...ir dėžutes, buteliukus, skryneles, maišelius, kuriuose jie slepiasi.
Nepaprastai mėgstu parduotuves, kuriose gyvena kvapai. Tai gali būti senamiesčio kepyklėlė, kirpykla, mažytė batų parduotuvė, vyninė, knygynas, kvepalų ir kitokių mažmožių butikiukas. Visuose tuose kvapuose yra kažkas magiško. Vos vienas dvelktelėjimas gali tave nunešti į atokiausius sąmonės (ar pasąmonės) kampelius, kuriuose slepiasi akimirkos, žmonės, daiktai, krūva prisiminimų...
O kai parsineši ką nors iš minėtųjų parduotuvėlių, visai nesvarbu, kurios konkrečiai, ir prisėdi vienumoje ant sofos, ateina ypatingas jausmas. Toks lankydavo (ir, galbūt, tebelanko) Kalėdų rytą. Rankose šiugžda maišelis. Jame - svajonė, kažkas, kas verčia šypsotis. Ir tas kažkas...kvepia... Galbūt oda, galbūt muskusu, galbūt šviežia spauda, gal karamele..?
Kvapų pasaulis užburia. Jis įtraukia ir nebepaleidžia. Tai ir lieki, žmogus, ligoniu... Bet liga nevargina, veikiau džiugina. Tai aš ir džiaugiuosi...
Labanakt*
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą