Words to follow:

"Laugh, be yourself, be flamboyant, don't worry about other people's opinions, get angry, always give it a go, be kind and generous, appreciate beauty, don't take yourself too seriously, never give up and love with all your heart". Bob Hoskins

2012 m. vasario 3 d., penktadienis

Vasario 2-oji, ketvirtadienis, mazdaug 10:40 p.m. Londono, esancio UK, laiku. Septintasis sveplas irasas apie tai, kaip prisivaiksciojau uz visus ateinancius metus.

Siandien buvo linksma, nes ir vel sviete saule. Nors visa diena tiesiog maudziausi zvarbiame vejyje, saule guode. O vejas gasdino, kaip gi bus grizus namo, jei jau cia salta, nors temperatura - apie nuli... Kadangi tai buvo paskutine pilna mano diena cia, nutariau nueiti ten, kur buvau suplanavus, o toliau eiti ten, kur visai neplanavau. Apsilankiusi Covent Garden'e ir ten suradusi viska, ko norejau, vel nutariau vadovautis taisykle 'eik, kur akys veda'. Pradejau nuo Waterloo tilto ir ejau taku palei Temze, kuris vadinasi the Queen's Walk. Taku eidama supratau, kad nueisiu (pagaliau) ir i Tate Modern. Nuo pat pirmo apsilankymo Londone taip ir nebuvau ten nulekusi, tad suvokimo, jog sikart pavyks, akimirka buvo itin dziugi.  

Tate Modern - milziniskas pastatas, kuriame ivairios ekspozicijos. Nuo rimtu ir tikrai pakankamai ispudingu paveikslu iki sarkastisku mazyciu vos ne piestuku ar tusinuku piestu paveiksliuku. Nuo Picasso iki nezinomu vardu. Kazkodel nepavyksta i interneta sukrauti nuotrauku, todel cia nuorodos i viena juokingu paveiksliuku nenumesiu. Taciau manau, jog ikelsiu nuotrauka i Feisbuka.
Dar labai isimine Saulegrazu kalnas. Apie ji placiau pasiskaitineti ir net paziureti video, kaip visa tai buvo pagaminta, galite cia. Trumpai tariant, saleje - kruva saulegrazu. 'Semkiu', kaip megdavom vaikystej sakyti. Na, tokiu, kurias pardavinedavo is laikrasciu susuktose tutelese. Taigi, tos saulegrazos, kiekviena ju, pagaminta rankytemis is porceliano. Ir nudazyta, istapyta taip, kad butu kuo panasesne i tikra saulegrazos seklyte. Voila. Nezinau, kiek ju ten, toj kruvoj, buvo, bet tikrai daug. Nes kruva - kugio formos, o jeigu pamegintumem ismatuoti pagrindo - apskritimo skersmeni, manau, gautusi kokie 2 metrai.. Jei matuotumem kruvos auksti - butu virs metro kazkiek.. Is akies - koks 1.40 m. Taigi, gudrieji, kiek mazdaug sekliukiu galetu buti toj kruvoj? Bent jau as asmeniskai net neisivaizduoju. Is tame paciame Tate Modern'e esancio balkono padariau dar kelias nuotraukas, kurias taip pat ikelsiu i Feisbuka, manyciau.

Islindusi is galeriju, paveikslu, saulegrazu, Picasso ir draugu rojaus patraukiau toliau tuo paciu keliu. Ir nuejau tikrai gan toli. Pro Tower Bridge'a, dar tolyn, tolyn.. Kai kuriems kiltu klausimas, o kam tiek eit? Buvau sutarusi susitikima 5:50 p.m., tad turedama grazaus laiko ir nepaisydama zvarboko vejelio, kuris saulei leidziantis tapo dar zvarbesnis, tiesiog ejau. Juk smagu. O nusukusi nuo Queen's Walk'o pirma karta rimtai pasinaudojau savo geriausia drauge, vardu London AZ. Apsidziaugusi, jog esu labai netoli reikiamos stoties, nuskubejau susitikimo link. Pilka linija... Canary Wharf'e - persedimas i Londono DLR. Ooo, kaip graziai visi tie auksti stikliniai pastatai atrodo sutemus. Ir is toli, ir is arti.

Susitikau su Augustu Greenwich'e. Seniai nematytas, tad pasedejom, paplepejom, pasidalinom viskuo, kuo abu gyvenam.. Graziai apsnekejom kai kuriuos 'orkestriokus'. Prisiminiau, koks buvo geras laikas 'Dvarionkej'. Tikrai...

Ir tiek. Paskutine mano pilna diena Londone. Vaziuodama namo turejau laimes stebeti ypatingo keistumo mergina. Ji atrode mazdaug taip: ant koju - boulingo bateliai. Na taip taip, tokie, kuriuos galima persiauti atejus pazaisti i tam skirtas vietas.. Kojines - keistais rastais margintos, lyg batika - melsvai baltos. Kelnes - margintos kvadrateliais. Kvadrateliuose - vaisiu paveiksliukai. Stai gal tik paltukas niekuo neissiskiriantis ir sviesiai rudos spalvos. Ranku nagai - raudoni su sidabriniais blizguciais. Veidas padengtas labai sviesia pudra, nosyje auskaras. Ant nosies - akiniai: dideli, raginiai, kvadratiniai, karameles spalvos. Ant galvos - megzta visciuko geltonumo kepure. Is po kepures kyso zali (!) plaukai. Tiesiog personazas. Ir ne, as neissigalvoju. Butu buve nelabai mandagu issitraukti telefona ir ja nufotografuoti. Tad teks manimi patiketi...

Rytoj i Lietuvele. Kaip jau vakar minejau, noriu namo. Pats laikas grizti. Kitas irasas bus nebe sveplas ir uz daugiau negu 1000 kilometru nuo ten, kur esu dabar. Pasiilgau namu ir zmoniu Vilniuje.

Labanakt*

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą