Words to follow:

"Laugh, be yourself, be flamboyant, don't worry about other people's opinions, get angry, always give it a go, be kind and generous, appreciate beauty, don't take yourself too seriously, never give up and love with all your heart". Bob Hoskins

2010 m. vasario 8 d., pirmadienis

Apie kvapus...

...kurie pamalonina ir galbūt kažką primena.

Ši žiema man patinka. Jau ne vieną kartą ir ne su vienu žmogumi buvau įsivėlusi į ginčą, kaip galima mėgti žiemą. Žinot, kaip yra? Iki šiolei nemėgau jos lygiai taip pat, kaip ir daugelis. Bet ši žiema - kitokia. Šią žiemą yra sniego - tikro, nepažliugusio. Šią žiemą yra šalčio - na, kartais per daug, bet nieko, tereikia apsirengti šilčiau.. ;) Ir šią žiemą nepaprastai dažnai mieste kvepia traukiniais. Nenoriu spėlioti - galbūt aš ne viena pasaulyje, kuriai "traukinių kvapas" kelia šypseną.. O kas yra "traukinių kvapas"? Hm, šiaip sudėtinga paaiškinti, nes pati nelabai žinau, kas būtent sudaro tą bendrą kvapo visumą. Gal kas žinot? :)

Prisiminiau, kad Gie iš Mažų Miegapelės Džiaugsmų prieš kurį laiką rašė apie kvapus, kvepalus ir jų gėrimą. Tai ir aš susimąsčiau, kas geriausiai kvepia ir kuo smagiausia kvepėti.. Mėgstu, kai žmonės arba namai kvepia tikra kava. Ir pati neatsisakau ja kvepėti, nes man tai yra vienas iš malonesnių kvapų. Toks, kuris irgi kelia malonią šypseną.
Aš iš tų žmonių, kuriems kvapai gali priminti žmones. Yra keli draugai ir pažįstami, kurių kvepalus "pamenu mintinai", jei galima taip pasakyti. :) Ko gero, šaunu, kai žmogus atranda savo kvapą - nemokama vizitinė kortelė.. Netgi romantiška šiek tiek. :)

Vasaris atėjo su darbais - džiugu dėl to. Penktadienį turėjau koncertą, po kurio parvažiavus į Vilnių atbuvau labai smagiam vakare. Vienam smagiausių ever. Aš nežinau, kas čia kaltas dėl to smagumo: vieta, žmonės, muzika, ar šiaip bendra nuotaika ir jausena.. O po penktadienio - ramybės savaitgalis.

Tiesa, penktadienį važiuodama atstumą Kaunas - Vilnius pagalvojau, kad seniai nerašiau apie savo fonoteką. Taigi, trumpai šįkart. Ne, neturiu dešimtuko, kažkaip pastaruoju metu įvyko kažin koks susikoncentravimas ties keliais atlikėjais. Bet čia bangomis, tad nepanikuoju. ;)
Pastaruoju metu daug klausausi Beady Belle. Vis paslapčia pasidžiaugiu, kad tąkart, per MamaJazz pati nuostabiausia ir mylimiausia Sigutė mane pasikvietė į Rusdramį paklausyti jos gyvai. Buvo tikrai liuksiškas koncertas. Tai va, paskutiniu metu klausausi jos 2006 metų albumą Home - jis, visgi, lieka mano mėgstamiausias. O vaizdelis įkeltas vadinasi "Skin Deep". Jis nėra iš pastarojo albumo, bet labiausiai įsiminė po MamaJazz. Už vaizdelį, kaip visad, ačiū Jūtūbui.



Ir dar vienas veikėjas, kurio nenustoju klausytis jau tris ar net keturis metus - Robin Thicke. Nežinau, ar turiu mėgstamiausią albumą - klausau visus, nes visi patinka. Skirtingi, su savo tematika ir skambesiu. Skambesys maloniausias albume The Evolution of Robin Thicke. Vėlgi, Jūtūbas į pagalbą. Paklausykit, nes šįkart vaizdelio nėra, tik muzika.. "Teach U A Lesson"



Tai tiek šiam kartui. Geros savaitės jums.
Pyu*

2010 m. vasario 4 d., ketvirtadienis

Apie nostalgiją...

...kuri užklupo vaikštinėjant mokyklos koridoriais.

Vakar buvau mokykloje, kurią baigiau. Ne, žodis baigiau skamba per silpnai. Buvau mokykloje, kurioje praleidau 12 savo gyvenimo metų. O gerai pamąsčius ir pridėjus ikimokyklinius metus, gausime ir visus 14 metų. Taip, ganėtinai ilgas laiko tarpas. Lankiausi su tikslu - dabartinės mokyklos aštuntokės mane pasirinko interviu, kuris vėliau pateks į mokyklos laikraštį. Buvo smagu ir pačiai labai įdomu atsakinėti į klausimus, nes senokai neteko kapstytis tokio senumo atminties kertelėse, kuriose vakar pabuvojau. Kalbėjau apie viską. Nuo parengiamosios "mokyklėlės" iki pat dabartinių laikų. Iki aukštosios mokyklos ir veiksmo po jos. Smagu. Teko prisiminti daug kiaulysčių, iškultų langų, popierėlių spjaudymą per tušinukų korpusus, pomidorų padažą elektros skydinėje... :) Visko buvo ten: ir juokėmės, ir verkėm.. Gal ir pirmą simpatiją sutikom. :) Ir galiausiai, kai buvau paklausta, ar mūsų klasė buvo vieninga, nedvejodama atsakiau "taip". O šiandien ėmiau ir susimąsčiau, ką atsakytų kiti, kurie mokėsi drauge.. Šiaip, smalsu būtų sužinoti.
Kai pasirodys interviu kokiame nors formate, įmesiu. Kam bus įdomu, galėsit pasiskaitinėti, kokioj aplinkoj aš užaugau ir mokiausi. :)

Ir dar kai kas, apie ką negaliu neparašyti. Jautriems žmonėms siūlau nežiūrėti video medžiagos, kurią įdėjau, nes viskas gali baigtis badavimo akcija. Aš pati net nežinau, kaip reaguoti, kuo tikėti ir... ką valgyti. Nes žiūrėdama pažadėjau sau, kad nebevalgysiu duonos. Vėliau, kad nebepirksiu dešrelių, vištienos... Tačiau, kai pagalvoju, o iš ko tenka kepti blynus..? Iš tų pačių miltų, kuriuos kepyklos vartoja duonai kepti? Galbūt tai yra eilinis "perspaudimas" ir nereikia į tai kreipti jokio dėmesio. O galbūt ne. Aš pasiklydus.




O šiaip, prasidėjo paskutinis žiemos mėnuo. Jau greitai pavasaris. Net pati nepastebėjau, kaip staigiai ši žiema pralėkė. Būkit laimingi, nesirkit.

Pyu*