...troleibusuose.
Šįvakar važiuodama namo įprastiniu 6-uoju maršrutu atsidūriau šalia be galo įdomaus vyruko. Rankose laikė didelę neploną knygą - kažkurios iš Liudvigo van Beethoveno simfonijų partitūrą. Kaip skirtukas tarp lapų įdėta medinė liniuotė. Ir vyrukas lūpomis šnabždėdamas ritmą pakankamai ekspresyviai dirigavo. Norėjau užkalbinti, paklausti, pas ką mokosi... :) Tokios smulkmenos praskaidrina vakarus. O kas smagiausia, jis gyvena per vieną - kitą kiemą nuo manęs. Ėjau už jo didžiąją dalį kelio iki namų. Labai mėgstu tokius gyvenimo perliukus. :) Be galo smalsu, kas jo galvoje skamba, nes mūsų keliams išsiskyrus ir jam palypėjus į kalniuką mačiau skėsčiojant rankomis, lyg labai ekspresyviai diriguojant. O puspalčio skvernai plaikstėsi vėjyje. :)
O šiaip.. Seniai nebuvau čia. Norėjau vis parašyti šį bei tą, tačiau susilaikydavau. Su laiku pradedi atsirinkti, ką rašyti, o ką geriau pasilaikyti sau arba vienam - kitam artimam draugui ar draugei. Artimiausiu metu parašysiu dar. Sudėsiu mane lydinčios muzikos gabalėlius.
Labanakt*
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą