Sulaukiu nemažai klausimų tema "Ką rekomenduotum pažiūrėti?" Tad parašysiu nuomones apie tuos filmus, kuriuos jau turėjau laimės pažiūrėti šių metų Kino Pavasaryje, įmesiu nuorodas į jų aprašus.. Jeigu bus norinčių pasitikslinti, kaip koks filmas konkrečiau atrodo, yra aprašytas ar šiaip kils jausmas, jog norite plačiau pasidomėti festivaliu - užeikit į Kino Pavasario internetinį puslapį. Dar savaitę filmai 'rodysis', tad galit susiorganizuoti.
1. "Pavojingas metodas" / "A Dangerous Method"
Visi Keiros Knightley gerbėjai (arba piktdžiugiški negerbėjai ir nemėgėjai) - turite pažiūrėti šį filmą. Pakankamai įtaigiai suvaidinta sudėtinga psichologinė ar net psichiatrinė būsena. Filmas istorinis, apie Carl'o Jung'o ir Sigmund'o Freud'o gydymo pradžią. Įdomūs pasąmonės užkaboriai. Šiek tiek atvirų itin realistiškų scenų.
Mano nuomonė apie filmą neutrali. Neprailgo, nepabodo, bet kai baigėsi, nebuvo taip, jog galvoje liko didžiulis moralas, plūdo jausmų bangos ir pan. Greičiausiai, ne toks filmo tikslas. Kas domitės psichoanalize ir neturite nieko prieš istorinius filmus, turėtų 'susižiūrėti' nesunkiai. Filmui duočiau 6 ar 7 balus iš 10. Gal dėl to, kad nesu itin didelė istorinių filmų gerbėja. Man labiau patinka sudėtingesni kontekstai, sukrėtimai ir erdvė asmeninėms mintims po filmo. P.S. Patikrinau - į filmą bilietų nebėra.
2. "Iki pasimatymo" / "Goodbye"
Filmas apie Artimųjų Rytų moteris. Kai kurie pasakytų, kad vienas iš daugelio šia tema sukurtų. Man visai patiko. Jautrių vietų būta - moters santykis su dar negimusiu kūdikiu, dvejonės, sukrėtimai. Ir staigi pabaiga. Vienas iš tų filmų, kur pagrindinės herojės vardas suskamba tik praėjus geram gabalui filmo. O vyras, apie kurį kalbama ir už jį (gal netyčiom) planuojama, pasirodo dar vėliau, negu išaiškėja pagrindinės herojės vardas. Natūralus, tikroviškas, kiek 'tamsus' filmas. 7 ar 8 iš 10. P.S. Į šį filmą bilietų irgi nebėra...
3. "Pasikalbėkime apie Keviną" / "We Need to Talk about Kevin"
Labai patiko. Labai sukrėtė. Labai sunki tema. Motina nemyli savo sūnaus. Sūnus auga ypatingai (ir sąmoningai) žiaurus ir nekenčia motinos. Ir daro viską, kad ją įskaudintų. Filmo pabaigoje įskaudina 'galingai'. Mėgstu tokius filmus, kurie sudėlioti iš gabaliukų, kaip puzlė. Iškarpa iš praeities, iš kiek artimesnės praeities, iš dabarties.. Šiokia tokia simbolika, spalvų pasikartojimas, nuotaikų pasikartojimas. Žvilgsnio pasikartojimas. Pikto žvilgsnio. Tokio, su neapykanta. Už kurio slepiasi visokios blogos ir šunybių (mažesnių ar didesnių) pilnos mintys.
Iššaukia mintis, jog mano vaikai nežais žiaurumą skatinančių žaidimų, nežiūrės animacinių filmukų, kuriuose šaudo, mušasi, klykia. Kaip tik bus įmanoma ilgiau. Juoksitės, kad aš naivi ir kad taip tikrai nebus. Uf. Pažiūrėkit filmą - nebesijuoksit. :) Mano asmeninis vertinimas - netoli 10 iš 10. P.S. Bilietų yra!!! Į du dar likusius seansus!
4. "Tikri pojūčiai" / "Perfect Sense"
And heeeeeere enterrrrrrrrrrs... EWAN McGREGOR! Filmas galėtų būti eilinė psichozė apie pasaulinio masto epidemiją. Bet ne. Labai 'juslinis' filmas. Apie praradimus ir lėtą kūno 'atsijungimą', tačiau šviesiai. Būta kadrų, kada iš tikroviškumo ir šiokio tokio pasibjaurėjimo žmonių gyvuliška prigimtimi, kuri filme išlenda aptemus protams, norėtųsi užsidengti akis. Bet net ir tas pasibjaurėjimas šviesus. Apie tai, kaip prisitaikytumėm gyventi, jeigu palaipsniui netektumėm visų savo pojūčių. Kaip gyventumėm toliau. Kaip toliau funkcionuotų nenutrūkstama kasdieninės rutinos grandinė.. Ir (odiev, kaip netikėta) apie meilę. Geras. 9 iš 10. P.S. Bilietų yra! Į du seansus. Pirmyn..!
5. "Gyvenimo sienos" / "Sidewalls"
Tas, kurio iš tiesų ieškai, gyvena visai šalia tavęs. Visų pirma, kas 'vežė' šiame filme - ispanų kalba. Veiksmas Buenos Airėse. Apie du be galo panašius žmones. Apie fobijas. Priverčia susimąstyti, kokioje stadijoje pats esi, ar tau viskas gerai... Juk, kaip ir filmo herojai, gyveni "dėžutėje batams". Tik matmenys skirtingi... 100 kvadratinių metrų ir 3 metrų aukščio lubos... 250 kvadratinių metrų, mediniai laiptai... 25 kvadratiniai metrai - miegamasis, svetainė, darbo kambarys ir virtuvė vienoje vietoje.. Labai teigiamas. Labai apie meilę. Ir baigiasi gerai. Valio. Tarp 8 ir 9 iš 10. P.S. Deja, bilietų nebėr...
6. "Café de Flore"
Susipynusios kelios gyvenimo istorijos. Meilė, kai turi paleisti, bet bijai. Muzika. Prisiminimai ir nostalgija. Sapnai, troškimai, moterys ir vyrai... Net nežinau, kaip apibūdinti šį filmą. Mane jis įtraukė nuo pradžios iki pabaigos. Netikėtai pasikeičiančia vieta ir laiku, netikėtai prasidedančia ir taip pat netikėtai pasibaigiančia muzika... Meile... Meile netgi tam žmogui, kurio, rodos, turėtum absoliučiai nevirškinti. Labai drąsiai duodu 10 iš 10. Sujaudino iki sielos gelmių. P.S. Bilietai akimirksniu ištirpo net į papildomus seansus...
Kol kas mačiau tiek. Turiu bilietus į dar keturis filmus - galėsiu ir apie anuos parašyti, kai pažiūrėsiu. Jūs irgi parašykit apie tuos, kuriuos matėt, savo nuomonę, patiko - nepatiko, kodėl, etc.
Mylimieji. Gal tas paskutinis filmas sužadino šitas mintis... Manau, kad svarbu yra širdy neturėti neapykantos. Iš visų jėgų. Manau, kad neapykanta griauna. Su dideliu džiaugsmu prisimenu tuos žmones, kuriuos myliu. Prisimenu geriausius epizodus su tais žmonėmis. Vėlgi, puzlė. Taip, galit už tai mane vadinti kvaile, naivuole, sakyti, kad anksčiau ar vėliau užsirausiu ant apsimetėlių, kurie norės man blogo... Et, tikiu, kad vidinis širdies balsas pasakys, jeigu taip nutiks. Arba, kaip mėgsta sakyti vienas protingas žmogus - lipsiu ant tų pačių grėblių, kol taip atsitrankysiu nosį, kad ji bus kreiva ir daugiau nebesinorės žengti į tą pievą, kur grėblys numestas gali būti. Svarbu sugebėti pasimokyti iš savo klaidų, iš savęs pasijuokti ir tikėti, jog šviesa tikrai padeda gyventi. Geros energijos ratų filosofija, kurią susidėliojau savo širdyje ir kurią vis prisimenu.
Tiek šįkart. Atleiskit, apie filmus gali būti ne visai rišliai mano parašyta.. Bet gal kam nors pagelbės. Ar bent jau sužadins norą pasižiūrėti.
Labanakt*
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą