Liepos 22-oji, antradienis, 4:16 p.m. Vilniaus, esančio Lietuvoje, laiku. Apie susivokimą...

...savyje ir aplinkoje.

Gyveni žmogus, ramiai, nusiteikęs tikslingai dirbti, siekti, veikti tai, kas numatyta.. bet. Negali viskas būti paprasta, ramu ir tuo pačiu metu taip pat OK ir galvoje, ir širdyje. O dar sudėtingiau, kai širdies subjektas - ne iki galo konkretus.. tada ir galva kenčia, savotiškai.
Pvz, šiandien tris kartus garsiai nusijuokiau viešoje vietoje. Ne, ne šiaip sukikenau, bet pratrūkau. Gerai, kad žmonės geros nuotaikos visi, supratingi. Nors turėjau atrodyti kaip kvaiša. Mažų mažiausiai ligonis... Oh well... Kaip gerai, kad šiandien nerūpi.

Garsas, kuriuo skamba pastarasis mėnuo - London Grammar "If You Wait".

Skaitykla, kuri įkvepia ir džiugina - Mantvydas Leknickas.

O taip pat džiugina mieli žmonės - draugai ir pažįstami, geras oras, jaudinantys netolimos ateities planai.
Vasaroju su daina.

---

Mano meilė Tau
Kaip klausimas amžinas...

Jei kada pavyks atsakyti, šoksiu džiaugsmo šokį, amžiams liksiu laiminga.
Jei tik liksi šalia. Jei tik leisi būti kartu.


Labanakt*

Liepos 8-oji, antradienis, 11:13 p.m. Vilniaus, esančio Lietuvoje, laiku. Apie įkvėpimus...

...rašyti.

Pagaunu save vis rašančią. Atrodo, radau naują būdą išsakyti jausmą, nuotaiką, ilgesį, skausmą, džiaugsmą, pasigėrėjimą ar dar bet ką, kas sutelpa į kelias eilutes. Ir taip smagu... Parašau ir tos kelios eilutės nuplaukia, lyg koks žiedlapis vandeny. Tolsta nuo manęs. Atneša kitiems džiaugsmą, pasigėrėjimą, nuostabą, verčia įsiskaityt, ieškot prasmių, o gal pagalvot, kad visa tai - viena didelė nesąmonė. Tačiau puikiai žinau, kad tuos, kuriems tai būna skirta, visos mano mintys dažniausiai pasiekia. Nieko nereikia aiškinti. Užtenka trijų eilučių ir tylos.
Pažadu sudėti savo kūryba į kokį nors atskirą blog'o įrašą. Jūsų teismui...


Seniai nerašiau apie klausomą muziką - noriu pasidalinti kelių paskutinių mėnesių klausomais:

1. Vėl grįžau prie Stingo albumo SYMPHONICITIES. Apsisuko ratas. Klausausi ir šio, ir THE LAST SHIP su didžiuliu malonumu, džiaugsmu, ašaromis, ilgesiu, jauduliu ir dar begale emocijų. Galiu klausyti ir verkti. Šiurpai eina per nugarą. Vat taip. Paklausykit, jei negirdėjot.

2. Taip pat Rhodes, kuriuos atradau visiškai netyčia, Youtube radusi akustinį dainos Raise Your Love variantą. Yra du EP: Raise Your Love ir Morning. Juos rekomenduoju, jei jaučiate, jog Jūsų muzikinis skonis panašus, kaip mano. Skanaus, draugai.

3. BANKS - minimalizmas, tekstai.. Viskas, ko man reikia. Do I have to write it on Your bedroom wall? klausia taip tiesiai panašaus pavadinimo kūrinyje.. Pamėginkit, gal patiks.

4. Kate Bush - visa jos muzika įvairi. Filmams, atmosferai, išskridimui kažkur toli... Jeigu norit kažko, kas į nieką nepanašu - tai būtent tas variantas. Prieš mėnesį intensyviai klausiausi jos naujausio albumo "50 Words For Snow", o dabar peršokau prie "Director's Cut". Paskanaukit.

Dar tarp ausyse esančių - Vancouver Sleep Clinic, Fink (kaip keista), James Blake (kaip dar keisčiau...) ir, ko gero, dar daugiau, ką pasiliksiu kitiems kartams. Kad nepersivalgytumėm taip staigiai.


Ir palieku Jus su vienu savo trieilių, kuriam priklauso muzikinis kūrinys ir paveikslėlis, kurį tiesiog suieškojau internete, bet taip įsivaizduoju šitą muzikos gabaliuką.

Saulei kepinant
Dviračiu per pušynus.
Vėjas plaukuose.




Francesco Tristano - Strings For Life





Labanakt*

Gegužės 6, antradienis, 3:14 a.m. Vilniaus, esančio Lietuvoje, laiku. Apie ateinančius ir išeinančius. Atsinešančius...

...ir išsinešančius.

Jie ateina ir išeina. Kai kurie pasilieka, vienetai, nebeiškrapštysi niekaip, net jeigu ir norėtum. O dažniausiai juk nenori. Net jei patys norėtų išsikrapštyti, nepaleidi. Dantimis laikai už rankovės ir urzgi. O akys sako gražiausius žodžius. Bet urzgi įtikinančiai...

Jie atsineša ir išsineša. Kai kurie palieka, vienetai, sako, turėkis. Ir kad ir kaip kartkartėmis norėtum išmesti tai, ką paliko, negali. Nepajėgi. Širdis neleidžia. Ir turi tai, kas urzgia ant tavęs kasdien, vis primena, apie savo buvimą. Net pašerti niekuo negali, kad nebeurgztų...

Svarbu suprasti, kad nieko negali padaryti. Nieko. Priimti, kaip yra. Esamybę. Nesispyrioti, nemėginti savęs apgauti, nes tik tau bus blogiau. Niekam kitam.

---

Pastarosiomis dienomis klausausi muzikos ir verkiu. Vairuodama klausausi ir verkiu. Ilsėdamasi klausausi ir verkiu. Dainuodama verkiu. O ypatingai ties kai kuriomis dainomis. Ties tomis, kurios labiausiai kalba kitiems negirdima kalba. Tik man ... ir Tau.

---

With one roof above our heads
A warm house to return to
We could start with separate beds
I could sleep alone or learn to
I'm not suggesting that we'd find
Some earthly paradise forever
I mean, how often does that happen now
The answer's probably never
But we could come to an arrangement
A practical arrangement
And You could learn to love me
Given time.

... Again....

Labanakt*

Kovo 4, antradienis, 2:05 Vilniaus, esančio Lietuvoje, laiku. Apie tikėjimą, viltį...

...ir meilę.

Yra jausmų, kurių negali nejausti. Anksčiau ar vėliau tai suvoki.
Yra jausmų, kurių negali paaiškinti, nes tiesiog nereikia jokio aiškinimo. Konstanta.
Yra jausmų, kurie kartu ir stato, ir griauna. Ir tai yra gerai.

Žiūriu į save veidrodyje ir klausiu, kas esu, kur einu? Plačiai atmerktom akim, tiesia nugara, užtikrintai. Kaip toli dar eisiu? Kaip iki Amerikos? Kaip iki Mėnulio? Kaip iki Saturno?

Akimirkų, kai nesu tiesia nugara, kai akys merkiasi ir upeliai srūva skruostais, nemato niekas. Nesididžiuoju tuo, nesigiriu. Sunku, kai skauda. Bet taip turi būti. Nupuoli, kad keltumeisi.

Tik kaip kvėpuoti laisviau, kai kartais dusina..?
Tik kaip matyti ryškiau, kai kartais spalvos liejasi..?
Tik kaip girdėti garsiau, kai norisi užsidaryti nuo visų aplinkos garsų..?

Tikiu ir viliuosi.
Ir myliu.. myliu.. myliu.. Su kiekvienu žingsniu, kiekvienu blakstienos virptelėjimu, kiekvienu sakiniu, nusėdusiu dainos tekste. Auginanti ta meilė. Gryninanti ir skaidrinanti.

Sun and Moon.

Labanakt.

Gruodžio 7, jau šeštadienis, 1:53 Vilniaus, esančio Lietuvoje, laiku. Apie pauzes, pertraukas...

...gandas ir negandas. Apie žmones, apie vietas, apie daug ką.

Įdomu, iki kada žmogus auga, o kada jau pradeda senti? Ar įmanoma ir augti, ir senti vienu metu? Čia labiau retorika, atsakysit Jūs man. Ir nutilsim visi.

Seniai čia nebuvau. Jau net nebeprisimenu visko, apie ką tiek daug kartų norėjau parašyti. Bet, kaip sako, jeigu neparašiau, vadinasi nelabai reikėjo. O dabar ėmė ir prisireikė žiemai užklupus... Išsisakyt, išsirašyt, nusiimt minčių spiečių nuo smegenų.

Buvau Paryžiuj. Pirmą, tačiau tikrai ne paskutinį kartą. Kai manęs klausia "tai kaip?" atsakau, kad kaip filme. Nes išties, kiekvienas ten praleistas vakaras, mano nuomone, vertas bent jau trumpo metro filmuko. Sutikti žmonės, vietos, kuriose buvau, garsai, kvapai ir aplinka...

Daugybę kartų sugavau save nesąmoningai uodžiančią orą - kažkokia pasąmoninga trauka prie įvairiausių aromatų (kuriuos ne visada aromatais pavadinsi, cha...). Ir iš ties, kiekvienas miestas savaip kvepia. Žinoma, dar priklauso nuo metų laiko, bet yra tokie niekada nedingstantys ir nesikeičiantys kvapai. Pavyzdžiui, jeigu man reikėtų pasakyti kelis kvapus, kaip kvepia Vilnius, aš nedvejodama atsakyčiau, kad jis man kvepia grindiniu po lietaus ir traukiniais.. Traukinių kvapas tai tas toks, kuris niekada nesikeičia.. Kurį jaučiau nuo vaikystės - nesvarbu, žiema ar vasara buvo. Gal todėl, kad ir tada, ir dabar, netoli stoties gyvenu ir vėjai tą aromatą atneša. Londonas turi specifinį Underground'o kvapą, kurio, pavyzdžiui, neturi Paryžiaus Metro. Paryžiaus Metro gerokai trenkia (vaje, kaip neromantiška) šlapimu. Atleiskit, jei kam apetitą sugadinau... Beje, tuo pačiu neretai trenkia ir Paryžiaus tarpuvartės, kiemai ir gatvės. Bet čia taip turi būti, priimu tai kaip esamybę. Negali juk Paryžius kvepėti tik kruasanais, kuo, beje, tikrai taip pat kvepia.

Visus tris vakarus praleidau labai skirtingai. Pirmą vakarą buvo a la filmas "Midnight in Paris" su šampanu, salonine muzika ir prabanga. Antrą vakarą dalyvavau tarsi kokiame miuzikle - pradedi dainuoti, o priešais ir greta esančiuose namuose prasiveria langai, stoglangiai ir iš ten pasigirsta žmonių balsai, klausiantys, kas esu ir iš kur aš... Labai smagu. Trečią vakarą tikrai buvau romantiniam filme su šiokiu tokiu gero underground'inio bliuzo prieskoniu. Aaaah. Noriu dar.

Ir turiu padėkoti (nesvarbu, kad retoriškai ir "į orą") Paryžiaus pašto dėžučių tvarkytojams ir paštui - visi adresatai gavo, ko nusipelnė.. :))

Ir labiausiai noriu padėkoti Gyč* už tai, kad taip mane globojo ir neleido panikuot.

O pabaigai - nelabai ką galiu papasakoti apie tai, kaip yra dabar, nes galvoju, kad nebūtinai reikia. Vis pasidžiaugiu, kad aplink turiu puikių žmonių, kurie palaiko, rūpinasi, pataria, paskambina, kai to visiškai nesitiki ir praskaidrina nuotaiką, pavaišina kava, atsiunčia nuorodą su kokia nors stebuklinga daina, apkabina, netikėtai pasako komplimentą... Tai padeda nesustoti. Nors šiuo metu toks pauzių ir pertraukų metas - visgi, gerai, kad šitam buvo pasiryžta ir įgyvendinta. Atsiprašau už nekonkretumą. Viskas tik į gerą.

Būsiu geresnė, būsiu kantresnė, būsiu ramesnė, būsiu linksmesnė. Būsiu.

Labanakt*

P.S. Kantrybės Jums, gerbiamieji, išsikasinėjant savo mašinas iš pusnų kasryt ateinančius mėnesius... ;)

Birželio 26, trečiadienis, lygiai 4 a.m. Vilniaus, esančio Lietuvoje, laiku. Apie keliones...

...ir seniai užtarnautą poilsį. O labiausiai apie kelioninę muziką.

Praeitą savaitę keliavau į Varšuvą su darbo kolektyvu. Lankėmės Didžiojoje Operoje, ypatingame Igorio Stravinskio "Šventojo Pavasario" pastatyme. Buvo tikrai nuostabu. Puikus reginys.
Pati Varšuva - visai nieko. Bet galiu pasakyti, kad yra pasauly ir labiau patikusių vietų.

Kiekvienos kelionės esmė - muzika. Kaskart, kai sėdu už vairo, prisimenu, kad vis dar nenusiperku, kaip lietuvių liaudis sako, magės. Tenka dainuot mašinoj...
Lenkijos keliais mane stebuklingai lydėjo du albumai, apie kuriuos ir noriu parašyti. Vienas labai dažnai klausomas, kitas - kiek užmirštas, bet absoliučiai nepelnytai. Taigi...



1. Bernhoft - Solidarity Breaks

Pilno albumo jūtūbėj neradau, tai šiaip (aha, taip taip, tipo šiaip) įmetu koncertėlį iš Bauhaus. Buvau pamiršusi, kaip jis man patinka. Keliaudama per Lenkiją prisiminiau, jog pasiėmiau grotuvėlį. Jame benardydama ir beieškodama, ką gero turiu, užkliuvau už šito vyruko ir nepaprastai apsidžiaugiau, kad kažkokiu nuostabiu būdu turiu šitą albumą 'su savim'. Jei kas nesat apie jį girdėję, būtinai patikrinkit. Ko gero populiariausi ir visų žinomi kūriniai yra C'mon Talk ir Choices, o pats Bernhoftas, manyčiau, tikrai pelnytai tituluojamas loop-station karaliumi. Kam reikalinga grupė, kai viską gali vienas? :) O dar tas tembras... Aaaah. Super.

2. Fink - Sort of Revolution

Čia jau galit pasidžiaugti nuorodėle į pilną albumą. Net nežinau, kiek kartų prasukau jį visą kelionėje tiek pirmyn, tiek atgal... Neįsivaizduoju. Begalybę. O dainą Move On Me dvigubai tiek, nes kaskart albumą kartodamą šitą gabaliuką darkart atsisukdavau. Skamba pakvaišėliškai, bet tikrai žinau, kad ne aš viena taip klausau muziką, kai už kažko smarkiai užsikabinu. Visas albumas, mano skoniui ir ausims - puikus. Balsas - kažkas užburiančio. Jeigu 'nepažįstat' šito vyruko, primygtinai siūlau, susipažinkit. Visi albumai tobuli.


Tiesa, jeigu būčiau turėjus Timberlake 20/20, ko gero būčiau šių dviejų nepaklausius išvis, nes vis dar negaliu 'nušokt' nuo Justino. Dar neatsibodo. Bet kažkokiu būdu sugebėjau neįsikelti ano albumo iš kompiuterio. Viskas, kas nutinka, yra su priežastim.

O dainavimas mašinoje daug geriau sekasi, jeigu turi su kuo joje dainuoti. Nors mamukas nuo pat vaikystės nepavargdama kartojo (ir tebekartoja), kad dainuot mašinoje yra siaubingai nesveika, mes su sese mažai į tai kreipėm dėmesį, keliaudamos švęsti Joninių į Žemaitiją.. Dainavom viską, kas į galvą šovė. Ačiū, Sesuo, buvo super.
Mano protelis vis dar šiek tiek Plateliuos ir Plungėj, ir apylinkėse. Vis dar. Gal miego trūkumas?

Tik aš viena žinau, ko man išties reikia. Ir kaip džiaugiuosi, kad žinau.
Myliu žmones. Ir taškas.

Labanakt*

Birželio 18, antradienis, maždaug 2:10 a.m. Vilniaus, esančio Lietuvoje, laiku. Apie praeities...

...šešėlius, klausimus ir atsakymus. Tikiu, kad daugumai Jūsų šitas įrašas gali pasirodyti painus, už tai atsiprašau.

Turbūt todėl, kad nustojo spausti sesija, atsiranda laiko knygoms ir apmąstymams. Pastarieji paskutinę savaitę ypatingai 'aštrūs'. O esmių esmė yra ta, kad mąstau apie praeitį ir kuo toliau, tuo daugiau atsakymų randu. Tuo pačiu - vis didesnę ramybę.

Mokausi iš savo klaidų.
Pasitikiu ir atsipalaiduoju.
Leidžiu sau dalykus turėdama tikslą.
Nekankinu ir nekaltinu. Savęs taip pat.
Susitaikau, kad taip ir bus.

Gera augti.

Tiesa, be šilumos augasi lėčiau, tačiau plastikinio šiltnamio greitam augimui nesiruošiu įsigyti. Tikiu, kad darysis vis šilčiau ir šilčiau.

Labanakt*