas praejo be nesklandumu, vis dar neziurejau i zemelapi, kuri turiu su savimi, kazkaip uztekdavo pamastyti, ar vaziuoju i Siaure, ar i Pietus... Ir ilipdavau i ta traukini. Valio valio.

Kelionei metro pasibaigus, islindau i zemes pavirsiu ir, o brolyti, lyja!!! Nors ivaziuojant i Londona labai graziai saule dangumi ritinejosi. Na, kagi.. Apsisarvuojam kantrybe, uzsidedam ant galvos kapisona ir pirmyn. Zmogus, gerasirdiskai priemes mane gyventi savo bute tikrai kazkuriame pokalbyje buvo minejes, kad iki namu nuo Underground'o reikia palipti i kalna. Bet nesitikejau, kad taip ilgai i ji reikes lipti... O su lagaminu ir kuprine visa tai pasidaro dar skausmingiau. Taciau gyva pasiekiau 'namus' ir lengviau atsikvepiau.

Kiek pailsejus traukiau pas pusbroli, kuris Londone savo laime kuria. Velgi, pavyko be zemelapio ir per ilgai neskaitinejant informaciniu lentu. Gal todel jauciausi ir iki siol jauciuosi puikiai.

Vazinedama metro vakar pamaciau visokiausio plauko zmoniu. Labiausiai istrigo vyriskis su kostiumu, sedintis ir is plansetinio kompiuteriuko skaitantis kazka.. Net nenutuokiantis, kad jo kelnes prairusios ir todel sviecia apatiniai.. Greiciausiai britas, su dailiu apvaliu vestuviniu ziedu ant nedideliu ranku. Kiek pliktelejes, smailoka ilga nosimi, pakankamai jauno amziaus... Sakyciau, apie 30+..
Kiti personazai - tevas ir sunus. Tevas - neapibreziamo amziaus, is pradziu tauskes kazka net ne angliskai, tai sunku nustatyti tautybe, veliau be galo greitai bere britiskus sakinius, kalbedamas su sunumi.. Sunus - mulaciukas. Sukuosena - trumpiau tariant - 'afro', taciau tas zodis neapibrezia plauku ilgumo, garbanotumo ir nesuvaldomo styrojimo i sonus. Be galo grazus vaikas. Tevui liepus netiketi tuo, ka randa nemokamuose Londono laikrasciuose ir davus tusinuka, berniukelis visiems gyviems keliuose laikrascio puslapiuose buvusiems padarams (ir zmonems, ir ne zmonems) pripiese usus, barzdas, liezuvius, sparnus - kas tuo metu sove jam i galva. O ju pokalbis... Hillarious!
Trecias personazas - moteris. Apsirengusi business lady (jei toks yra) stiliumi. Su Chanel rankine ir Hermès popieriniu maiseliu. Skaite, o gal deretu sakyti, varte Vanity Fair zurnala. Atrode labai svarbi. Tik nezinia, ar todel, kad is tiesu tokia buvo, ar todel, kad norejo tokia atrodyti.
Na, zinoma, neminesiu kitos gausybes visokio plauko uzsienieciu, labai negraziu (atsiprasau, nepykit...) briciu, su tona per tamsios pudros, kreivai priklijuotomis blakstienomis, juodai apibreztomis ir taip mazomis akytemis ir smarkokai kabanciais pagurkliais. Kita vertus, nemazai dailiu briciu taip pat keliavo metro.. Idomus stilius, papuosalai, makiazas.. Taciau jos visiskai kitaip elgiasi. Kaip diena ir naktis.

O dienos auksine fraze, kuria perskaiciau ant vienos is vietiniu maisto parduotuvyciu duru, skamba taip: Schoolkids - Two at a Time!!!!! Thank you!!! Pamaciusi nusijuokiau ir isivaizdavau, kaip parduotuves savininka uzknisa is salia esancios mokyklos per pertraukas plustantys mokinukai.. Turbut jie tokie patys, kaip Lietuvoje.

Tokia mano Londono Odisejos pradzia. Rasysiu dar. Dabar keliauju i miesta. Nesusalkit ten, Lietuvoj.. Cia pas mus apie 8 laipsnius. :)

Labanakt*

2012 m. sausio 19 d., ketvirtadienis

Sausio 19-oji, jau ketvirtadienis, 1:17 po vidurnakčio. Įrašas apie kelis klausomiausius albumus ir šiaip dalykus...

Pastaruoju metu esu pjaunama įvairių jausmų, kurie yra radę prieglobstį mano širdyje. Dažniau, nei įprastai, nuklystu į vaikystės ir paauglystės prisiminimus.. Pirmadienį, turėdama laisvą pamoką, nukeliavau iki Tilto gatvėje esančio kiemo, kuriame praleidau 11 savo gyvenimo metų. Kiek ten visko įvykę.. Kiek medžių išlaipiota, kiek pavasarių sutikta.. Kiek kartų žiūrėta pro balkoną žemyn į tai, kaip slyvos sninga žiedais.. Eh, kokia nostalgija.
Taip pat ėmiausi to, ko seniai nedariusi buvau - fonotekos tvarkymo. Visų lobių, kuriuos turiu kompiuteryje, rūšiavimo. Galbūt kai kurių atlikėjų 'kolekcijų' papildymo... Mėgstu tai.

Vis galvoju, kaip save surinkti iš gabalėlių. Nes kartkartėmis dar pajaučiu, jog esu kiek išsibarsčiusi. Aš vis viliuosi, kad pavasaris ateis greitai, atneš saulės daugiau, o juk tik jos man trūksta labiausiai. Bet ar tikrai...? Ko gero, ne.. Bet gal taip įsiteigus lengviau gyventi?

Truputį parašysiu ir apie muziką. Keli albumai ir kolektyvai ar atlikėjai paskutinėmis dienomis lydi mane visur. Galbūt ir jums patiks - pamėginkit pasiklausyti.

1. Lianne La Havas - Live in LA [2011]

Rinkinukyje, kurį galima parsisiųsti nemokamai iš šios atlikėjos puslapio, keturi kūriniai. Apie meilę, šiek tiek apie pyktį, apie ilgesį.. Graži akustinė muzika, balsas ir gitara.

Pamėginkit, paklausykit, parašykit, ką manot.




2. José James - Blackmagic [2010]

José James'o atradimo džiaugsmas mane aplankė kiek seniau - dabar negaliu tiksliai pasakyti, kada konkrečiai. Ilgą laiką žinojau tik kūrinį, pavadinimu "Blackmagic", o tiksliau tariant - akustinę kūrinio versiją. Pastaruoju metu kūrinio tekstas neišeidavo man iš galvos, susisiejo su jausmu, prisiminimu, troškimu, dar bala žino kuo.. Ir tada susimąsčiau. O kodėl neturiu viso albumo? Taigi, šis albumas - puikus.

Vėlgi, kviečiu paklausyti ir parašyti, ką manote.



3. Gotye - Making Mirrors [2011]

Šį vyruką atradau netyčiom. Vienas iš mano feisbuko draugų ant sienos pasidalino šia nuoroda. Kadangi gyvendama stengiuosi remtis šūkiu "dalinkis, kai su tavimi dalinasi", persikėliau nuorodą ant savo sienos. Vėliau buvo atrastas dainos originalas. Ir taip pat visas nuostabus albumas. Ir visa diskografija.

Kokios nuomonės apie šį vyruką?


Tai štai tie keli klausomiausi albumai. Yra keli klausomiausi padriki gabalėliai, tačiau manau, kad juos prisiminsiu, kai ateis metas surašyti dešimt mėgstamiausių. Dar ne šiandien.

Mano širdis atvira.. Moku džiaugtis gyvenimu. Tik tam dažniausiai reikia specifinių sąlygų ir kompanijos. Laukiu. Bus. Noriu, kad būtų.

Labanakt*

2012 m. sausio 7 d., šeštadienis

Sausio 7-oji, šeštadienis, maždaug 4:30p.m. Įrašas apie mane ir Naujus metus.

Taigi.. Nauji metai - nauji ratai / batai / etc...

Paskutinėmis 2011-ųjų dienomis daug mąsčiau, galvojau, ką gi atneša 2012-ieji. Jaučiau, kad pokyčius, kad kažką ypač naujo ir nepažinto. Na, turbūt viso to dar teks palaukti. Ko čia norėti iškart iš pirmos savaitės.

Kalėdinis laikotarpis ir dar kelios savaitės, kurias galiu vadinti atostogomis, nes nedirbu mokykloje buvo labai įvairios. Ir džiugios, ir kankinančiai liūdnos, iki širdies gelmių veriančios. Kaip visada, mėgstu tokiu laiku save 'pakankinti' muzika, kuri dažniausiai nebūna labai linksma. Tad pasidalinsiu (kaip įprasta) sąrašiuku muzikos, kuri sukosi playlist'uose kelias paskutines savaites.

1. Red Hot Chilli Peppers - Porcelain [jeigu pradėčiau dalintis, kodėl įkėliau šitą kūrinį, kaip jis (Jis) mane veikia, būtų tikrai per daug asmeniškumų. Manau, kad nereikia... Paklausykit dainos, susikurkit aplink save minčių ūką, galbūt prisiminkit ką nors.. Kartu su manimi.]

2. Bibio - Lover's Carvings (Cut) [sakiau, kad taip skamba mano Jausmas. Vis dar neatsižadu šito epiteto. Mano Jausmas tikrai taip skamba.]

3. Jose James - Blackmagic [šitą kūrinėlį žinau jau labai seniai, bet atradau iš naujo. Skamba iš naujo. Kaip toji tamsa, kur užuodi tik kvapus, daugiau nieko. O kvapai tau pasako viską ir net dar daugiau, jeigu tik tai įmanoma... Tekstas. Tekstas ir ritmas.]

4. Rebekah Del Rio - Llorando [tiems, kurie supranta ispaniškai, tikrai nereikės paaiškinimo.. O tiems, kurie nesupranta.. Žodžiais nepaaiškinsiu. Gūgl transleitas, manau, ateitų į pagalbą. Šitas kūrinys būtent iš tų, kurie veria kiaurai. Voila.]

5. Robert Glasper Experiment - Move Love [Glasperį žinau jau tikrai kuris laikas.. Girdėjau ir gyvai MamaJazz. Gražu, gerai.. Bet apie šitą naujieną sužinojau vos prieš kelias dienas ir ji mane užbūrė. Iškart.]

6. James Blake - A Case of You [ar yra besijuokiančių, kad nei vienas sąrašiukas nepraeina be Bleiko? Nieko negaliu padaryti. Šitas kūrinys buvo ir praėjusiame blog'e, tačiau dabar dar ir vaizdinė medžiaga atsirado (Rebecca Hall - aaaauč), tad negaliu neįtraukti. Kalta, kalta, mušuosi kumštukais į krūtinę..]

7. SunSay - Будь слабей меня [vėlgi, tiems, kurie supranta rusiškai, paaiškinimo nereikės. O toliau - instrukcijos panašios - Gūglas, Gūgl transleitas.. Apie kovas Meilėje.]

8. Mantas - Vienišų namų tyla [man patinka visuma tarp vaizdo ir muzikos. Ką nervina mono garsas ir norite paklausyti šito gabaliuko stereo ir kokybiškai - Saundklaudas jums padės.]

9. Take 6 - Lamb of God [daug klausiausi panašios muzikos prieššventiniu laikotarpiu, kai su ansambliuku ruošėmės koncertams.. Man beprotiškai gražu. Ir harmonijai keičiantis net šiurpas eina per kojas, rankas, nugarą.... Enjoy.]

10. Lianne La Havas - Don't Wake Me Up [ši mergaitė - naujausias mano atradimas. Kaip visada iš muzikalių draugų feisbuke pačiumpu geras nuorodas.. You're hiding in the corners of my mind..]


Tai būtų tiek muzikos šiam kartui. Gal kiek viena kryptimi viskas skamba, bet šiuo metu aš taip skleidžiuosi, to klausausi.. Laukiu komentarų, klausimų, pasiūlymų, kuo dar vertėtų pasidomėti..
Ačiū, kad skaitot. Linkiu, kad pagaliau prisnigtų ir būtų normali žiema. Gal be jos čia taip rūškana širdy...

Labanakt*