Vis pasigriebiu vieną - kitą atokvėpį po aktyvaus laiko. Pastarąjį mėnesį nesuvokiu, ar gyvenu aktyviame laike, ar atokvėpyje. Tai yra, žinau, kad gyvenu aktyviame laike, tačiau viską lyg iš šono stebiu. Gal čia ta mikoplazma, kurią, tikiu, pagaliau sugausiu, kalta...
Pastaruoju metu jaučiuosi ir esu viena. Tikrai žinau, kad yra bent vienas (o greičiausiai ir daugiau) žmogus, kuris pasakytų, kad pati to norėjau. Durtų pirštu man į nosį, pasukiotų smiliumi ties smilkiniu.. Gal nusijuoktų. Ir pasakytų, jog taip man ir reikia. O aš nuleisčiau galvą žemyn ir tiesiog tylėčiau. Pati kalta. Gera diagnozė, net mikoplazmą 'perspjauna', regis.
Jeigu ką, nesiskundžiu. Tikrai ne. Tik panorau išsikalbėti. Ačiū, kad išklausei.
Tikiuosi greit grįžti su žiupsneliu gražios muzikos, kuria galiu pasidalinti. Tiesa, šiokią tokią porciją turiu. Iš anksto labai atsiprašau už visas nedideles klaideles - taip jau būna gyvo garso koncertuose, kad kartais emocija ima ir suvalgo tekstą, buvusį atmintyje ir tenka klysti. Bet juk tai taiiiiiip žmogiška. Gal kam nors patiks Bekešo Vilkų muzika, prie kurios ir aš prisiliečiu. Ir ne vien dainavimu..
Labanakt*
Tam ir skirtas tinklaraštis, kad galėtum pasisakyt ir jaustis pasisakius. Čia yra saugi tam vieta :)
AtsakytiPanaikintiKeep it up, G!
Ačiū už palaikymą.. :) Keepin' it up.
Panaikinti