Apie tikėjimą...

...savimi, žmonėmis ir muzika.

And I think to myself.. - music moves in misterious ways.

Būna kartais, kad lipi į sceną, dainuoji, atiduodi save.. O atgal negauni nieko. Nei iš kolegų, nei iš klausytojų - lyg miške sau rėkautum. Tokie pasirodymai priverčia atsidusti ir tą pačią minutę viską paversti darbu. TIK darbu.
O būna kartais, kad lipi į sceną, dainuoji, atiduodi save.. O iš publikos VIS DAR negauni nieko. Tačiau tą minutę supranti, kad VISKĄ gauni iš tų, kurie groja kartu. Ir tą pačią minutę užpildo begalinė šiluma ir džiaugsmas. Kaip mažam vaikui norisi strykčioti, spygčioti, ploti katučių.. Verstis kūliais. Taip, malonus jausmas. Tada pameti visus jaudulius, abejones ir pasitiki. Savimi, žmonėmis ir muzika, kuri tą akimirką skamba ir sklando išvien.
Maloniai ir giliai atsidūstu ir tiems žmonėms sakau AČIŪ.

Taip pat jau kurį laiką pastebiu vieną dalyką ir stengiuosi juo vadovautis.. Nes manau, kad iš to susideda pilnavertis gyvenimas ir įvairiausi santykiai jame. Turiu omenyje įvairius santykius su įvairiais žmonėmis. Man atrodo, kad pasaulyje egzistuoja, vadinkime, 'energijos ratai'. Imi - duodi. Klausai - kalbi. Aš mėgstu stebėti asmeniškuosius ratus, nes manau, kad iš to viskas lipdosi. Tai yra iš asmeniško bendravimo - su vienu, su kitu, su trečiu.. Su kiekvienu vis kitaip, asmeniškai. Bet principas tas pats.. Jeigu duodi, tikiesi gauti.. Jeigu gauni - duodi atgal. Tiek pat, arba net daugiau. Juk be galo malonu.
Gal kas nors pasakys, kad esu lengvabūdė, per atvira, per gera, džiugiai vaikiška, etc. Na, ok, jeigu taip manot, padiskutuokim. Pasidalinkim nuomonėmis. Tai - irgi ratas. :)

Siunčiu visiems vasariškus linkėjimus. Ir pasižadu artimiausiu metu pakalbėti apie klausomiausius gabalėlius.

Labanakt*

Apie teatrą...

...ir kaip jis kvepia.

Praeitą penktadienį išleidom pradinukus. "Lėlės" teatre parodė finalinį spektaklį. Brolių Martinaičių "Avinėlio Teismą". Seną kaip pasaulis, bet vis dar nepaprastai mielą ir aktualų. :) Tokie dalykai išlaiko savo vertę ir išlieka aktualūs. Ilgai.
Prieš pat spektaklį vienas iš mano choristėlių pametė iš kartono pagamintą medžio lapą, kurį turėjo turėti visi, dainuojantys chore.. Belakstydama po užkulisius, iš vieno scenos krašto į kitą, stabtelėjus atsidusau ir giliai įkvėpiau.. Ir pajutau "teatro kvapą". Ir atgimė vaikystė. Džiaugsmas, nepaprasta vaikiška laimė, kai nuo 5 metų turi galimybę suktis teatre.. Dramos, Operos.. Gavus drabužinę, kur prieš spektaklius grimuojasi 'tikros aktorės', tarsi ritualą atliekant būdavo peržiūrėti visi stalčiai.. Pauostytos visos pudrinės, 'patikrintos' visos lūpdažių spalvos. Vajė. O tas užkulisių kvapas.. Juodai dažytos scenos lentos, kulisų perskyros.. Ilgos juodos medžiagos, kvepiančios ne kuo kitu, o Teatru. Ir tada imu ir suprantu, kad turėjau puikią vaikystę. Ir mane tikrai supras tie, kurie kartu siautė po operhauzo koridorius, drabužines, užkulisius.. :) Užsinostalginau. Ech..

O būdama jau mokytojyčių gretose, suprantu, kokį milžinišką darbą tuomet dirbo visos su mumis buvusios mokytojos. Kiek streso kainavo kosintis vaikiukas chore.. Kiek energijos būdavo įdėta norint sudiriguoti taip, kad vaikiukai suprastų, įstotų, ritmiškai sudainuotų.. O kiek energijos, balso, nervų įdėta į šokio scenas? Bet žinot, kiek nedaug reikia, kad visa tai atsipirktų? Pamiršti visą stresą, nervus, pyktį ir nerimą kai koks vaikiukas, antrokas 'kruopelytė' prieina ir sako: "mokytoja, jūs taip gražiai šiandien atrodot.." Nežinau, turbūt mieliau gali būti, kai vaikas tai pasako savo mamai.. :)

Jau kelis mėnesius (negaliu pasakyti, kiek tiksliai, gal kokius 4ris) esu pametus galvą dėl vieno kūrėjo. Spėju, kad negrįžtamai. Tai būtų James Blake. Kai kurie sako, kad bijotų patekti į jo galvą, nes pasiklystų ten ir nesusitvarkytų su tuo, ką sutiktų. Kai kurie sako, kad norėtų patekti į jo galvą ir nebijotų. Aš iš tų nebijančių. Man kartais vis susirodo, kad mano galvoj kartais panašūs dalykai dedasi, tik aš dar neatradau būdo, kaip tai pateikti. Nieko, ateis dar tam laikas. O tuo tarpu siūlau pasiklausyti: Wilhelm Scream, A Case Of You, I Never Learnt To Share (LIVE) ir šiaip visko, ką galite rasti, nusipirkti, parsisiųsti, susijūtūbinti.. Pageidautina, kad aparatūra, per kurią klausysite, gerai atkurtų žemus dažnius. Ir linkiu, kad patiktų. Kompanijoje bus smagiau važiuoti į koncertą kur nors Londone.. :)

Artimiausiu metu šiaip pasidalinsiu mylimos ir klausomos muzikos list'u. O tam kartui..

Labanakt*

Apie ausines...

...ir tai, ką jos pasako.

Pastaruoju metu viešajame transporte pastebiu daug žmonių su ausinėmis. Ir apninka mintys, ką jie klausosi..? Tada pradedu stebėti galvas, kojas, rankas - bent mažiausią ritmo užuominą. Be galo įdomu.
Jei pažiūrėtumėt į mane su ausinėmis, kai važiuoju viešuoju transportu, greičiausiai linksėčiau į taktą.. Gal šypsočiausi, gal dainuočiau sau patyliukais tą patį, ką ir atlikėjas ausinėse.. Beje, greitu metu žadu surašyti, ką nešiojuosi, ką klausausi. Turiu naujų atradimų ir priklausomybių.

Šiandien buvau kine. Woody Allen - You Will Meet A Tall Dark Stranger. Susižiūrėjo lengvai, smagiai. Nors šiaip mane užkabina kiek emociškai stipresni filmai. Bet šis visai patiko. Nueikit. Geram vakarui be 'gruzo', kaip dabar mėgstama sakyti.. :) Dar dabar prisimenu, kaip pamačius nuostabiai gražią F.Pinto išsprūdo 'ooooohoooo' iš mano lūpų. Gražūs žmonės filme, gražūs tipažai, personažai. Tikri.
Jei eisit ar buvot, parašykit, ar patiko. ;)

Taigi, ką klausotės važiuodami viešuoju transportu? :) O gal ką nors skaitote?

Labanakt*

Apie ašaras...

..kurias kartais galima paslėpti.

Oh, it's so about me...

Aretha Franklin - Tracks Of My Tears 

(neradau youtube, tai teko įkelti paprastai į internetą..)

People say I'm the life of the party
Because I tell a joke or two
Although I might be laughing loud and hearty
Deep inside I'm blue

So take a good look at my face
You'll see my smile seems out of place
And if you look closer, it's easy to trace
The tracks of my tears..
I need you, need you...

Labanakt*

Apie žiemą...

...kuri gyvena po mano antklode.

Šaldo man kojų pirštus. Teks traukti iki spintos ir kviestis į pagalbą kojines.. :)

Seniai nebuvau čia. Nežinau, kodėl. Vis sumąstydavau, ką parašyti, bet po kelių minučių aplankydavo mintis, kad nereikia, kad ne šiandien.. Net kelis topus muzikinius buvau sudėliojus, bet nesurašiau. Vadinas, nereikėjo, taip lemta.. Tai štai, po trijų mėnesių tylos vėl prisėdu čia džiaugsmingai. Tikrai su topu. Tikrai su keliom pastraipom rašliavų.. Na, prieš miegą, žinot.. :)

Nuskriaudė mane žiema.. Prieš kelias dienas slydau, kritau ir susimušiau nugarą. Ne pats maloniausias jausmelis, kai skauda taip, kad kelias minutes tiesiog klūpai ant žemės ir negali atsikelt. Bet nieko. :) Kasdien vis geriau ir geriau, gydo stebuklingi tepaliukai, kurių, laimei, turiu namuose... Noriu pasiųst geriausius linkėjimus likimo broliams ir sesėms, kurie krito taip pat. Greit gykit. O tie, kurie nekrito - saugokitės. :) Eismo sąlygos nepalankios...

Gruodis buvo beprotiškas - kaip viesulas sukosi aplinkui. O ir aš sukausi aplink, tuo pačiu bėgdama tam žiurkėno ratelyje, kur būna narveliuose, kad gyvuliukai nenuobodžiautų. Taigi, ir aš nenuobodžiavau. Užtat sausį truputį nuobodžiauju. Bet tikiu, tai praeis..

Atrodo, kad reikės pereiti prie topo.. :) Let the best part begin. Wooohooo. ;)

1. Jane Monheit - This Christmas [žinau, kad Kalėdos praėjo, tačiau negalėjau pasidalinti šituo kūriniu - labai jau gražiai jis nuskambėjo. Iš kur jį gavau - pasigriebiau nuo vieno būgnininko feisbuko sienos. ;) Ačiū, Andriau.
O mergina klipe - nepaprasto grožio. Taip, žinau, kad dažniau vyrai sprendžia apie moterų grožį, tačiau čia jau ir aš išsižiojau.. ;) Vyrai, nesivaržykit, paneikit mano nuomonę, jei turit noro..]

2. Hiromi Uehara - Place To Be [tai, ką ši moteris sugeba perteikti pirštų ir klaviatūros pagalba, yra nenusakoma.. Prisimenu, kai žiūrėjau, išspaudė ašarą. Nuostabu. Nepakartojama.]

3. Tinashe - Pieces Of Paper [šį vyruką "nusikabinau" nuo vienos mergičkos sienos, taip pat feisbuke.. :) Paprasta ir nuoširdu pasirodė. Ir kaip tik buvo sekmadienio rytas - nuostabiai atitiko nuotaiką. Saulėta. Ačiū, Marija.]

4. Jocelyn Brown - Somebody Elses Guy [dainytė iš naujo projekto, kuriame man tenka garbė dalyvauti. Tikiuosi, kad "užgimęs" gruodį jis gyvuos ir bus sėkmingas.. :) Bent jau muzika tai smagi.]

5. Roisin Murphy - If We're In Love [šita nereali moteris mane žavi dar nuo Moloko laikų. Ir iki šiol. Ir žavės tikrai ilgai.. Yra dar keli labai labai mėgstami jos kūriniai, bet pasiliksiu kitiems topams, manau. ;) Jei leisit..]

6. John Legend - Ordinary People [nesuprantu, kaip iki šiol dar neįmečiau šitos KLASIKOS į prieš tai buvusius topus.. :) Taisausi. Labai patinka..]

7. Santana feat. Dave Matthews - Love Of My Life [prisiminimų kūrinys. Tvankūs vasaros vakarai.. Vėsūs rudens rytai... Viskas, o kartu ir nieko. Kūrinys su istorija. Vis dar besitęsiančia..]

8. Damian Rice - Cannonball [su šituo gabaliuku susidūriau žiūrėdama 2010-ųjų X-Factorių. Buvau sužavėta vyruko, kuris ją atliko, o nuo to laiko vis įsijungiu. Labai gražus tekstas.]

9. Sia - My Love [taaaip, labai juokinga, kūrinys iš Twilight'o. Jei norit, galit iš manęs tyčiotis, šaipytis, badyti riebaluotais pirščiukais - man vis vien.. :) Daina apie meilę. Graži. Bent jau man. Ir taškas.]

10. Brian McKnight - What's My Name [last, but not least. :) su McKnightu apskritai mane supažindino vienas žmogus iš kolektyvo.. :) O kai išgirdau konkrečiai šitą dainą, klausiau ją tris kartus iš eilės (kiek pamenu). Ir supratau, kad tai bus mano vienas mėgstamiausių šio meto kūrinių. Tikrai, taip ir yra. Priglauskit mylimą žmogų ir tiesiog pašokit. Šokis reiškia daug..]

Esu tarp žemės ir dangaus.
Esu tarp šviesos ir tamsos.
Esu tarp dešinės ir kairės.
Nesvarumo būsenoj.
Ateis pavasaris, išplaus visą purviną ledą, atitirpins visus, kurie užšalę. Laukiu. Labai laukiu. Labiau, nei gali įsivaizduoti...

Labanakt*

Apie muziką...

...kuri pastaruoju metu mane kuo toliau, tuo stipriau veikia. Viskuo. O tame viskame labiausiai - tekstais, žodžiais. Klausai ir atrodo, lyg kas gyvenimą tavo kartotų. Taip viskas sutampa.. Beprotystė.

Baigėsi "TurasPoLietuvą". Geresnio kompanijono, negu Mariukas, ko gero, negalėčiau įsivaizduot. Už tai jam didelis ačiū. O šiandien begrojant Anitos Baker "Sweet Love" ėmė ir pradėjo kristi sniegas iš dangaus, kąsniais dideliausiais. Kažkokia graži akimirka. Kaip iš blizgučiais ir šviečiančiais reklaminiais stendais nulipdytų Holivudo filmų...
O tokių darbų galėtų būti ir dažniau - tikrai nesupykčiau. Miela, malonu. O dar kai išgirsti, kad klausytojai tave geru žodžiu mini...

O aš savo ruožtu noriu geru žodžiu paminėti chorą, su kuriuo dirbu.. Na, bent jau man tai tikrai smagu būti, dirbti, mokytis kartu..
Kai kuriuos ypatingai myliu. Galėčiau pradėt vardinti, bet bijau pasirodyti netaktiška, jei ko nors nepaminėsiu. Tad nepradėsiu, manau. Juk suprantat.

Iš tos mane taip veikiančios muzikos turiu surašiusi dešimtuką, bet manau jį į gyvenimą paleisiu dar ne šįvakar. Turbūt ryt - poryt.. Kažkokia kitokia muzika, negu visada.. "Baltesnė", gilesnėmis prasmėmis žaidžianti, o tuo pačiu ir giliau sujudinanti. Ne į naudą tas saulės trūkumas. Taip ir nervai pakrikti gali. Niekam nelinkiu (sau - taip pat)..

Greit žiema. Iš ko šiemet kaupti atsargas šilumos konservams širdyje? Turbūt iš tų arbatos ir kavos puodukų, kuriuos geriu su tavim. Ir su tavim. Ir dar su tavim.. O su tavim dar negėriau? Būtinai nueikim, paskambink, parašyk...

Gyvenkit, džiaukitės, nesušalkit, mylėkit, šypsokitės, svajokit, būkit laimingi..

Labanakt*

Apie nepatikimą...

...elektroniką, internetiką ir kompiuteriją.

Kątik buvau parašiusi begaliniai ilgą įrašą su muzikos topu, aprašymais, prisipažinimais meilėje ir pan. O dabar nebėra to įrašo. Puff, the magic dragon. Ėmė ir dingo. Nebėr.

Pikta. Labai pikta.
Nuo šiolei rašysiu ant lapo, o scanus įkėlinėsiu čia.
Gerai jau gerai, juokauju.
Kai vėl susikaupsiu ir pyktis atlėgs, pamėginsiu pakartoti tai, ką buvau sukūrus...

Labanakt*