Apie tekstus...

...kuriuose atsispindi akimirkos jausmas.


Buvai mano širdies plakimas,
Mano pavasaris, žiema ir gyvenimas.
Mano sapno aidas,
Mano vynas, mano vėjas, mano juokas...

Paskutiniu metu tramvajai klaidžioja,
O naktinėse kelionėse - vien pragaro aistros,
Ir nežinau, kodėl ligšiolei taip keičias grafikai,
Jog kiekvienas tramvajus kasnakt būtent po Tavo langais sustoja...

Saulės vis mažiau, vakarai vis tamsesni,
Net prakeiktas mėnulis su manim apie Tave kalbėt nebenori..
Mano kišenėje - du grašiai, du laimę nešantys grašiai,
Bjaurus likimo pokštas, kad aš juos vis dar su savim nešiojuos.

Kažkas klausia, kaip sekasi..?
Kaip jautiesi..?
Kažkas karo žaidimuose vis dar laukiantis.
Kažkas - naktimis, gatvėse, tramvajais
Viršijantis greitį po Tavo langais - ten mes visad ir susitinkam.

Buvai mano širdies plakimas...
Mano pavasaris, žiema ir gyvenimas...
Mano sapno aidas,
Vynas, vėjas, juokas...


Teksto autorius - Zbigniew Książek. Vertimas nebūtinai tikslus - labiau "iš jausmo". Įkvėpimas - iš dainos Byłaś serca biciem.


Labanakt*

Apie rankas...

...ir kiek daug jos gali pasakyti.

Pasitaiko žmonių, kurių amžių itin sunku nusakyti iš veido, kūno sudėjimo ir išvaizdos apskritai. Tokiu atveju žvilgsnis nukrypsta į rankas, kurios dažnu atveju pasako viską, ką norėjai žinoti. Tai nebūtinai yra taisyklė, bet tikrai kažkas panašaus į tai, bent jau mano gyvenime.

Labai daug apie žmogų pasako tai, kaip jis sveikindamasis paduoda/paspaudžia ranką. Pasitaiko itin minkštai besisveikinančių, pasitaiko stipriau. Ir kalba eina tiek apie vyrus, tiek apie moteris. Pati esu tvirtesnio pasisveikinimo šalininkė, mėgstu sveikintis pilnu delnu. Viduje kiek suirztu, kai su manim besisveikindamas asmuo a la grakščiai pačiumpa už pirštų, o nykštį ir delną palieka nuošalyje. Bet tikrai nesiimu mokyti ir aiškinti, manausi neturinti teisės.
Šiek tiek šoku lindyhopą - labai daug priklauso šiame (o, ko gero, ir kituose) šokyje nuo to, kaip žmogus, su kuriuo šoki, paima tave už rankos. Iš tiesų, viskas nuo to priklauso.

Bet gerai, dabar Jūs galite stabtelėti ir paklausti, kodėl aš čia apie rankas..? Visas įkvėpimas iš šiandienos progos ir įvairiausių renginių. Imi žmogus ir susimąstai, kiek daug galima pasakyti susikibus rankomis.

Šitie dalykai, ko gero, prasideda šeimoje. Mano širdy nepaprastai didelę reikšmę turi susikabinimas rankomis įvairiomis progomis ir akimirkomis - prie Kūčių stalo, bažnyčioje, kalbant maldą "Tėve mūsų". Taip pat broliškai ir seseriškai susikabinus rankomis su mylimais broliais ir sesėmis skautuose. Prieš koncertą ar pasirodymą - su tais žmonėmis, kurie kartu eina į sceną...

Pirmą kartą priešspektaklinį ratą patyriau dar pradinėse klasėse, kada nuostabios mokytojos mus, besinervinančius dėl artėjančio pasirodymo prieš tėvus (ir ne tik) sustatydavo, mes susikibdavom ir pasidarydavo ramu. Staiga. Kokia tai jėga...

Taip pat beveik iki ašarų sugraudino kažkada sesės pasakytas dalykas: "Girma, tu pastebėjai, kad visose vaikystės nuotraukose laikai mane už rankos?" Ir išties. Mėginom pasvarstyti, kodėl... Gal dėl to, kad esu vyriausias vaikas šeimoje. Gal dėl vieno ne itin linksmo nuotykio vaikystėje - sesė yra išėjusi pasivaikščioti viena, būdama visai mažylė. Visi labai išsigandom tuokart. Aš, matyt, taip pat, tik nelabai pamenu. Visgi, pasąmonėje užsilikę tokie dalykai.

Vėlyvą vakarą žiūrėdama įvairius renginius, skirtus Baltijos Keliui ir Ukrainos Nepriklausomybės šventei, graudinausi. Nežinau, ar todėl, kad tai tiesiog gražu, ar todėl, kad jaučiu susikabinimo rankomis jėgą. Kaip dažniausiai ir būna, ataidi kokia nors eilutė tokiais momentais: "...už rankų susiėmę apjuoskim Lietuvėlę..."

Nebijokim paimti vieni kitų už rankos. Kartais tai - vienintelis dalykas, kurio tą akimirką trūksta.

Labanakt*

Apie žmones...

...kurių kiekvienas ieškome ir laukiame.

Juk nesvarbu, kur esi ir ką veiki - mums visiems norisi labai panašių dalykų:

- ramybės
- supratimo
- palaikymo
- jaukumo
- užtarimo
- paskęsti/priglausti glėbyje

Kiek žmonių, tiek receptų, ko gero, kaip visa tai turėti, kaip viso to pasiekti... Visi mes - skirtingi. Vieni silpnesni, kiti stipresni - ir ne, neturiu omeny fizinės jėgos. Vieni atviresni, kiti uždaresni. Vieni daugiau svajojantys, kiti mažiau. Ar sugebėsiu sau prisisvajoti artimą sielą..?

Ir čia ateina metas serui Stingui - vėl. Ir kūriniui, apie kurį užsiminiau vakar. Daina šiek tiek dilgteli paskutine eilute "...and You could learn to love me given time." Could You?

O aš..? Ką aš? Paprastas žmogus paprastu vidumi. Paprastais norais ir svajonėmis. Gyvenu paprastai, nes paprastai gyventi - gera. Pastaruoju metu daug mąstau.. Nėr blogai - užsirašo visos mintys, bus iš jų kas nors. Kada nors...

Labanakt*

Apie grožį...

...ir visa tai, kas į šitą žodį susideda.

Juk grožis - itin subjektyvu?
Juk visiems aišku, kad jei išorė graži, vidus gali būt pakirmijęs? Ir atvirkščiai..?
Juk jei moteris klausia vyro, ar ji gražiai atrodo, būtent jo atsakymas jai tuo momentu svarbiausias..?

Jei paprašyčiau dabar kiekvieno Jūsų pasidalinti:

- gražia daina;
- gražiu peizažu;
- gražiu žmogumi;
- gražia knyga;
- gražiu filmu...

Galėčiau tęsti ir tęsti. Juk iš kiekvieno gaučiau visiškai skirtingus sąrašėlius...

Mane visad sužavi širdies grožis, o dar labiau, jei šis dera su išore. Sąmoningai nerašau išorės grožiu, nes anaiptol ne vien tai turiu omeny. Pagaunu save užsispoksojusią į vienokį ar kitokį žmogų. Net žagteliu - juk nemandagu. Bet net nesugebu tą akimirką paaiškint, kas taip užhipnotizuoja ir patraukia. Yra tokių žmonių.

Pavyzdžiui, jau tikrai mano kažkada minėtas klipas Devendra Banhart gabaliukui "Brindo". Jau esu įspėjusi ir atsiprašinėjusi, kad klipe - kiek nuogybės, erotikos ir dar balažin ko. Gal šįkart nebeatsiprašinėsiu.
Vėl dalinuosi, nes mano akimis klipe yra du labai gražūs žmonės. Kaskart žiūrėdama šitas kelias minutes niūniuoju kartu ir užeina milžiniškas noras keliauti kur nors į pietų Europą, nusibrėžti juodas strėliukes virš viršutinių blakstienų ir ... tiesiog apie nieką negalvoti. Turiu dar kelis norus, bet pasilaikysiu juos sau - prisiminsiu priartėjus kelionėms į pietų Europą. Arba ne..

***

Visai nebijau
Tavo sielai atverti
Savosios durų.

***

Tik ar ateisi pasibelsti? Ar taip, kaip yra, ir paliksi? Atsklinda čia pono Gordono Sumnerio teksto aidas: I'm not asking for the moon... I've always been a realist. Turbūt turiu nusiraminti ir dar kartą sau pakartoti kelias gyvenimo tiesas apie laiką ir kantrybę. Taip.

***

Niūniuoju toliau...

Brindo este amor, un amor tan raro
Brindo este amor, un amor tan claro
Brindo este amor, un amor tan derepente
Brindo este amor, un amor tan diferente...

Labanakt*

Apie klausimus...

...į kuriuos nelemta išgirsti atsakymų.

Ar aš pakankamai stengiuosi?
Ar Jis taip pat apie mane galvoja?
Kas manęs laukia artimiausią pusmetį..?
Kaip išdrįsti?

Žiūriu į save veidrodyje ir klausimai vienas po kito slysta per veidą - vienus lydi šypsena, kitus - išgąstis. Viskam savas laikas ir sava vieta, juk taip..?

Praeitą savaitę turėjau didelį džiaugsmą sugrįžti į paauglystės prisiminimus ir vasaras - teko nuostabi garbė dalyvauti keliuose B. Dvariono DMM simfoninio orkestro koncertuose. Buvau Kintuose ir "Pasakoje", Giruliuose. Daug jausmų, daug emocijų, džiaugsmo, laimės, prisiminimų, kurie netikėtus dalykus širdyje žadina. Dėkinga už tokią galimybę mokytojams, gyvenimui ir visiems, prie šito prisidėjusiems.

Gavau pastabą, kad apleidau blog'ą. Pažadėjau taisytis. O tuo pačiu netikėtai sužinojau, kad esu skaitoma - miela malonu. Rašysiu.

Jau prieš kurį laiką įsitraukiau į haiku rašymą - naujas būdas trumpai skiemenimis išdėlioti mintis, jausmus ir užplūdusias emocijas. Dar neatėjo laikas įrašui su daugiau šitos kūrybos, bet du, jau įvertinti ne vieno žmogaus ir man pačiai nemažai reiškiantys - Jūsų teismui.


***

Atveriu langą,
Kad būt lengviau kvėpuoti
Tave sapnuojant.

***

Kartu su Tavim
Į gyvenimo upę
Sumerkti kojas.

***

Ir trumpai apie muziką.. Jei pritrūkot naujienų, paklausykit SOHN, RHODES ir Taylor McFerrin.

Labanakt*

Liepos 22-oji, antradienis, 4:16 p.m. Vilniaus, esančio Lietuvoje, laiku. Apie susivokimą...

...savyje ir aplinkoje.

Gyveni žmogus, ramiai, nusiteikęs tikslingai dirbti, siekti, veikti tai, kas numatyta.. bet. Negali viskas būti paprasta, ramu ir tuo pačiu metu taip pat OK ir galvoje, ir širdyje. O dar sudėtingiau, kai širdies subjektas - ne iki galo konkretus.. tada ir galva kenčia, savotiškai.
Pvz, šiandien tris kartus garsiai nusijuokiau viešoje vietoje. Ne, ne šiaip sukikenau, bet pratrūkau. Gerai, kad žmonės geros nuotaikos visi, supratingi. Nors turėjau atrodyti kaip kvaiša. Mažų mažiausiai ligonis... Oh well... Kaip gerai, kad šiandien nerūpi.

Garsas, kuriuo skamba pastarasis mėnuo - London Grammar "If You Wait".

Skaitykla, kuri įkvepia ir džiugina - Mantvydas Leknickas.

O taip pat džiugina mieli žmonės - draugai ir pažįstami, geras oras, jaudinantys netolimos ateities planai.
Vasaroju su daina.

---

Mano meilė Tau
Kaip klausimas amžinas...

Jei kada pavyks atsakyti, šoksiu džiaugsmo šokį, amžiams liksiu laiminga.
Jei tik liksi šalia. Jei tik leisi būti kartu.


Labanakt*

Liepos 8-oji, antradienis, 11:13 p.m. Vilniaus, esančio Lietuvoje, laiku. Apie įkvėpimus...

...rašyti.

Pagaunu save vis rašančią. Atrodo, radau naują būdą išsakyti jausmą, nuotaiką, ilgesį, skausmą, džiaugsmą, pasigėrėjimą ar dar bet ką, kas sutelpa į kelias eilutes. Ir taip smagu... Parašau ir tos kelios eilutės nuplaukia, lyg koks žiedlapis vandeny. Tolsta nuo manęs. Atneša kitiems džiaugsmą, pasigėrėjimą, nuostabą, verčia įsiskaityt, ieškot prasmių, o gal pagalvot, kad visa tai - viena didelė nesąmonė. Tačiau puikiai žinau, kad tuos, kuriems tai būna skirta, visos mano mintys dažniausiai pasiekia. Nieko nereikia aiškinti. Užtenka trijų eilučių ir tylos.
Pažadu sudėti savo kūryba į kokį nors atskirą blog'o įrašą. Jūsų teismui...


Seniai nerašiau apie klausomą muziką - noriu pasidalinti kelių paskutinių mėnesių klausomais:

1. Vėl grįžau prie Stingo albumo SYMPHONICITIES. Apsisuko ratas. Klausausi ir šio, ir THE LAST SHIP su didžiuliu malonumu, džiaugsmu, ašaromis, ilgesiu, jauduliu ir dar begale emocijų. Galiu klausyti ir verkti. Šiurpai eina per nugarą. Vat taip. Paklausykit, jei negirdėjot.

2. Taip pat Rhodes, kuriuos atradau visiškai netyčia, Youtube radusi akustinį dainos Raise Your Love variantą. Yra du EP: Raise Your Love ir Morning. Juos rekomenduoju, jei jaučiate, jog Jūsų muzikinis skonis panašus, kaip mano. Skanaus, draugai.

3. BANKS - minimalizmas, tekstai.. Viskas, ko man reikia. Do I have to write it on Your bedroom wall? klausia taip tiesiai panašaus pavadinimo kūrinyje.. Pamėginkit, gal patiks.

4. Kate Bush - visa jos muzika įvairi. Filmams, atmosferai, išskridimui kažkur toli... Jeigu norit kažko, kas į nieką nepanašu - tai būtent tas variantas. Prieš mėnesį intensyviai klausiausi jos naujausio albumo "50 Words For Snow", o dabar peršokau prie "Director's Cut". Paskanaukit.

Dar tarp ausyse esančių - Vancouver Sleep Clinic, Fink (kaip keista), James Blake (kaip dar keisčiau...) ir, ko gero, dar daugiau, ką pasiliksiu kitiems kartams. Kad nepersivalgytumėm taip staigiai.


Ir palieku Jus su vienu savo trieilių, kuriam priklauso muzikinis kūrinys ir paveikslėlis, kurį tiesiog suieškojau internete, bet taip įsivaizduoju šitą muzikos gabaliuką.

Saulei kepinant
Dviračiu per pušynus.
Vėjas plaukuose.




Francesco Tristano - Strings For Life





Labanakt*