Taigi... Sausio 27d. kiek per anksti nusileidom Gatwick'e. Paleidusi broli keliauti toliau su draugu, kuris atkeliavo jo pasitikti, likau viena. UK. Pirmakart. Rodos, nedrasu. Bet kagi, spiri sau i uodega ir judi pirmyn. Budama drasi ir judedama pirmyn (hahaha) sugebejau issiaiskinti, kad nors turiu savo autobuso is Gatwick'o bilieta su uzrasytu konkreciu laiku, galiu vaziuoti ir anksciau! O dziaugsme! Ne po valandos, o po 10 minuciu! Ta proga mintyse susokau dziaugsmo soki.
Tuo metu dar nezinojau, kiek uztruks kelione autobusu per visus Londono uzkaborius ir !!! kamscius! Ooooj, jeigu mes Lietuvoje skundziames, kad kamsciai - blogai, nuvaziuokime ir pabukime Londone. Taip, as cia ne pirma karta, ir ne antra.. Bet tieeek laiko nuo Gatwick'o iki London Victoria dar neteko vaziuoti. Arba teko, taciau mano moteriska pasamone eme ir istryne visus tuos blogus prisiminimus. (galit pakikenti i delna sitoje vietoje...)
Galiausiai, atsidurus Victoria autobusu stotyje akimirkai sustojau, atsikvepiau, ir patraukiau link tos stoties dalies, kur yra Underground'as ir traukiniai, ir dar visokio bieso pilna. Ne, tuo metu i zemelapi neziurejau. Vede nuojauta ir nuovoka, nes sustojimo ir atsikvepimo momentu prisiminiau, kaip sukosi autobusas, kokiom gatvem vaziavo, kokius vaizdus maciau pro langa ir pan.. Iiiir - voila, pries mane - didziule aikste po stogu ir klaikiai daug zmoniu. Paklausit, ar visada taip? Ne, ne visada. Bet kadangi as 'pataikiau' Londone atsirasti butent piko metu (jeigu konkreciau - apie 5p.m.), teko nardyti zmoniu juroje. Ivairiausiu zmoniu - jaunu, senu, aukstu, zemu, perkarusiu, nutukusiu, sviesios odos, tamsios odos, su tona make-up'o ir todel baisiu, nuostabaus naturalaus grozio... Britu, ne britu... Ooooh. Galit pagalvoti, kaip baisu! Tokia mase zmoniu, gali issivystyti fobija.. Bet ne. Tie visi skirtingi zmones butent ir yra viena is priezasciu, kodel as megstu Londona.
Toliau seka kelione Underground'u - is pradziu taikliai pavyko isigyti savaites travel card'a, o tada jau neriau su lagaminu zemyn ir vaziavau link 'namu'. Po zeme viskas praejo be nesklandumu, vis dar neziurejau i zemelapi, kuri turiu su savimi, kazkaip uztekdavo pamastyti, ar vaziuoju i Siaure, ar i Pietus... Ir ilipdavau i ta traukini. Valio valio.
Kelionei metro pasibaigus, islindau i zemes pavirsiu ir, o brolyti, lyja!!! Nors ivaziuojant i Londona labai graziai saule dangumi ritinejosi. Na, kagi.. Apsisarvuojam kantrybe, uzsidedam ant galvos kapisona ir pirmyn. Zmogus, gerasirdiskai priemes mane gyventi savo bute tikrai kazkuriame pokalbyje buvo minejes, kad iki namu nuo Underground'o reikia palipti i kalna. Bet nesitikejau, kad taip ilgai i ji reikes lipti... O su lagaminu ir kuprine visa tai pasidaro dar skausmingiau. Taciau gyva pasiekiau 'namus' ir lengviau atsikvepiau.
Kiek pailsejus traukiau pas pusbroli, kuris Londone savo laime kuria. Velgi, pavyko be zemelapio ir per ilgai neskaitinejant informaciniu lentu. Gal todel jauciausi ir iki siol jauciuosi puikiai.
Vazinedama metro vakar pamaciau visokiausio plauko zmoniu. Labiausiai istrigo vyriskis su kostiumu, sedintis ir is plansetinio kompiuteriuko skaitantis kazka.. Net nenutuokiantis, kad jo kelnes prairusios ir todel sviecia apatiniai.. Greiciausiai britas, su dailiu apvaliu vestuviniu ziedu ant nedideliu ranku. Kiek pliktelejes, smailoka ilga nosimi, pakankamai jauno amziaus... Sakyciau, apie 30+..
Kiti personazai - tevas ir sunus. Tevas - neapibreziamo amziaus, is pradziu tauskes kazka net ne angliskai, tai sunku nustatyti tautybe, veliau be galo greitai bere britiskus sakinius, kalbedamas su sunumi.. Sunus - mulaciukas. Sukuosena - trumpiau tariant - 'afro', taciau tas zodis neapibrezia plauku ilgumo, garbanotumo ir nesuvaldomo styrojimo i sonus. Be galo grazus vaikas. Tevui liepus netiketi tuo, ka randa nemokamuose Londono laikrasciuose ir davus tusinuka, berniukelis visiems gyviems keliuose laikrascio puslapiuose buvusiems padarams (ir zmonems, ir ne zmonems) pripiese usus, barzdas, liezuvius, sparnus - kas tuo metu sove jam i galva. O ju pokalbis... Hillarious!
Trecias personazas - moteris. Apsirengusi business lady (jei toks yra) stiliumi. Su Chanel rankine ir Hermès popieriniu maiseliu. Skaite, o gal deretu sakyti, varte Vanity Fair zurnala. Atrode labai svarbi. Tik nezinia, ar todel, kad is tiesu tokia buvo, ar todel, kad norejo tokia atrodyti.
Na, zinoma, neminesiu kitos gausybes visokio plauko uzsienieciu, labai negraziu (atsiprasau, nepykit...) briciu, su tona per tamsios pudros, kreivai priklijuotomis blakstienomis, juodai apibreztomis ir taip mazomis akytemis ir smarkokai kabanciais pagurkliais. Kita vertus, nemazai dailiu briciu taip pat keliavo metro.. Idomus stilius, papuosalai, makiazas.. Taciau jos visiskai kitaip elgiasi. Kaip diena ir naktis.
O dienos auksine fraze, kuria perskaiciau ant vienos is vietiniu maisto parduotuvyciu duru, skamba taip: Schoolkids - Two at a Time!!!!! Thank you!!! Pamaciusi nusijuokiau ir isivaizdavau, kaip parduotuves savininka uzknisa is salia esancios mokyklos per pertraukas plustantys mokinukai.. Turbut jie tokie patys, kaip Lietuvoje.
Tokia mano Londono Odisejos pradzia. Rasysiu dar. Dabar keliauju i miesta. Nesusalkit ten, Lietuvoj.. Cia pas mus apie 8 laipsnius. :)
Labanakt*
2012 m. sausio 28 d., šeštadienis
2012 m. sausio 19 d., ketvirtadienis
Sausio 19-oji, jau ketvirtadienis, 1:17 po vidurnakčio. Įrašas apie kelis klausomiausius albumus ir šiaip dalykus...
Pastaruoju metu esu pjaunama įvairių jausmų, kurie yra radę prieglobstį mano širdyje. Dažniau, nei įprastai, nuklystu į vaikystės ir paauglystės prisiminimus.. Pirmadienį, turėdama laisvą pamoką, nukeliavau iki Tilto gatvėje esančio kiemo, kuriame praleidau 11 savo gyvenimo metų. Kiek ten visko įvykę.. Kiek medžių išlaipiota, kiek pavasarių sutikta.. Kiek kartų žiūrėta pro balkoną žemyn į tai, kaip slyvos sninga žiedais.. Eh, kokia nostalgija.
Taip pat ėmiausi to, ko seniai nedariusi buvau - fonotekos tvarkymo. Visų lobių, kuriuos turiu kompiuteryje, rūšiavimo. Galbūt kai kurių atlikėjų 'kolekcijų' papildymo... Mėgstu tai.
Vis galvoju, kaip save surinkti iš gabalėlių. Nes kartkartėmis dar pajaučiu, jog esu kiek išsibarsčiusi. Aš vis viliuosi, kad pavasaris ateis greitai, atneš saulės daugiau, o juk tik jos man trūksta labiausiai. Bet ar tikrai...? Ko gero, ne.. Bet gal taip įsiteigus lengviau gyventi?
Truputį parašysiu ir apie muziką. Keli albumai ir kolektyvai ar atlikėjai paskutinėmis dienomis lydi mane visur. Galbūt ir jums patiks - pamėginkit pasiklausyti.
1. Lianne La Havas - Live in LA [2011]
Rinkinukyje, kurį galima parsisiųsti nemokamai iš šios atlikėjos puslapio, keturi kūriniai. Apie meilę, šiek tiek apie pyktį, apie ilgesį.. Graži akustinė muzika, balsas ir gitara.
Pamėginkit, paklausykit, parašykit, ką manot.
2. José James - Blackmagic [2010]
José James'o atradimo džiaugsmas mane aplankė kiek seniau - dabar negaliu tiksliai pasakyti, kada konkrečiai. Ilgą laiką žinojau tik kūrinį, pavadinimu "Blackmagic", o tiksliau tariant - akustinę kūrinio versiją. Pastaruoju metu kūrinio tekstas neišeidavo man iš galvos, susisiejo su jausmu, prisiminimu, troškimu, dar bala žino kuo.. Ir tada susimąsčiau. O kodėl neturiu viso albumo? Taigi, šis albumas - puikus.
Vėlgi, kviečiu paklausyti ir parašyti, ką manote.
3. Gotye - Making Mirrors [2011]
Šį vyruką atradau netyčiom. Vienas iš mano feisbuko draugų ant sienos pasidalino šia nuoroda. Kadangi gyvendama stengiuosi remtis šūkiu "dalinkis, kai su tavimi dalinasi", persikėliau nuorodą ant savo sienos. Vėliau buvo atrastas dainos originalas. Ir taip pat visas nuostabus albumas. Ir visa diskografija.
Kokios nuomonės apie šį vyruką?
Tai štai tie keli klausomiausi albumai. Yra keli klausomiausi padriki gabalėliai, tačiau manau, kad juos prisiminsiu, kai ateis metas surašyti dešimt mėgstamiausių. Dar ne šiandien.
Mano širdis atvira.. Moku džiaugtis gyvenimu. Tik tam dažniausiai reikia specifinių sąlygų ir kompanijos. Laukiu. Bus. Noriu, kad būtų.
Labanakt*
Taip pat ėmiausi to, ko seniai nedariusi buvau - fonotekos tvarkymo. Visų lobių, kuriuos turiu kompiuteryje, rūšiavimo. Galbūt kai kurių atlikėjų 'kolekcijų' papildymo... Mėgstu tai.
Vis galvoju, kaip save surinkti iš gabalėlių. Nes kartkartėmis dar pajaučiu, jog esu kiek išsibarsčiusi. Aš vis viliuosi, kad pavasaris ateis greitai, atneš saulės daugiau, o juk tik jos man trūksta labiausiai. Bet ar tikrai...? Ko gero, ne.. Bet gal taip įsiteigus lengviau gyventi?
Truputį parašysiu ir apie muziką. Keli albumai ir kolektyvai ar atlikėjai paskutinėmis dienomis lydi mane visur. Galbūt ir jums patiks - pamėginkit pasiklausyti.
Rinkinukyje, kurį galima parsisiųsti nemokamai iš šios atlikėjos puslapio, keturi kūriniai. Apie meilę, šiek tiek apie pyktį, apie ilgesį.. Graži akustinė muzika, balsas ir gitara.
Pamėginkit, paklausykit, parašykit, ką manot.
2. José James - Blackmagic [2010]José James'o atradimo džiaugsmas mane aplankė kiek seniau - dabar negaliu tiksliai pasakyti, kada konkrečiai. Ilgą laiką žinojau tik kūrinį, pavadinimu "Blackmagic", o tiksliau tariant - akustinę kūrinio versiją. Pastaruoju metu kūrinio tekstas neišeidavo man iš galvos, susisiejo su jausmu, prisiminimu, troškimu, dar bala žino kuo.. Ir tada susimąsčiau. O kodėl neturiu viso albumo? Taigi, šis albumas - puikus.
Vėlgi, kviečiu paklausyti ir parašyti, ką manote.
3. Gotye - Making Mirrors [2011]Šį vyruką atradau netyčiom. Vienas iš mano feisbuko draugų ant sienos pasidalino šia nuoroda. Kadangi gyvendama stengiuosi remtis šūkiu "dalinkis, kai su tavimi dalinasi", persikėliau nuorodą ant savo sienos. Vėliau buvo atrastas dainos originalas. Ir taip pat visas nuostabus albumas. Ir visa diskografija.
Kokios nuomonės apie šį vyruką?
Tai štai tie keli klausomiausi albumai. Yra keli klausomiausi padriki gabalėliai, tačiau manau, kad juos prisiminsiu, kai ateis metas surašyti dešimt mėgstamiausių. Dar ne šiandien.
Mano širdis atvira.. Moku džiaugtis gyvenimu. Tik tam dažniausiai reikia specifinių sąlygų ir kompanijos. Laukiu. Bus. Noriu, kad būtų.
Labanakt*
2012 m. sausio 7 d., šeštadienis
Sausio 7-oji, šeštadienis, maždaug 4:30p.m. Įrašas apie mane ir Naujus metus.
Taigi.. Nauji metai - nauji ratai / batai / etc...
Paskutinėmis 2011-ųjų dienomis daug mąsčiau, galvojau, ką gi atneša 2012-ieji. Jaučiau, kad pokyčius, kad kažką ypač naujo ir nepažinto. Na, turbūt viso to dar teks palaukti. Ko čia norėti iškart iš pirmos savaitės.
Kalėdinis laikotarpis ir dar kelios savaitės, kurias galiu vadinti atostogomis, nes nedirbu mokykloje buvo labai įvairios. Ir džiugios, ir kankinančiai liūdnos, iki širdies gelmių veriančios. Kaip visada, mėgstu tokiu laiku save 'pakankinti' muzika, kuri dažniausiai nebūna labai linksma. Tad pasidalinsiu (kaip įprasta) sąrašiuku muzikos, kuri sukosi playlist'uose kelias paskutines savaites.
1. Red Hot Chilli Peppers - Porcelain [jeigu pradėčiau dalintis, kodėl įkėliau šitą kūrinį, kaip jis (Jis) mane veikia, būtų tikrai per daug asmeniškumų. Manau, kad nereikia... Paklausykit dainos, susikurkit aplink save minčių ūką, galbūt prisiminkit ką nors.. Kartu su manimi.]
2. Bibio - Lover's Carvings (Cut) [sakiau, kad taip skamba mano Jausmas. Vis dar neatsižadu šito epiteto. Mano Jausmas tikrai taip skamba.]
3. Jose James - Blackmagic [šitą kūrinėlį žinau jau labai seniai, bet atradau iš naujo. Skamba iš naujo. Kaip toji tamsa, kur užuodi tik kvapus, daugiau nieko. O kvapai tau pasako viską ir net dar daugiau, jeigu tik tai įmanoma... Tekstas. Tekstas ir ritmas.]
4. Rebekah Del Rio - Llorando [tiems, kurie supranta ispaniškai, tikrai nereikės paaiškinimo.. O tiems, kurie nesupranta.. Žodžiais nepaaiškinsiu. Gūgl transleitas, manau, ateitų į pagalbą. Šitas kūrinys būtent iš tų, kurie veria kiaurai. Voila.]
5. Robert Glasper Experiment - Move Love [Glasperį žinau jau tikrai kuris laikas.. Girdėjau ir gyvai MamaJazz. Gražu, gerai.. Bet apie šitą naujieną sužinojau vos prieš kelias dienas ir ji mane užbūrė. Iškart.]
6. James Blake - A Case of You [ar yra besijuokiančių, kad nei vienas sąrašiukas nepraeina be Bleiko? Nieko negaliu padaryti. Šitas kūrinys buvo ir praėjusiame blog'e, tačiau dabar dar ir vaizdinė medžiaga atsirado (Rebecca Hall - aaaauč), tad negaliu neįtraukti. Kalta, kalta, mušuosi kumštukais į krūtinę..]
7. SunSay - Будь слабей меня [vėlgi, tiems, kurie supranta rusiškai, paaiškinimo nereikės. O toliau - instrukcijos panašios - Gūglas, Gūgl transleitas.. Apie kovas Meilėje.]
8. Mantas - Vienišų namų tyla [man patinka visuma tarp vaizdo ir muzikos. Ką nervina mono garsas ir norite paklausyti šito gabaliuko stereo ir kokybiškai - Saundklaudas jums padės.]
9. Take 6 - Lamb of God [daug klausiausi panašios muzikos prieššventiniu laikotarpiu, kai su ansambliuku ruošėmės koncertams.. Man beprotiškai gražu. Ir harmonijai keičiantis net šiurpas eina per kojas, rankas, nugarą.... Enjoy.]
10. Lianne La Havas - Don't Wake Me Up [ši mergaitė - naujausias mano atradimas. Kaip visada iš muzikalių draugų feisbuke pačiumpu geras nuorodas.. You're hiding in the corners of my mind..]
Tai būtų tiek muzikos šiam kartui. Gal kiek viena kryptimi viskas skamba, bet šiuo metu aš taip skleidžiuosi, to klausausi.. Laukiu komentarų, klausimų, pasiūlymų, kuo dar vertėtų pasidomėti..
Ačiū, kad skaitot. Linkiu, kad pagaliau prisnigtų ir būtų normali žiema. Gal be jos čia taip rūškana širdy...
Labanakt*
Paskutinėmis 2011-ųjų dienomis daug mąsčiau, galvojau, ką gi atneša 2012-ieji. Jaučiau, kad pokyčius, kad kažką ypač naujo ir nepažinto. Na, turbūt viso to dar teks palaukti. Ko čia norėti iškart iš pirmos savaitės.
Kalėdinis laikotarpis ir dar kelios savaitės, kurias galiu vadinti atostogomis, nes nedirbu mokykloje buvo labai įvairios. Ir džiugios, ir kankinančiai liūdnos, iki širdies gelmių veriančios. Kaip visada, mėgstu tokiu laiku save 'pakankinti' muzika, kuri dažniausiai nebūna labai linksma. Tad pasidalinsiu (kaip įprasta) sąrašiuku muzikos, kuri sukosi playlist'uose kelias paskutines savaites.
1. Red Hot Chilli Peppers - Porcelain [jeigu pradėčiau dalintis, kodėl įkėliau šitą kūrinį, kaip jis (Jis) mane veikia, būtų tikrai per daug asmeniškumų. Manau, kad nereikia... Paklausykit dainos, susikurkit aplink save minčių ūką, galbūt prisiminkit ką nors.. Kartu su manimi.]
2. Bibio - Lover's Carvings (Cut) [sakiau, kad taip skamba mano Jausmas. Vis dar neatsižadu šito epiteto. Mano Jausmas tikrai taip skamba.]
3. Jose James - Blackmagic [šitą kūrinėlį žinau jau labai seniai, bet atradau iš naujo. Skamba iš naujo. Kaip toji tamsa, kur užuodi tik kvapus, daugiau nieko. O kvapai tau pasako viską ir net dar daugiau, jeigu tik tai įmanoma... Tekstas. Tekstas ir ritmas.]
4. Rebekah Del Rio - Llorando [tiems, kurie supranta ispaniškai, tikrai nereikės paaiškinimo.. O tiems, kurie nesupranta.. Žodžiais nepaaiškinsiu. Gūgl transleitas, manau, ateitų į pagalbą. Šitas kūrinys būtent iš tų, kurie veria kiaurai. Voila.]
5. Robert Glasper Experiment - Move Love [Glasperį žinau jau tikrai kuris laikas.. Girdėjau ir gyvai MamaJazz. Gražu, gerai.. Bet apie šitą naujieną sužinojau vos prieš kelias dienas ir ji mane užbūrė. Iškart.]
6. James Blake - A Case of You [ar yra besijuokiančių, kad nei vienas sąrašiukas nepraeina be Bleiko? Nieko negaliu padaryti. Šitas kūrinys buvo ir praėjusiame blog'e, tačiau dabar dar ir vaizdinė medžiaga atsirado (Rebecca Hall - aaaauč), tad negaliu neįtraukti. Kalta, kalta, mušuosi kumštukais į krūtinę..]
7. SunSay - Будь слабей меня [vėlgi, tiems, kurie supranta rusiškai, paaiškinimo nereikės. O toliau - instrukcijos panašios - Gūglas, Gūgl transleitas.. Apie kovas Meilėje.]
8. Mantas - Vienišų namų tyla [man patinka visuma tarp vaizdo ir muzikos. Ką nervina mono garsas ir norite paklausyti šito gabaliuko stereo ir kokybiškai - Saundklaudas jums padės.]
9. Take 6 - Lamb of God [daug klausiausi panašios muzikos prieššventiniu laikotarpiu, kai su ansambliuku ruošėmės koncertams.. Man beprotiškai gražu. Ir harmonijai keičiantis net šiurpas eina per kojas, rankas, nugarą.... Enjoy.]
10. Lianne La Havas - Don't Wake Me Up [ši mergaitė - naujausias mano atradimas. Kaip visada iš muzikalių draugų feisbuke pačiumpu geras nuorodas.. You're hiding in the corners of my mind..]
Tai būtų tiek muzikos šiam kartui. Gal kiek viena kryptimi viskas skamba, bet šiuo metu aš taip skleidžiuosi, to klausausi.. Laukiu komentarų, klausimų, pasiūlymų, kuo dar vertėtų pasidomėti..
Ačiū, kad skaitot. Linkiu, kad pagaliau prisnigtų ir būtų normali žiema. Gal be jos čia taip rūškana širdy...
Labanakt*
2011 m. spalio 12 d., trečiadienis
Apie rudenį...
...ir meilę/nemeilę jam.
Kartais nekenčiu rudens. Kai jis neša tik šaltį, veria iki paširdžių, stingdo kaulus ir verčia staugti vilku spoksant į pilnatį.
O kartais myliu rudenį. Kai protarpiais per debesis prasikala saulė, nutvieksdama geltonas medžių viršūnes.. Kai vaikas, pasipuošęs pačia gražiausia naivia šypsena įlekia į balą ir taškosi. O geltoni ir raudoni lapai mirguliuoja vandeny.
Šiandien eidama namo mačiau stebuklingos spalvos dangų. Lyg kas būtų pasteles paėmęs ir dosniai nutepęs dangų... Rausva, persikų spalva, melsva... Gelsva... Et. Kelias minutes stovėjau ir spoksojau užvertus galvą.
Ar drįstate žiūrėti nepažįstamiems žmonėms tiesiai į akis? Praeiviams mieste? Prie gretimo staliuko sėdinčiai raudonplaukei? Besišypsančiam vyrukui troleibuse..? O kaip elgiatės, jeigu nepažįstami drąsiai žiūri jums į akis? Nusukate jas? Nusišypsot? Kaip jaučiatės tokiais momentais? Aš pati labai mėgstu žiūrėt į akis. Ir mėgstu, kai žiūri atgal. Ir nusišypso. Vat tokiais momentais ruduo atrodo be galo gražus. Tos šypsenos.. Tas geltonumas ir raudonumas..
Supratau, kad visgi, darosi vis šalčiau ir neišsisuksiu neįsigijusi šilto šaliko.. Mėlyno. :) Žinau, kad pirksiu mėlyną.
Manau, kad atėjo laikas, kai pagaliau pasidalinsiu tuo, ką labiausiai klausausi pastaruoju metu.. Jeigu turit minčių ir komentarų, nesivaržykit. Man tikrai įdomu.
1. I Can't Make You Love Me - Bon Iver, Tank, Adele... [originaliai gabalėlis yra Bonnie Raitt. Kiekvienas gali išsirinkti variantą, kuris labiausiai patinka. Taip, žiauriai liūdnas kūrinys. Nieko negaliu sau padaryti. Atradau su ponaičio DJ Deeb pagalba..]
2. Stay - Hurts [ne, nenuvažiavau į koncertą. Turiu draugų, kurie duotuoju momentu yra Žalgirio arenoj, Kaune. Ir klausosi. Ko gero ten yra ir mano mokinys, kurio pagalba šitas gabaliukas buvo strigęs man į mintis ilgam.]
3. Use Somebody - Kings of Leon [kažin kaip, Leono Karaliai mano muzikiniuose dešimtukuose vis suranda sau vietą. Gal aš giliai širdyje būtent tokios muzikos gerbėja? Apie šitą gabaliuką priminė viena iš 2011 metų UK X-Factor'iaus perklausų, kur dainavo puikus vyrukas Lascell Woods. Gaila tik, kad nepraėjo iki Judges Houses..]
4. C'mon Talk - Bernhoft [už šitą dėkoju Vitalijui. Radau jo sienoje ir nuo tada klausausi tiek šito kūrinuko, tiek kitų Bernhoft'o darbų. Smagus vyrukas. Ir ne toks liūdnas, kaip kita 'mano muzika'..]
5. Broken - Lifehouse [nepamenu, kaip šitas atsirado grojamuose. Kažkas tikrai užrodė, todėl jei tai esate jūs, prašau prisipažinti. :) Vėlgi, liūdesio pilnas, bet ai, ką aš čia. Net nemėginsiu teisintis. Some like it sad.]
6. Lost In The World - Kanye West [aha, daugelis gali pakomentuoti, kad labai keista rasti mano sąrašiuke tokį kūrinį. Ačiū Mariukui už jį. Vakar parodė ir įsibedė 'kablys' į nugarą. Labai geras kūrinys. Yra ir daugiau gerų. Jaučiu, reikės į West'ą pasigilint..]
7. A Case of You - James Blake [kaip gi dešimtukas be Blake'o? Originaliai šis kūrinys sudainuotas Joni Mitchell. Bet aš, būdama beprotiškai įsimylėjus Blake'ą galiu pasakyti, kad šita versija man milijoną kartų gražesnė. Nuostabi. Live, be viso kito..]
8. Heavy In Your Arms - Florence and The Machine [šiame dešimtuke - pirmas iš kūrinių, kuriuos pasiėmė Twilight'o kūrėjai. Sunkus. Tamsus. Juodomis panagėmis. Toks sunkus, kaip Bjutiful.]
9. Possibility - Lykke Li [šiame dešimtuke - antras iš kūrinių, kuriuos pasiėmė Twilight'o kūrėjai. Netikėtai sklendžiantis ore. Nesvarumo būsenoj toks.. Ne..?]
10. Falling - John Frusciante [žaviausias dalykas - paveiksle nutapytas dangus yra lygiai toks, kokį mačiau šiandien eidama namo. Šitas kūrinys - Justo dėka atkapstytas. Visai netyčiom užkliuvau už jo ir taip ir pasilikau. Nepraeina nei viena diena, kad aš nepaklausyčiau šito gabalėlio. Ir vis dar manau, kad taip dabar skamba mano širdis.]
Toks būtų trumpas dešimtukas. Na, prie daugumos atlikėjų prirašyčiau dar bent po kelis kūrinius, kurie sukasi mano grojaraštyje. Jeigu kam įdomu - Bon Iver, Florence and The Machine, James Blake, Kings of Leon, John Frusciante (nuorodoj daug prisimaišę - neradau, kad būtų vien tik Frusciante)...
Ačiū, kad skaitot. Net jeigu ir nepakomentuojat nieko, vis tiek ačiū. Nesušalkit.
Labanakt*
Kartais nekenčiu rudens. Kai jis neša tik šaltį, veria iki paširdžių, stingdo kaulus ir verčia staugti vilku spoksant į pilnatį.
O kartais myliu rudenį. Kai protarpiais per debesis prasikala saulė, nutvieksdama geltonas medžių viršūnes.. Kai vaikas, pasipuošęs pačia gražiausia naivia šypsena įlekia į balą ir taškosi. O geltoni ir raudoni lapai mirguliuoja vandeny.
Šiandien eidama namo mačiau stebuklingos spalvos dangų. Lyg kas būtų pasteles paėmęs ir dosniai nutepęs dangų... Rausva, persikų spalva, melsva... Gelsva... Et. Kelias minutes stovėjau ir spoksojau užvertus galvą.
Ar drįstate žiūrėti nepažįstamiems žmonėms tiesiai į akis? Praeiviams mieste? Prie gretimo staliuko sėdinčiai raudonplaukei? Besišypsančiam vyrukui troleibuse..? O kaip elgiatės, jeigu nepažįstami drąsiai žiūri jums į akis? Nusukate jas? Nusišypsot? Kaip jaučiatės tokiais momentais? Aš pati labai mėgstu žiūrėt į akis. Ir mėgstu, kai žiūri atgal. Ir nusišypso. Vat tokiais momentais ruduo atrodo be galo gražus. Tos šypsenos.. Tas geltonumas ir raudonumas..
Supratau, kad visgi, darosi vis šalčiau ir neišsisuksiu neįsigijusi šilto šaliko.. Mėlyno. :) Žinau, kad pirksiu mėlyną.
Manau, kad atėjo laikas, kai pagaliau pasidalinsiu tuo, ką labiausiai klausausi pastaruoju metu.. Jeigu turit minčių ir komentarų, nesivaržykit. Man tikrai įdomu.
1. I Can't Make You Love Me - Bon Iver, Tank, Adele... [originaliai gabalėlis yra Bonnie Raitt. Kiekvienas gali išsirinkti variantą, kuris labiausiai patinka. Taip, žiauriai liūdnas kūrinys. Nieko negaliu sau padaryti. Atradau su ponaičio DJ Deeb pagalba..]
2. Stay - Hurts [ne, nenuvažiavau į koncertą. Turiu draugų, kurie duotuoju momentu yra Žalgirio arenoj, Kaune. Ir klausosi. Ko gero ten yra ir mano mokinys, kurio pagalba šitas gabaliukas buvo strigęs man į mintis ilgam.]
3. Use Somebody - Kings of Leon [kažin kaip, Leono Karaliai mano muzikiniuose dešimtukuose vis suranda sau vietą. Gal aš giliai širdyje būtent tokios muzikos gerbėja? Apie šitą gabaliuką priminė viena iš 2011 metų UK X-Factor'iaus perklausų, kur dainavo puikus vyrukas Lascell Woods. Gaila tik, kad nepraėjo iki Judges Houses..]
4. C'mon Talk - Bernhoft [už šitą dėkoju Vitalijui. Radau jo sienoje ir nuo tada klausausi tiek šito kūrinuko, tiek kitų Bernhoft'o darbų. Smagus vyrukas. Ir ne toks liūdnas, kaip kita 'mano muzika'..]
5. Broken - Lifehouse [nepamenu, kaip šitas atsirado grojamuose. Kažkas tikrai užrodė, todėl jei tai esate jūs, prašau prisipažinti. :) Vėlgi, liūdesio pilnas, bet ai, ką aš čia. Net nemėginsiu teisintis. Some like it sad.]
6. Lost In The World - Kanye West [aha, daugelis gali pakomentuoti, kad labai keista rasti mano sąrašiuke tokį kūrinį. Ačiū Mariukui už jį. Vakar parodė ir įsibedė 'kablys' į nugarą. Labai geras kūrinys. Yra ir daugiau gerų. Jaučiu, reikės į West'ą pasigilint..]
7. A Case of You - James Blake [kaip gi dešimtukas be Blake'o? Originaliai šis kūrinys sudainuotas Joni Mitchell. Bet aš, būdama beprotiškai įsimylėjus Blake'ą galiu pasakyti, kad šita versija man milijoną kartų gražesnė. Nuostabi. Live, be viso kito..]
8. Heavy In Your Arms - Florence and The Machine [šiame dešimtuke - pirmas iš kūrinių, kuriuos pasiėmė Twilight'o kūrėjai. Sunkus. Tamsus. Juodomis panagėmis. Toks sunkus, kaip Bjutiful.]
9. Possibility - Lykke Li [šiame dešimtuke - antras iš kūrinių, kuriuos pasiėmė Twilight'o kūrėjai. Netikėtai sklendžiantis ore. Nesvarumo būsenoj toks.. Ne..?]
10. Falling - John Frusciante [žaviausias dalykas - paveiksle nutapytas dangus yra lygiai toks, kokį mačiau šiandien eidama namo. Šitas kūrinys - Justo dėka atkapstytas. Visai netyčiom užkliuvau už jo ir taip ir pasilikau. Nepraeina nei viena diena, kad aš nepaklausyčiau šito gabalėlio. Ir vis dar manau, kad taip dabar skamba mano širdis.]
Toks būtų trumpas dešimtukas. Na, prie daugumos atlikėjų prirašyčiau dar bent po kelis kūrinius, kurie sukasi mano grojaraštyje. Jeigu kam įdomu - Bon Iver, Florence and The Machine, James Blake, Kings of Leon, John Frusciante (nuorodoj daug prisimaišę - neradau, kad būtų vien tik Frusciante)...
Ačiū, kad skaitot. Net jeigu ir nepakomentuojat nieko, vis tiek ačiū. Nesušalkit.
Labanakt*
2011 m. spalio 8 d., šeštadienis
Apie dirbančius...
...valstybinėse įstaigose.
Taip jau nutinka, kad karts nuo karto mano planai ir keliai veda pro VMI (Valstybinę Mokesčių Inspekciją). Na gerai, net ne pro šalį, o į pačią VMI. Kai susiruošiu ten keliauti, išbraukiu iš gyvenimo nuo pusvalandžio iki valandos, nes tą laiką prasėdžiu ir pralaukiu, kol suskambės skambutis ir švieslentėje prie kurio nors stalo pradės mirksėti mano numeriukas. Laukdama eilėje visada labai atidžiai stebiu dirbančias moteris (ir kartais būnančius pavienius dirbančius vyrus). Stebiu jų aprangą, makiažus, manieras.. Žinot, sudėjus detales iš tokio vakarykščio "pasisėdėjimo" į vienumą, tikrai gautųsi Woody Allen'o vertas kino šedevras.
Kadangi VMI buvau pakankamai anksti ryte (yra žmonių, kurie tokiu metu sau leidžia dar ramiai miegot - jei tik galiu, aš pati - tikrai tarp tų sau leidžiančių atsiduriu..), kiek po 9 a.m., dirbančių buvo nedaug. Bet viena už kitą įdomesnės. Tiesa, dirbo vienas vyrukas, bet jį man užstojo salės kolona, o lankstytis ir stebeilytis būtų buvę pernelyg nemandagu.
Iš pradžių stebėjau sceną, kai viena moteris bėgo kažko sveikint ar kažką kolegei atiduot. Kadras toks: vyresnio amžiaus moteris, apsirengusi nertinį, kuris išryškina ne tik privalumus, bet ir tai, ko galėtų neišryškinti. Su kablais (t.y. aukštakulniais - atleiskit, nesusilaikiau). Rankose čežantis plastmasinis maišelis su kažkuo panašiu į džiovintas gėles ar pan. - iš tolo neįžiūrėjau. Ir ji bėgo. Nuo stalo per salę, iki kitos salės. Ne ne, žodis bėgo čia netinka. Tipeno, o kablukai braukėsi per grindis ir leido garsą, panašų į "brūkšt brūkšt" arba "čiūžt čiūžt". Keista, kaip linoleume dryžių neatsirado. Viską vainikavo jos veidas - šypsena nuo ausies iki ausies ir tokia, kai sugalvoji kokią šunybę draugui iškrėsti ir žinai, kad jis labai smagiai reaguos.
Toliau - moteris, kuri gal penkias minutes ant kėdės atkaltės mėgino dailiai pakabinti savo ryškiai raudoną megztinį. Jau, rodos, viskas gerai, ji gali leisti sau sėstis ir dirbti, bet ne. Dar blogai guli rankovės.. Reikia pataisyt. Ir dar. Ir vėl. :)
O viską vainikavo moters, kuri mane aptarnavo, makiažas. Na taip, galit sakyti, kad aš bjauri, jog taip rašau, bet man tai tikrai priminė ištraukas iš kino filmo.. Akys "riebiai" apibrėžtos skystu laineriu (liaudiškai - provodke, o kaip lietuviškai - net neįsivaizduoju - shame on me) ir dėl pastarojo fakto, jos atrodo labai liūdnai, nes kampučiai nusvirę žemyn. Kažkuo susisiejo su Arlekinu tas vaizdelis. Beje, prie šios moters stalelio patekau ne pirmą ir ne antrą kartą. Bet atrodo ji visada taip pat.
Manau, kad valstybinėse įstaigose įtaisius kameras, galima būtų vėliau iš nufilmuotos medžiagos sumontuoti tikrai ne vieną smagų filmuką. :) Pažiūrėčiau. Bet visgi, džiaugiuosi, kad VMI tenka užtrukti ne ilgiau, negu valandą. Neištverčiau stebėdama tokius darbo tempus. :)
Visiems gero savaitgalio.
Labanakt*
Taip jau nutinka, kad karts nuo karto mano planai ir keliai veda pro VMI (Valstybinę Mokesčių Inspekciją). Na gerai, net ne pro šalį, o į pačią VMI. Kai susiruošiu ten keliauti, išbraukiu iš gyvenimo nuo pusvalandžio iki valandos, nes tą laiką prasėdžiu ir pralaukiu, kol suskambės skambutis ir švieslentėje prie kurio nors stalo pradės mirksėti mano numeriukas. Laukdama eilėje visada labai atidžiai stebiu dirbančias moteris (ir kartais būnančius pavienius dirbančius vyrus). Stebiu jų aprangą, makiažus, manieras.. Žinot, sudėjus detales iš tokio vakarykščio "pasisėdėjimo" į vienumą, tikrai gautųsi Woody Allen'o vertas kino šedevras.
Kadangi VMI buvau pakankamai anksti ryte (yra žmonių, kurie tokiu metu sau leidžia dar ramiai miegot - jei tik galiu, aš pati - tikrai tarp tų sau leidžiančių atsiduriu..), kiek po 9 a.m., dirbančių buvo nedaug. Bet viena už kitą įdomesnės. Tiesa, dirbo vienas vyrukas, bet jį man užstojo salės kolona, o lankstytis ir stebeilytis būtų buvę pernelyg nemandagu.
Iš pradžių stebėjau sceną, kai viena moteris bėgo kažko sveikint ar kažką kolegei atiduot. Kadras toks: vyresnio amžiaus moteris, apsirengusi nertinį, kuris išryškina ne tik privalumus, bet ir tai, ko galėtų neišryškinti. Su kablais (t.y. aukštakulniais - atleiskit, nesusilaikiau). Rankose čežantis plastmasinis maišelis su kažkuo panašiu į džiovintas gėles ar pan. - iš tolo neįžiūrėjau. Ir ji bėgo. Nuo stalo per salę, iki kitos salės. Ne ne, žodis bėgo čia netinka. Tipeno, o kablukai braukėsi per grindis ir leido garsą, panašų į "brūkšt brūkšt" arba "čiūžt čiūžt". Keista, kaip linoleume dryžių neatsirado. Viską vainikavo jos veidas - šypsena nuo ausies iki ausies ir tokia, kai sugalvoji kokią šunybę draugui iškrėsti ir žinai, kad jis labai smagiai reaguos.
Toliau - moteris, kuri gal penkias minutes ant kėdės atkaltės mėgino dailiai pakabinti savo ryškiai raudoną megztinį. Jau, rodos, viskas gerai, ji gali leisti sau sėstis ir dirbti, bet ne. Dar blogai guli rankovės.. Reikia pataisyt. Ir dar. Ir vėl. :)
O viską vainikavo moters, kuri mane aptarnavo, makiažas. Na taip, galit sakyti, kad aš bjauri, jog taip rašau, bet man tai tikrai priminė ištraukas iš kino filmo.. Akys "riebiai" apibrėžtos skystu laineriu (liaudiškai - provodke, o kaip lietuviškai - net neįsivaizduoju - shame on me) ir dėl pastarojo fakto, jos atrodo labai liūdnai, nes kampučiai nusvirę žemyn. Kažkuo susisiejo su Arlekinu tas vaizdelis. Beje, prie šios moters stalelio patekau ne pirmą ir ne antrą kartą. Bet atrodo ji visada taip pat.
Manau, kad valstybinėse įstaigose įtaisius kameras, galima būtų vėliau iš nufilmuotos medžiagos sumontuoti tikrai ne vieną smagų filmuką. :) Pažiūrėčiau. Bet visgi, džiaugiuosi, kad VMI tenka užtrukti ne ilgiau, negu valandą. Neištverčiau stebėdama tokius darbo tempus. :)
Visiems gero savaitgalio.
Labanakt*
2011 m. spalio 6 d., ketvirtadienis
Apie žmones...
...troleibusuose.
Šįvakar važiuodama namo įprastiniu 6-uoju maršrutu atsidūriau šalia be galo įdomaus vyruko. Rankose laikė didelę neploną knygą - kažkurios iš Liudvigo van Beethoveno simfonijų partitūrą. Kaip skirtukas tarp lapų įdėta medinė liniuotė. Ir vyrukas lūpomis šnabždėdamas ritmą pakankamai ekspresyviai dirigavo. Norėjau užkalbinti, paklausti, pas ką mokosi... :) Tokios smulkmenos praskaidrina vakarus. O kas smagiausia, jis gyvena per vieną - kitą kiemą nuo manęs. Ėjau už jo didžiąją dalį kelio iki namų. Labai mėgstu tokius gyvenimo perliukus. :) Be galo smalsu, kas jo galvoje skamba, nes mūsų keliams išsiskyrus ir jam palypėjus į kalniuką mačiau skėsčiojant rankomis, lyg labai ekspresyviai diriguojant. O puspalčio skvernai plaikstėsi vėjyje. :)
O šiaip.. Seniai nebuvau čia. Norėjau vis parašyti šį bei tą, tačiau susilaikydavau. Su laiku pradedi atsirinkti, ką rašyti, o ką geriau pasilaikyti sau arba vienam - kitam artimam draugui ar draugei. Artimiausiu metu parašysiu dar. Sudėsiu mane lydinčios muzikos gabalėlius.
Labanakt*
Šįvakar važiuodama namo įprastiniu 6-uoju maršrutu atsidūriau šalia be galo įdomaus vyruko. Rankose laikė didelę neploną knygą - kažkurios iš Liudvigo van Beethoveno simfonijų partitūrą. Kaip skirtukas tarp lapų įdėta medinė liniuotė. Ir vyrukas lūpomis šnabždėdamas ritmą pakankamai ekspresyviai dirigavo. Norėjau užkalbinti, paklausti, pas ką mokosi... :) Tokios smulkmenos praskaidrina vakarus. O kas smagiausia, jis gyvena per vieną - kitą kiemą nuo manęs. Ėjau už jo didžiąją dalį kelio iki namų. Labai mėgstu tokius gyvenimo perliukus. :) Be galo smalsu, kas jo galvoje skamba, nes mūsų keliams išsiskyrus ir jam palypėjus į kalniuką mačiau skėsčiojant rankomis, lyg labai ekspresyviai diriguojant. O puspalčio skvernai plaikstėsi vėjyje. :)
O šiaip.. Seniai nebuvau čia. Norėjau vis parašyti šį bei tą, tačiau susilaikydavau. Su laiku pradedi atsirinkti, ką rašyti, o ką geriau pasilaikyti sau arba vienam - kitam artimam draugui ar draugei. Artimiausiu metu parašysiu dar. Sudėsiu mane lydinčios muzikos gabalėlius.
Labanakt*
2011 m. birželio 23 d., ketvirtadienis
Apie veidus...
...ir kiek kuris jų turi...
Raudonas lūpdažis. Smarkiai juodos blakstienos. Rausvi skruostai ir spindintis veidas.
Šypsena. Natūralus, gal kiek pavargęs veidas. Ir mėlynos akys.
Kaip po to imti ir atskirti, kuri moteris yra ta, tikroji..?
Paskutinėmis dienomis mintys veržiasi per kraštus. Kvėpuoju vasara, žydi jazminai, lyja lietūs, žmonės sukasi aplink.. Žvalūs, pavargę, alkani, sotūs.. Nuliūdę, laimingi, pikti ant savęs, krykštaujantys džiugiai.. Spalvų gama, kitaip nepasakysi. O kur dar muzika, vis kitaip skambanti, vis apie kitką kalbanti. Ir klausantys žmonės. Nėra nieko gražiau, kai dainavimas klausančiajam sukelia nenupasakojamas emocijas.. Kai matai, kad akys dega, šypsena nenuslenka nuo lūpų. Dainuočiau ir dainuočiau..
Laisvą minutėlę prieš kelias dienas griebiausi rašiklio ir popieriaus. Tai, kas gavosi, truputį per aštru. Niekaip nesugebu 'apkramtyti' teksto, kad ne tik aš ar dar vienas - kitas suprastų. O kita vertus, gal ir nereikia? Situacija reikalaujanti apsisprendimo. Jei tik apsispręsiu..
Kryžkelė. Aš joje. Ar pas Tave, ar nuo Tavęs..? Protingi žmonės kalba, kad jei bėgi, vejasi. Ar vytumeis?
Labanakt*
Raudonas lūpdažis. Smarkiai juodos blakstienos. Rausvi skruostai ir spindintis veidas.
Šypsena. Natūralus, gal kiek pavargęs veidas. Ir mėlynos akys.
Kaip po to imti ir atskirti, kuri moteris yra ta, tikroji..?
Paskutinėmis dienomis mintys veržiasi per kraštus. Kvėpuoju vasara, žydi jazminai, lyja lietūs, žmonės sukasi aplink.. Žvalūs, pavargę, alkani, sotūs.. Nuliūdę, laimingi, pikti ant savęs, krykštaujantys džiugiai.. Spalvų gama, kitaip nepasakysi. O kur dar muzika, vis kitaip skambanti, vis apie kitką kalbanti. Ir klausantys žmonės. Nėra nieko gražiau, kai dainavimas klausančiajam sukelia nenupasakojamas emocijas.. Kai matai, kad akys dega, šypsena nenuslenka nuo lūpų. Dainuočiau ir dainuočiau..
Laisvą minutėlę prieš kelias dienas griebiausi rašiklio ir popieriaus. Tai, kas gavosi, truputį per aštru. Niekaip nesugebu 'apkramtyti' teksto, kad ne tik aš ar dar vienas - kitas suprastų. O kita vertus, gal ir nereikia? Situacija reikalaujanti apsisprendimo. Jei tik apsispręsiu..
Kryžkelė. Aš joje. Ar pas Tave, ar nuo Tavęs..? Protingi žmonės kalba, kad jei bėgi, vejasi. Ar vytumeis?
Labanakt*
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)