...šiokį tokį..
Savaitgalį buvau Estijoj, Tallin Music Week renginyje. Su Jurga & Grupe. Pagrojom, palakstėm po naktinį Taliną, pasiklausėm lietuvių ir nebūtinai. Posakiai ir anekdotai apie estų lėtumą arba, kitaip tariant, neskubėjimą, ne iš piršto laužti.. Buvo atėjęs toks momentas, kai soundcheko laukimas JAU ėmė varginti. Tada Jurga man priminė: "Nepamiršk, kokioj šaly esam.." :) Tai apsiraminau iškart. Prisėdau ir stebėjau lėtai skubantį garsistą.
Estijoj dar likę šiek tiek žiemos. Net ir Latvijoj panašiai, kaip spėjau pastebėti pro busiuko langą.. O Lietuvoj jau pavasaris. Truputį murzinas, bet visgi.
Kažkaip šiuo metu mintyse pilna visko. Tuoj Velykos, ketvirtadienį koncertas.. Beje, mieli draugai, pažistami ir nepažįstami, nuoširdžiausiai kviečiu ateinantį ketvirtadienį apsilankyti gyvos muzikos klube "Tamsta", kur nuo 21h dainuosiu aš. :) Kaip visada, taip ir dabar pasakysiu - daug smagiau dainuoti, kai aplink pažįstami veidai. Tad atkeliaukit. Lauksiu.
O dabar skubu. Šita savaitė bus lėkime, bet jaučiu, dar tikrai prisėsiu parašyti. Kažkokis vėjų pilnas įrašas galvoje noksta.
Iki, pyu*
2010 m. kovo 29 d., pirmadienis
2010 m. kovo 13 d., šeštadienis
Apie keliones...
...iš vieno Lietuvos krašto į kitą. Maža ta mūsų Lietuva.. Kovo 11-ąją švenčiau (jei taip galima pavadinti) autobusiuke, riedančiame magistrale Vilnius - Klaipėda. Su Jurga ir grupe turėjom koncertą Palangos "Ramybėje".
Labiausiai mėgstu įsitaisyti pačiame tolimiausiame autobusiuko kampe. Prie lango. Visą kelią iki pat Palangos prasėdėjau saulėkaitoje su saulės akiniais ant nosies ir muzika ausyse. O kaip jūs? Ar turit muziką, kurią dažniausiai klausotės, kai kur nors keliaujat? Štai ši paskutinioji kelionė davė įkvėpimo naujam muzikiniam dešimtukui. Jį galima pavadinti kelioniniu. Kai kurie kūriniai nuskraidina mintis ypač toli, o kai kurie sutraukia viską labai šalia (padidinto jautrumo gabaliukai). Dalinuosi.
1. Angie Stone - No More Rain (In This Cloud) [saulėtas kūrinukas. Norim nusišypsom, nenorim... taip pat nusišypsom. :) Kitaip nelabai išeina..]
2. Massive Attack - Teardrop [čia vienas iš tų, kuris mintis be galo toli nuneša. Patinka taip labai, kaip pats House M.D. :) Manau, kad geras palyginimas. Kas taip pat mėgsta, supras mane..]
3. Justin Timberlake - Still On My Brain [pastaruoju metu vis sugrįžtu prie šito gan seno gabalėlio. Meliodija graži, tekstas gražus.. Kažkaip susiklauso.]
4. India.Arie - Strength, Courage & Wisdom [įkvepia mane. Išties, norėjau parodyti dar kitą jos gabalėlį, bet niekaip nerandu jo internete, turiu tik albuminiame variante. Tai kam įdomu dar šiek tiek šios atlikėjos, paieškokit kūrinio Part of my Life.]
5. Mary J. Blige, U2 - One [klasika. Tačiau šiek tiek paįvairinta. Mano nuomone, jos balsas šitame kūrinyje žiauriai tinka. Nei pridėsi, nei atimsi..]
6. Coldplay - Death And All His Friends [šitas gabaliukas irgi nuneša tolyn. Labai mėgstu kontrastą, kurį Coldplay šitam kūriny padarę - tylut tylutėlė pradžia ir gaivališkumas kažin koks pabaigoj. Skanu. Tinka labai, kai snieguoto pavasario vaizdai keičiasi pro langą..]
7. Erykah Badu - Certainly (Flipped It) [i was not looking for no love affair.. :) Šitą dainą į kelionę išsivežiau netyčiom - tiesiog ruošdamasi labai daug ją klausiausi, vėliau atidainavau duše, o tada įsikėliau prie visų kitų.. Kelia šypseną. :)]
8. Zventa Sventana - Ой Заплакали [šitą jau kažkada jums rodžiau. Vakar klausiausi visą albumą Страдания, bet vėl ta pati problema - internete nėra normalios kokybės video įdėtų..]
9. Robin Thicke - Complicated [šitas kūrinys - padidinto jautrumo. :) Ir su labai gražiu priedainiu.. Nežinau, kiek jau laiko the Evolution of Robin Thicke yra mano mėgstamiausių albumų sąraše. Ir, rodos, nesiruošia pasitraukti.. :)]
10. Mala - Alicia [kažkada nuostabusis Augustas man užrodė šitą kūrinį - nuo to laiko vis pasiklausau. Ir sakykit, juk verta. ;)]
Vat taip aš keliavau iš Vilniaus į Palangą ir atgalios. :) O kaip keliaujat jūs?
Gražaus savaitgalio. Pyu*
2010 m. kovo 10 d., trečiadienis
Apie pavasarį...
...kuris delsia sugrįžti.
Ar jums yra tekę ko nors ilgai laukti? Paklausit manęs, ką reiškia ilgai.. Ir būsit teisūs. Vaikystėje mama palikdavo 15 minučių, kad galėtų nubėgti į parduotuvę cukraus ir tos 15 minučių atrodydavo lyg begalybė. Vėliau, mokykloje, tarpas nuo vienų atostogų, iki kitų trukdavo apie tris mėnesius - šie, vėlgi, atrodydavo lyg begalybė... Po mokyklos ir aukštosios - dar kitoks laukimas. Sakysit, žmogui lemta laukti? Aš, turbūt, labai nekantri..
Seniai nerašiau, bet taip jau būna. Gyvenau tarsi su tuščia galva ant pečių. Visi įspūdžiai, džiaugsmai ar vargai išgaruodavo, palikę skylę širdyje. Kaip vinutė. Tuk tuk.
Per tą mėnesį išklausiau begalę naujų kūrinių, bet šįkart pateiksiu tik du - gal taip jau lemta. Gana tų dešimtukų. :)
Taigi, pirmas kūrinukas - tikrai visiems gerai žinomas. Man taip pat ne naujas, bet vis jį girdėdavau tik visų mylimoj "Tamstoj", o namie neįsijungdavau. Paklausykit ir jūs. Patrice Rushen - Forget Me Nots
O antrasis kūrinukas atėjo visai netikėtai. Prieš kelias dienas su Jurga & grupe važiavom groti į Kauną. Tadas, tąkart pavadavęs mūsų bosistą Paulių, pasakė kelis kolektyvų pavadinimus. Vienas iš jų Jaga Jazzist. Taigi,atkreipiam dėmesį į kūrinio pavadinimą ir klausom. Jaga Jazzist - Lithuania
Kolei kas tiek apie muziką. Dar trumpai parašysiu apie kelis filmus, kuriuos neseniai mačiau kine.
Pirmasis - Tim Burton "Alice in Wonderland". Galiu pasakyti, kad mane visada žavi Johnny Depp'as ir jo personažai. Taip pat mėgstu, kai jis bendradarbiauja su Tim Burton'u. Nes gimsta šiek tiek šizovi, tačiau tikrai smagūs produktai. Taip apibūdinčiau ir filmą apie Alisą. Smagus. Bet pernelyg ilgam apie ką nors susimąstyti neprivertė, visgi, lengvas žanras, pasaka, etc. Nors Češyro Katino šypsena - verta milijono. :) 120 dantų, o, stomatologų džiaugsme.. :)
Antrasis - Anne Fontaine "Coco avant Chanel". Šiek tiek dramos, šiek tiek meilės, šiek tiek sveiko pasiutimo ir dar šiek tiek sijonų, pasijonių ir korsetų čežėjimo. Žiauriai patiko, kad filmas būtent prancūzų kalba - vargu bau, ar tiktų kokia kita šioje vietoje. Kas matė, turbūt man pritars.. Istorija šiek tiek nuspėjama, tačiau visai malonu ją stebėti. Trumpai - filmas apie moterį, griaunančią stereotipus ir plaukiančią prieš srovę. Visai nieko.
Šįvakar žadu nukeliauti į Saulės Kliošą gyvos muzikos klube "Tamsta". Ateikit - susitiksim.
Labanakt*
P.S. Pagaliau leidau sau nusipirkti svajonių kvepalus. :) Pavasaris.
Ar jums yra tekę ko nors ilgai laukti? Paklausit manęs, ką reiškia ilgai.. Ir būsit teisūs. Vaikystėje mama palikdavo 15 minučių, kad galėtų nubėgti į parduotuvę cukraus ir tos 15 minučių atrodydavo lyg begalybė. Vėliau, mokykloje, tarpas nuo vienų atostogų, iki kitų trukdavo apie tris mėnesius - šie, vėlgi, atrodydavo lyg begalybė... Po mokyklos ir aukštosios - dar kitoks laukimas. Sakysit, žmogui lemta laukti? Aš, turbūt, labai nekantri..
Seniai nerašiau, bet taip jau būna. Gyvenau tarsi su tuščia galva ant pečių. Visi įspūdžiai, džiaugsmai ar vargai išgaruodavo, palikę skylę širdyje. Kaip vinutė. Tuk tuk.
Per tą mėnesį išklausiau begalę naujų kūrinių, bet šįkart pateiksiu tik du - gal taip jau lemta. Gana tų dešimtukų. :)
Taigi, pirmas kūrinukas - tikrai visiems gerai žinomas. Man taip pat ne naujas, bet vis jį girdėdavau tik visų mylimoj "Tamstoj", o namie neįsijungdavau. Paklausykit ir jūs. Patrice Rushen - Forget Me Nots
O antrasis kūrinukas atėjo visai netikėtai. Prieš kelias dienas su Jurga & grupe važiavom groti į Kauną. Tadas, tąkart pavadavęs mūsų bosistą Paulių, pasakė kelis kolektyvų pavadinimus. Vienas iš jų Jaga Jazzist. Taigi,atkreipiam dėmesį į kūrinio pavadinimą ir klausom. Jaga Jazzist - Lithuania
Kolei kas tiek apie muziką. Dar trumpai parašysiu apie kelis filmus, kuriuos neseniai mačiau kine.
Pirmasis - Tim Burton "Alice in Wonderland". Galiu pasakyti, kad mane visada žavi Johnny Depp'as ir jo personažai. Taip pat mėgstu, kai jis bendradarbiauja su Tim Burton'u. Nes gimsta šiek tiek šizovi, tačiau tikrai smagūs produktai. Taip apibūdinčiau ir filmą apie Alisą. Smagus. Bet pernelyg ilgam apie ką nors susimąstyti neprivertė, visgi, lengvas žanras, pasaka, etc. Nors Češyro Katino šypsena - verta milijono. :) 120 dantų, o, stomatologų džiaugsme.. :)
Antrasis - Anne Fontaine "Coco avant Chanel". Šiek tiek dramos, šiek tiek meilės, šiek tiek sveiko pasiutimo ir dar šiek tiek sijonų, pasijonių ir korsetų čežėjimo. Žiauriai patiko, kad filmas būtent prancūzų kalba - vargu bau, ar tiktų kokia kita šioje vietoje. Kas matė, turbūt man pritars.. Istorija šiek tiek nuspėjama, tačiau visai malonu ją stebėti. Trumpai - filmas apie moterį, griaunančią stereotipus ir plaukiančią prieš srovę. Visai nieko.
Šįvakar žadu nukeliauti į Saulės Kliošą gyvos muzikos klube "Tamsta". Ateikit - susitiksim.
Labanakt*
P.S. Pagaliau leidau sau nusipirkti svajonių kvepalus. :) Pavasaris.
2010 m. vasario 8 d., pirmadienis
Apie kvapus...
...kurie pamalonina ir galbūt kažką primena.
Ši žiema man patinka. Jau ne vieną kartą ir ne su vienu žmogumi buvau įsivėlusi į ginčą, kaip galima mėgti žiemą. Žinot, kaip yra? Iki šiolei nemėgau jos lygiai taip pat, kaip ir daugelis. Bet ši žiema - kitokia. Šią žiemą yra sniego - tikro, nepažliugusio. Šią žiemą yra šalčio - na, kartais per daug, bet nieko, tereikia apsirengti šilčiau.. ;) Ir šią žiemą nepaprastai dažnai mieste kvepia traukiniais. Nenoriu spėlioti - galbūt aš ne viena pasaulyje, kuriai "traukinių kvapas" kelia šypseną.. O kas yra "traukinių kvapas"? Hm, šiaip sudėtinga paaiškinti, nes pati nelabai žinau, kas būtent sudaro tą bendrą kvapo visumą. Gal kas žinot? :)
Prisiminiau, kad Gie iš Mažų Miegapelės Džiaugsmų prieš kurį laiką rašė apie kvapus, kvepalus ir jų gėrimą. Tai ir aš susimąsčiau, kas geriausiai kvepia ir kuo smagiausia kvepėti.. Mėgstu, kai žmonės arba namai kvepia tikra kava. Ir pati neatsisakau ja kvepėti, nes man tai yra vienas iš malonesnių kvapų. Toks, kuris irgi kelia malonią šypseną.
Aš iš tų žmonių, kuriems kvapai gali priminti žmones. Yra keli draugai ir pažįstami, kurių kvepalus "pamenu mintinai", jei galima taip pasakyti. :) Ko gero, šaunu, kai žmogus atranda savo kvapą - nemokama vizitinė kortelė.. Netgi romantiška šiek tiek. :)
Vasaris atėjo su darbais - džiugu dėl to. Penktadienį turėjau koncertą, po kurio parvažiavus į Vilnių atbuvau labai smagiam vakare. Vienam smagiausių ever. Aš nežinau, kas čia kaltas dėl to smagumo: vieta, žmonės, muzika, ar šiaip bendra nuotaika ir jausena.. O po penktadienio - ramybės savaitgalis.
Tiesa, penktadienį važiuodama atstumą Kaunas - Vilnius pagalvojau, kad seniai nerašiau apie savo fonoteką. Taigi, trumpai šįkart. Ne, neturiu dešimtuko, kažkaip pastaruoju metu įvyko kažin koks susikoncentravimas ties keliais atlikėjais. Bet čia bangomis, tad nepanikuoju. ;)
Pastaruoju metu daug klausausi Beady Belle. Vis paslapčia pasidžiaugiu, kad tąkart, per MamaJazz pati nuostabiausia ir mylimiausia Sigutė mane pasikvietė į Rusdramį paklausyti jos gyvai. Buvo tikrai liuksiškas koncertas. Tai va, paskutiniu metu klausausi jos 2006 metų albumą Home - jis, visgi, lieka mano mėgstamiausias. O vaizdelis įkeltas vadinasi "Skin Deep". Jis nėra iš pastarojo albumo, bet labiausiai įsiminė po MamaJazz. Už vaizdelį, kaip visad, ačiū Jūtūbui.
Ir dar vienas veikėjas, kurio nenustoju klausytis jau tris ar net keturis metus - Robin Thicke. Nežinau, ar turiu mėgstamiausią albumą - klausau visus, nes visi patinka. Skirtingi, su savo tematika ir skambesiu. Skambesys maloniausias albume The Evolution of Robin Thicke. Vėlgi, Jūtūbas į pagalbą. Paklausykit, nes šįkart vaizdelio nėra, tik muzika.. "Teach U A Lesson"
Tai tiek šiam kartui. Geros savaitės jums.
Pyu*
Ši žiema man patinka. Jau ne vieną kartą ir ne su vienu žmogumi buvau įsivėlusi į ginčą, kaip galima mėgti žiemą. Žinot, kaip yra? Iki šiolei nemėgau jos lygiai taip pat, kaip ir daugelis. Bet ši žiema - kitokia. Šią žiemą yra sniego - tikro, nepažliugusio. Šią žiemą yra šalčio - na, kartais per daug, bet nieko, tereikia apsirengti šilčiau.. ;) Ir šią žiemą nepaprastai dažnai mieste kvepia traukiniais. Nenoriu spėlioti - galbūt aš ne viena pasaulyje, kuriai "traukinių kvapas" kelia šypseną.. O kas yra "traukinių kvapas"? Hm, šiaip sudėtinga paaiškinti, nes pati nelabai žinau, kas būtent sudaro tą bendrą kvapo visumą. Gal kas žinot? :)
Prisiminiau, kad Gie iš Mažų Miegapelės Džiaugsmų prieš kurį laiką rašė apie kvapus, kvepalus ir jų gėrimą. Tai ir aš susimąsčiau, kas geriausiai kvepia ir kuo smagiausia kvepėti.. Mėgstu, kai žmonės arba namai kvepia tikra kava. Ir pati neatsisakau ja kvepėti, nes man tai yra vienas iš malonesnių kvapų. Toks, kuris irgi kelia malonią šypseną.
Aš iš tų žmonių, kuriems kvapai gali priminti žmones. Yra keli draugai ir pažįstami, kurių kvepalus "pamenu mintinai", jei galima taip pasakyti. :) Ko gero, šaunu, kai žmogus atranda savo kvapą - nemokama vizitinė kortelė.. Netgi romantiška šiek tiek. :)
Vasaris atėjo su darbais - džiugu dėl to. Penktadienį turėjau koncertą, po kurio parvažiavus į Vilnių atbuvau labai smagiam vakare. Vienam smagiausių ever. Aš nežinau, kas čia kaltas dėl to smagumo: vieta, žmonės, muzika, ar šiaip bendra nuotaika ir jausena.. O po penktadienio - ramybės savaitgalis.
Tiesa, penktadienį važiuodama atstumą Kaunas - Vilnius pagalvojau, kad seniai nerašiau apie savo fonoteką. Taigi, trumpai šįkart. Ne, neturiu dešimtuko, kažkaip pastaruoju metu įvyko kažin koks susikoncentravimas ties keliais atlikėjais. Bet čia bangomis, tad nepanikuoju. ;)
Pastaruoju metu daug klausausi Beady Belle. Vis paslapčia pasidžiaugiu, kad tąkart, per MamaJazz pati nuostabiausia ir mylimiausia Sigutė mane pasikvietė į Rusdramį paklausyti jos gyvai. Buvo tikrai liuksiškas koncertas. Tai va, paskutiniu metu klausausi jos 2006 metų albumą Home - jis, visgi, lieka mano mėgstamiausias. O vaizdelis įkeltas vadinasi "Skin Deep". Jis nėra iš pastarojo albumo, bet labiausiai įsiminė po MamaJazz. Už vaizdelį, kaip visad, ačiū Jūtūbui.
Ir dar vienas veikėjas, kurio nenustoju klausytis jau tris ar net keturis metus - Robin Thicke. Nežinau, ar turiu mėgstamiausią albumą - klausau visus, nes visi patinka. Skirtingi, su savo tematika ir skambesiu. Skambesys maloniausias albume The Evolution of Robin Thicke. Vėlgi, Jūtūbas į pagalbą. Paklausykit, nes šįkart vaizdelio nėra, tik muzika.. "Teach U A Lesson"
Tai tiek šiam kartui. Geros savaitės jums.
Pyu*
2010 m. vasario 4 d., ketvirtadienis
Apie nostalgiją...
...kuri užklupo vaikštinėjant mokyklos koridoriais.
Vakar buvau mokykloje, kurią baigiau. Ne, žodis baigiau skamba per silpnai. Buvau mokykloje, kurioje praleidau 12 savo gyvenimo metų. O gerai pamąsčius ir pridėjus ikimokyklinius metus, gausime ir visus 14 metų. Taip, ganėtinai ilgas laiko tarpas. Lankiausi su tikslu - dabartinės mokyklos aštuntokės mane pasirinko interviu, kuris vėliau pateks į mokyklos laikraštį. Buvo smagu ir pačiai labai įdomu atsakinėti į klausimus, nes senokai neteko kapstytis tokio senumo atminties kertelėse, kuriose vakar pabuvojau. Kalbėjau apie viską. Nuo parengiamosios "mokyklėlės" iki pat dabartinių laikų. Iki aukštosios mokyklos ir veiksmo po jos. Smagu. Teko prisiminti daug kiaulysčių, iškultų langų, popierėlių spjaudymą per tušinukų korpusus, pomidorų padažą elektros skydinėje... :) Visko buvo ten: ir juokėmės, ir verkėm.. Gal ir pirmą simpatiją sutikom. :) Ir galiausiai, kai buvau paklausta, ar mūsų klasė buvo vieninga, nedvejodama atsakiau "taip". O šiandien ėmiau ir susimąsčiau, ką atsakytų kiti, kurie mokėsi drauge.. Šiaip, smalsu būtų sužinoti.
Kai pasirodys interviu kokiame nors formate, įmesiu. Kam bus įdomu, galėsit pasiskaitinėti, kokioj aplinkoj aš užaugau ir mokiausi. :)
Ir dar kai kas, apie ką negaliu neparašyti. Jautriems žmonėms siūlau nežiūrėti video medžiagos, kurią įdėjau, nes viskas gali baigtis badavimo akcija. Aš pati net nežinau, kaip reaguoti, kuo tikėti ir... ką valgyti. Nes žiūrėdama pažadėjau sau, kad nebevalgysiu duonos. Vėliau, kad nebepirksiu dešrelių, vištienos... Tačiau, kai pagalvoju, o iš ko tenka kepti blynus..? Iš tų pačių miltų, kuriuos kepyklos vartoja duonai kepti? Galbūt tai yra eilinis "perspaudimas" ir nereikia į tai kreipti jokio dėmesio. O galbūt ne. Aš pasiklydus.
O šiaip, prasidėjo paskutinis žiemos mėnuo. Jau greitai pavasaris. Net pati nepastebėjau, kaip staigiai ši žiema pralėkė. Būkit laimingi, nesirkit.
Pyu*
Vakar buvau mokykloje, kurią baigiau. Ne, žodis baigiau skamba per silpnai. Buvau mokykloje, kurioje praleidau 12 savo gyvenimo metų. O gerai pamąsčius ir pridėjus ikimokyklinius metus, gausime ir visus 14 metų. Taip, ganėtinai ilgas laiko tarpas. Lankiausi su tikslu - dabartinės mokyklos aštuntokės mane pasirinko interviu, kuris vėliau pateks į mokyklos laikraštį. Buvo smagu ir pačiai labai įdomu atsakinėti į klausimus, nes senokai neteko kapstytis tokio senumo atminties kertelėse, kuriose vakar pabuvojau. Kalbėjau apie viską. Nuo parengiamosios "mokyklėlės" iki pat dabartinių laikų. Iki aukštosios mokyklos ir veiksmo po jos. Smagu. Teko prisiminti daug kiaulysčių, iškultų langų, popierėlių spjaudymą per tušinukų korpusus, pomidorų padažą elektros skydinėje... :) Visko buvo ten: ir juokėmės, ir verkėm.. Gal ir pirmą simpatiją sutikom. :) Ir galiausiai, kai buvau paklausta, ar mūsų klasė buvo vieninga, nedvejodama atsakiau "taip". O šiandien ėmiau ir susimąsčiau, ką atsakytų kiti, kurie mokėsi drauge.. Šiaip, smalsu būtų sužinoti.
Kai pasirodys interviu kokiame nors formate, įmesiu. Kam bus įdomu, galėsit pasiskaitinėti, kokioj aplinkoj aš užaugau ir mokiausi. :)
Ir dar kai kas, apie ką negaliu neparašyti. Jautriems žmonėms siūlau nežiūrėti video medžiagos, kurią įdėjau, nes viskas gali baigtis badavimo akcija. Aš pati net nežinau, kaip reaguoti, kuo tikėti ir... ką valgyti. Nes žiūrėdama pažadėjau sau, kad nebevalgysiu duonos. Vėliau, kad nebepirksiu dešrelių, vištienos... Tačiau, kai pagalvoju, o iš ko tenka kepti blynus..? Iš tų pačių miltų, kuriuos kepyklos vartoja duonai kepti? Galbūt tai yra eilinis "perspaudimas" ir nereikia į tai kreipti jokio dėmesio. O galbūt ne. Aš pasiklydus.
O šiaip, prasidėjo paskutinis žiemos mėnuo. Jau greitai pavasaris. Net pati nepastebėjau, kaip staigiai ši žiema pralėkė. Būkit laimingi, nesirkit.
Pyu*
2010 m. sausio 30 d., šeštadienis
Apie smagius vakarus...
...kai iš to smagumo, tūnančio viduj, nesurezgi rišlaus sakinio...
Trečiadienio vakarą praleidau gyvos muzikos klube TAMSTA. Grojo smagi kompanija - Rhythm Junkies. Skambėjo puikiai, vientisai, organiškai ir nepaprastai stilingai. Pirmą kūrinuką vyrai atliko vieni, o prieš antrąjį pristatė kompanijos damą. Ir sugrojo "After You've Gone". Tai antrajai dainai beskambant nusprendžiau, kad aprašinėsiu vakarą blog'e.. :) Lėtųjų kūrinių, skambėjusių koncerte, atmosfera ir nuotaika man asocijavosi su minkštu irisiniu saldainiu. Nemoku paaiškint, kodėl. :) O programai pasibaigus norėjau pasakyti tiek daug gražių žodžių, bet... nesuradau jų. Juokinga, kai nori pasakyti pagyrimą, bet nesumąstai, kokį būdvardį pavartoti, kad išreikštum nuotaiką ir vidinę jauseną.. Vienu žodžiu, VALIO Rhythm Junkies. Mano vakaro herojus buvo nepaliaujantis šypsotis Mr.Drum ir taip pat Mr.Jack, nes grojo bandža.. Ou yeah.
Ketvirtadienis buvo darbingas: su choreliu dalyvavom įrašuose ir repetavom vakare. Buvau pasiilgus tokios bendros repeticijos, naujų kūrinių mokymosi.. Kaip tik ėmėm naują medžiagą - ruošiamės koncertui. Vasario mėnesį gospel choras "Sounds in G" švenčia savo šeštąjį gimtadienį. Ta proga ruošiamės koncertuoti tame pačiame visų mylimame gyvos muzikos klube TAMSTA. Tiksli data - vasario 18 diena, ketvirtadienis. Kas mėgstate planuoti savo laiką iš anksto, pasižymėkit ir ateikit! Juk kuo daugiau savų veidų, tuo smagiau... ;) Vakare, prieš eidama miegot, netyčiom įjungiau MEZZO ir keliolika minučių pasimėgavau gypsy jazz/swing su keistu prancūzišku prieskoniu. Susigriebiau, kad reikia parašyti kam nors, kas galėtų susidomėti. Ta proga su Mr.Jack sudariau dylą: jei jis pamato ką smagaus, parašo man. Ir, o valio valio, šiandien gavau žinutę! Draugai, kas turit ir žiūrit MEZZO, pasisakykit. Žinosiu, kam dar galiu rašyti, kai užmatau ką smagesnio...
Šiandienos popietę leidau su broliu. Nusprendėm pasidaryti atrakciją ir nukeliaut į kiną. Žiūrėjom filmą, pavadinimu "Daktaro Parnaso fantazariumas" (the Imaginarium of Doctor Parnassus, 2009). Pirmoji tvirta išvada - Heath'as Ledger'is tikrai puikus. Vėl širdį sugelia pagalvojus, kaip gaila, kad žmogaus jau nėra tarp gyvųjų.. Nes tiek Batman'e, tiek šiandien matytame Fantazariume Ledger'io sukurti vaidmenys išties žavi. Pats filmas - šiek tiek trenktas. :) IMDB skaičiau recenziją, su kuria pilnai sutinku: 1. Klasiškas fantastinis filmas; 2. Sudėtingas su puikiais charakteriais; 3. Kai kas, ką norisi žiūrėti daugiau, nei vieną kartą. Pusę filmo mintyse kyla klausimai sulig kiekviena nauja scena. Po to jie nustoja kilti, nes atsiranda supratimas, kad taip greitai atsakymo surasti neįmanoma. Kadangi esu keistų neholivudinių filmų mėgėja, man patiko. Gal atsiras čia dar mačiusių - parašykit, kaip jums Fantazariumas susižiūrėjo..
Viskas. Kapsi paskutinės sausio dienos. Nors ši žiema man ir patinka, apsidžiaugiau, kai į galvą atsibeldė mintis, jog tuoj prasidės trumpas paskutinis žiemos mėnuo. Ir tada pavasaris. Tylutėlis valio. :) O kol kas vis dar muturiuokimės šalikais, nepamirškim kepurių ir pirštinių.. Peršalimai taip ir tyko, kada galės už kojos pačiupt. Niekam nelinkiu, tad nesušalkit.
Pyu, labanakt*
Trečiadienio vakarą praleidau gyvos muzikos klube TAMSTA. Grojo smagi kompanija - Rhythm Junkies. Skambėjo puikiai, vientisai, organiškai ir nepaprastai stilingai. Pirmą kūrinuką vyrai atliko vieni, o prieš antrąjį pristatė kompanijos damą. Ir sugrojo "After You've Gone". Tai antrajai dainai beskambant nusprendžiau, kad aprašinėsiu vakarą blog'e.. :) Lėtųjų kūrinių, skambėjusių koncerte, atmosfera ir nuotaika man asocijavosi su minkštu irisiniu saldainiu. Nemoku paaiškint, kodėl. :) O programai pasibaigus norėjau pasakyti tiek daug gražių žodžių, bet... nesuradau jų. Juokinga, kai nori pasakyti pagyrimą, bet nesumąstai, kokį būdvardį pavartoti, kad išreikštum nuotaiką ir vidinę jauseną.. Vienu žodžiu, VALIO Rhythm Junkies. Mano vakaro herojus buvo nepaliaujantis šypsotis Mr.Drum ir taip pat Mr.Jack, nes grojo bandža.. Ou yeah.
Ketvirtadienis buvo darbingas: su choreliu dalyvavom įrašuose ir repetavom vakare. Buvau pasiilgus tokios bendros repeticijos, naujų kūrinių mokymosi.. Kaip tik ėmėm naują medžiagą - ruošiamės koncertui. Vasario mėnesį gospel choras "Sounds in G" švenčia savo šeštąjį gimtadienį. Ta proga ruošiamės koncertuoti tame pačiame visų mylimame gyvos muzikos klube TAMSTA. Tiksli data - vasario 18 diena, ketvirtadienis. Kas mėgstate planuoti savo laiką iš anksto, pasižymėkit ir ateikit! Juk kuo daugiau savų veidų, tuo smagiau... ;) Vakare, prieš eidama miegot, netyčiom įjungiau MEZZO ir keliolika minučių pasimėgavau gypsy jazz/swing su keistu prancūzišku prieskoniu. Susigriebiau, kad reikia parašyti kam nors, kas galėtų susidomėti. Ta proga su Mr.Jack sudariau dylą: jei jis pamato ką smagaus, parašo man. Ir, o valio valio, šiandien gavau žinutę! Draugai, kas turit ir žiūrit MEZZO, pasisakykit. Žinosiu, kam dar galiu rašyti, kai užmatau ką smagesnio...
Šiandienos popietę leidau su broliu. Nusprendėm pasidaryti atrakciją ir nukeliaut į kiną. Žiūrėjom filmą, pavadinimu "Daktaro Parnaso fantazariumas" (the Imaginarium of Doctor Parnassus, 2009). Pirmoji tvirta išvada - Heath'as Ledger'is tikrai puikus. Vėl širdį sugelia pagalvojus, kaip gaila, kad žmogaus jau nėra tarp gyvųjų.. Nes tiek Batman'e, tiek šiandien matytame Fantazariume Ledger'io sukurti vaidmenys išties žavi. Pats filmas - šiek tiek trenktas. :) IMDB skaičiau recenziją, su kuria pilnai sutinku: 1. Klasiškas fantastinis filmas; 2. Sudėtingas su puikiais charakteriais; 3. Kai kas, ką norisi žiūrėti daugiau, nei vieną kartą. Pusę filmo mintyse kyla klausimai sulig kiekviena nauja scena. Po to jie nustoja kilti, nes atsiranda supratimas, kad taip greitai atsakymo surasti neįmanoma. Kadangi esu keistų neholivudinių filmų mėgėja, man patiko. Gal atsiras čia dar mačiusių - parašykit, kaip jums Fantazariumas susižiūrėjo..
Viskas. Kapsi paskutinės sausio dienos. Nors ši žiema man ir patinka, apsidžiaugiau, kai į galvą atsibeldė mintis, jog tuoj prasidės trumpas paskutinis žiemos mėnuo. Ir tada pavasaris. Tylutėlis valio. :) O kol kas vis dar muturiuokimės šalikais, nepamirškim kepurių ir pirštinių.. Peršalimai taip ir tyko, kada galės už kojos pačiupt. Niekam nelinkiu, tad nesušalkit.
Pyu, labanakt*
2010 m. sausio 27 d., trečiadienis
Apie žiemos rytus...
...arba "Kelintą valandą darbą pradeda Gatvių Barstytojai".
Šįryt teko išlįsti laukan anksčiau, negu norėjosi. Nors iki tikslo eiti teko apytiksliai kilometro atstumą, spėjau sušalti į varno nagą. O kur dar faktas, kad eiti teko slidinėjant ir dedant visas pastangas, kad neparkrisčiau žemėn.. Oj, kaip smagu buvo. :) Išties, turėjo būti linksma tiems, kurie galbūt matė mane pro langą.. Skeryčiojausi kaip ožka ant ledo. Net pačiai juokinga buvo. :)
Namo keliavau jau kiek šilčiau, nes saulė tuo metu kiek aukščiau kybojo. Eidama myniau į rudo smėlio krūvas, kurios, tiesą sakant, gerokai taisė man nuotaiką. Šaligatvis buvo nubarstytas tiesiog genialiai: kas kelis metrus (kartkartėmis tankiau) išilgi kauburiai smėlio. Lyg dryžiai kokie. Tada susimąsčiau: ką galvoja Gatvių Barstytojai.. Gal skuba, todėl tikisi, kad žmonės smėlį patys išsimindys po visą šaligatvį..? Et, niekada negali žinoti. :) Idealiai aplinkai reikia idealių darbuotojų. Ir visose srityse taip. Sklinda gandas, kad puikiausi savo srities specialistai - japonai. Kad ir kokį darbą turėtų, stengiasi būti geriausi. Šlavėjas - pats geriausias. Virėjas - tobulas šefas. Turiu seną-gerą draugą Tekančios Saulės šalyje - reikės kada paklausti, kaip ten su žmonėmis reikalai.. :)
Neseniai sužinojau, kad Vilniaus miesto savivaldybė įrengė nemokamas čiuožyklas daugelyje seniūnijų. Šiai žieminei atrakcijai "panaudotos" mokyklų sporto aikštės, krepšinio aikštelės, tvenkiniai... Plačiau galit pasiskaityti Vilniaus miesto savivaldybės interneto puslapyje. Tai dabar tereikia susiruošti ir nuvažiuoti pačiūžų. O tada - į trasą. :)
Gal jau kas išbandėte kurią nors iš tų čiuožyklų? Parašykit įspūdžius. :)
Net smagiau gyventi, kai saulė taip skaisčiai šviečia.
Nesušalkit, pyu*
Šįryt teko išlįsti laukan anksčiau, negu norėjosi. Nors iki tikslo eiti teko apytiksliai kilometro atstumą, spėjau sušalti į varno nagą. O kur dar faktas, kad eiti teko slidinėjant ir dedant visas pastangas, kad neparkrisčiau žemėn.. Oj, kaip smagu buvo. :) Išties, turėjo būti linksma tiems, kurie galbūt matė mane pro langą.. Skeryčiojausi kaip ožka ant ledo. Net pačiai juokinga buvo. :)
Namo keliavau jau kiek šilčiau, nes saulė tuo metu kiek aukščiau kybojo. Eidama myniau į rudo smėlio krūvas, kurios, tiesą sakant, gerokai taisė man nuotaiką. Šaligatvis buvo nubarstytas tiesiog genialiai: kas kelis metrus (kartkartėmis tankiau) išilgi kauburiai smėlio. Lyg dryžiai kokie. Tada susimąsčiau: ką galvoja Gatvių Barstytojai.. Gal skuba, todėl tikisi, kad žmonės smėlį patys išsimindys po visą šaligatvį..? Et, niekada negali žinoti. :) Idealiai aplinkai reikia idealių darbuotojų. Ir visose srityse taip. Sklinda gandas, kad puikiausi savo srities specialistai - japonai. Kad ir kokį darbą turėtų, stengiasi būti geriausi. Šlavėjas - pats geriausias. Virėjas - tobulas šefas. Turiu seną-gerą draugą Tekančios Saulės šalyje - reikės kada paklausti, kaip ten su žmonėmis reikalai.. :)
Neseniai sužinojau, kad Vilniaus miesto savivaldybė įrengė nemokamas čiuožyklas daugelyje seniūnijų. Šiai žieminei atrakcijai "panaudotos" mokyklų sporto aikštės, krepšinio aikštelės, tvenkiniai... Plačiau galit pasiskaityti Vilniaus miesto savivaldybės interneto puslapyje. Tai dabar tereikia susiruošti ir nuvažiuoti pačiūžų. O tada - į trasą. :)
Gal jau kas išbandėte kurią nors iš tų čiuožyklų? Parašykit įspūdžius. :)
Net smagiau gyventi, kai saulė taip skaisčiai šviečia.
Nesušalkit, pyu*
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)