Praeitą savaitę keliavau į Varšuvą su darbo kolektyvu. Lankėmės Didžiojoje Operoje, ypatingame Igorio Stravinskio "Šventojo Pavasario" pastatyme. Buvo tikrai nuostabu. Puikus reginys.
Pati Varšuva - visai nieko. Bet galiu pasakyti, kad yra pasauly ir labiau patikusių vietų.
Kiekvienos kelionės esmė - muzika. Kaskart, kai sėdu už vairo, prisimenu, kad vis dar nenusiperku, kaip lietuvių liaudis sako, magės. Tenka dainuot mašinoj...
Lenkijos keliais mane stebuklingai lydėjo du albumai, apie kuriuos ir noriu parašyti. Vienas labai dažnai klausomas, kitas - kiek užmirštas, bet absoliučiai nepelnytai. Taigi...
1. Bernhoft - Solidarity BreaksPilno albumo jūtūbėj neradau, tai šiaip (aha, taip taip, tipo šiaip) įmetu koncertėlį iš Bauhaus. Buvau pamiršusi, kaip jis man patinka. Keliaudama per Lenkiją prisiminiau, jog pasiėmiau grotuvėlį. Jame benardydama ir beieškodama, ką gero turiu, užkliuvau už šito vyruko ir nepaprastai apsidžiaugiau, kad kažkokiu nuostabiu būdu turiu šitą albumą 'su savim'. Jei kas nesat apie jį girdėję, būtinai patikrinkit. Ko gero populiariausi ir visų žinomi kūriniai yra C'mon Talk ir Choices, o pats Bernhoftas, manyčiau, tikrai pelnytai tituluojamas loop-station karaliumi. Kam reikalinga grupė, kai viską gali vienas? :) O dar tas tembras... Aaaah. Super.
Čia jau galit pasidžiaugti nuorodėle į pilną albumą. Net nežinau, kiek kartų prasukau jį visą kelionėje tiek pirmyn, tiek atgal... Neįsivaizduoju. Begalybę. O dainą Move On Me dvigubai tiek, nes kaskart albumą kartodamą šitą gabaliuką darkart atsisukdavau. Skamba pakvaišėliškai, bet tikrai žinau, kad ne aš viena taip klausau muziką, kai už kažko smarkiai užsikabinu. Visas albumas, mano skoniui ir ausims - puikus. Balsas - kažkas užburiančio. Jeigu 'nepažįstat' šito vyruko, primygtinai siūlau, susipažinkit. Visi albumai tobuli.
Tiesa, jeigu būčiau turėjus Timberlake 20/20, ko gero būčiau šių dviejų nepaklausius išvis, nes vis dar negaliu 'nušokt' nuo Justino. Dar neatsibodo. Bet kažkokiu būdu sugebėjau neįsikelti ano albumo iš kompiuterio. Viskas, kas nutinka, yra su priežastim.
O dainavimas mašinoje daug geriau sekasi, jeigu turi su kuo joje dainuoti. Nors mamukas nuo pat vaikystės nepavargdama kartojo (ir tebekartoja), kad dainuot mašinoje yra siaubingai nesveika, mes su sese mažai į tai kreipėm dėmesį, keliaudamos švęsti Joninių į Žemaitiją.. Dainavom viską, kas į galvą šovė. Ačiū, Sesuo, buvo super.
Mano protelis vis dar šiek tiek Plateliuos ir Plungėj, ir apylinkėse. Vis dar. Gal miego trūkumas?
Tik aš viena žinau, ko man išties reikia. Ir kaip džiaugiuosi, kad žinau.
Myliu žmones. Ir taškas.
Labanakt*
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą