Apie grožį...

...ir visa tai, kas į šitą žodį susideda.

Juk grožis - itin subjektyvu?
Juk visiems aišku, kad jei išorė graži, vidus gali būt pakirmijęs? Ir atvirkščiai..?
Juk jei moteris klausia vyro, ar ji gražiai atrodo, būtent jo atsakymas jai tuo momentu svarbiausias..?

Jei paprašyčiau dabar kiekvieno Jūsų pasidalinti:

- gražia daina;
- gražiu peizažu;
- gražiu žmogumi;
- gražia knyga;
- gražiu filmu...

Galėčiau tęsti ir tęsti. Juk iš kiekvieno gaučiau visiškai skirtingus sąrašėlius...

Mane visad sužavi širdies grožis, o dar labiau, jei šis dera su išore. Sąmoningai nerašau išorės grožiu, nes anaiptol ne vien tai turiu omeny. Pagaunu save užsispoksojusią į vienokį ar kitokį žmogų. Net žagteliu - juk nemandagu. Bet net nesugebu tą akimirką paaiškint, kas taip užhipnotizuoja ir patraukia. Yra tokių žmonių.

Pavyzdžiui, jau tikrai mano kažkada minėtas klipas Devendra Banhart gabaliukui "Brindo". Jau esu įspėjusi ir atsiprašinėjusi, kad klipe - kiek nuogybės, erotikos ir dar balažin ko. Gal šįkart nebeatsiprašinėsiu.
Vėl dalinuosi, nes mano akimis klipe yra du labai gražūs žmonės. Kaskart žiūrėdama šitas kelias minutes niūniuoju kartu ir užeina milžiniškas noras keliauti kur nors į pietų Europą, nusibrėžti juodas strėliukes virš viršutinių blakstienų ir ... tiesiog apie nieką negalvoti. Turiu dar kelis norus, bet pasilaikysiu juos sau - prisiminsiu priartėjus kelionėms į pietų Europą. Arba ne..

***

Visai nebijau
Tavo sielai atverti
Savosios durų.

***

Tik ar ateisi pasibelsti? Ar taip, kaip yra, ir paliksi? Atsklinda čia pono Gordono Sumnerio teksto aidas: I'm not asking for the moon... I've always been a realist. Turbūt turiu nusiraminti ir dar kartą sau pakartoti kelias gyvenimo tiesas apie laiką ir kantrybę. Taip.

***

Niūniuoju toliau...

Brindo este amor, un amor tan raro
Brindo este amor, un amor tan claro
Brindo este amor, un amor tan derepente
Brindo este amor, un amor tan diferente...

Labanakt*

Apie klausimus...

...į kuriuos nelemta išgirsti atsakymų.

Ar aš pakankamai stengiuosi?
Ar Jis taip pat apie mane galvoja?
Kas manęs laukia artimiausią pusmetį..?
Kaip išdrįsti?

Žiūriu į save veidrodyje ir klausimai vienas po kito slysta per veidą - vienus lydi šypsena, kitus - išgąstis. Viskam savas laikas ir sava vieta, juk taip..?

Praeitą savaitę turėjau didelį džiaugsmą sugrįžti į paauglystės prisiminimus ir vasaras - teko nuostabi garbė dalyvauti keliuose B. Dvariono DMM simfoninio orkestro koncertuose. Buvau Kintuose ir "Pasakoje", Giruliuose. Daug jausmų, daug emocijų, džiaugsmo, laimės, prisiminimų, kurie netikėtus dalykus širdyje žadina. Dėkinga už tokią galimybę mokytojams, gyvenimui ir visiems, prie šito prisidėjusiems.

Gavau pastabą, kad apleidau blog'ą. Pažadėjau taisytis. O tuo pačiu netikėtai sužinojau, kad esu skaitoma - miela malonu. Rašysiu.

Jau prieš kurį laiką įsitraukiau į haiku rašymą - naujas būdas trumpai skiemenimis išdėlioti mintis, jausmus ir užplūdusias emocijas. Dar neatėjo laikas įrašui su daugiau šitos kūrybos, bet du, jau įvertinti ne vieno žmogaus ir man pačiai nemažai reiškiantys - Jūsų teismui.


***

Atveriu langą,
Kad būt lengviau kvėpuoti
Tave sapnuojant.

***

Kartu su Tavim
Į gyvenimo upę
Sumerkti kojas.

***

Ir trumpai apie muziką.. Jei pritrūkot naujienų, paklausykit SOHN, RHODES ir Taylor McFerrin.

Labanakt*

Liepos 22-oji, antradienis, 4:16 p.m. Vilniaus, esančio Lietuvoje, laiku. Apie susivokimą...

...savyje ir aplinkoje.

Gyveni žmogus, ramiai, nusiteikęs tikslingai dirbti, siekti, veikti tai, kas numatyta.. bet. Negali viskas būti paprasta, ramu ir tuo pačiu metu taip pat OK ir galvoje, ir širdyje. O dar sudėtingiau, kai širdies subjektas - ne iki galo konkretus.. tada ir galva kenčia, savotiškai.
Pvz, šiandien tris kartus garsiai nusijuokiau viešoje vietoje. Ne, ne šiaip sukikenau, bet pratrūkau. Gerai, kad žmonės geros nuotaikos visi, supratingi. Nors turėjau atrodyti kaip kvaiša. Mažų mažiausiai ligonis... Oh well... Kaip gerai, kad šiandien nerūpi.

Garsas, kuriuo skamba pastarasis mėnuo - London Grammar "If You Wait".

Skaitykla, kuri įkvepia ir džiugina - Mantvydas Leknickas.

O taip pat džiugina mieli žmonės - draugai ir pažįstami, geras oras, jaudinantys netolimos ateities planai.
Vasaroju su daina.

---

Mano meilė Tau
Kaip klausimas amžinas...

Jei kada pavyks atsakyti, šoksiu džiaugsmo šokį, amžiams liksiu laiminga.
Jei tik liksi šalia. Jei tik leisi būti kartu.


Labanakt*

Liepos 8-oji, antradienis, 11:13 p.m. Vilniaus, esančio Lietuvoje, laiku. Apie įkvėpimus...

...rašyti.

Pagaunu save vis rašančią. Atrodo, radau naują būdą išsakyti jausmą, nuotaiką, ilgesį, skausmą, džiaugsmą, pasigėrėjimą ar dar bet ką, kas sutelpa į kelias eilutes. Ir taip smagu... Parašau ir tos kelios eilutės nuplaukia, lyg koks žiedlapis vandeny. Tolsta nuo manęs. Atneša kitiems džiaugsmą, pasigėrėjimą, nuostabą, verčia įsiskaityt, ieškot prasmių, o gal pagalvot, kad visa tai - viena didelė nesąmonė. Tačiau puikiai žinau, kad tuos, kuriems tai būna skirta, visos mano mintys dažniausiai pasiekia. Nieko nereikia aiškinti. Užtenka trijų eilučių ir tylos.
Pažadu sudėti savo kūryba į kokį nors atskirą blog'o įrašą. Jūsų teismui...


Seniai nerašiau apie klausomą muziką - noriu pasidalinti kelių paskutinių mėnesių klausomais:

1. Vėl grįžau prie Stingo albumo SYMPHONICITIES. Apsisuko ratas. Klausausi ir šio, ir THE LAST SHIP su didžiuliu malonumu, džiaugsmu, ašaromis, ilgesiu, jauduliu ir dar begale emocijų. Galiu klausyti ir verkti. Šiurpai eina per nugarą. Vat taip. Paklausykit, jei negirdėjot.

2. Taip pat Rhodes, kuriuos atradau visiškai netyčia, Youtube radusi akustinį dainos Raise Your Love variantą. Yra du EP: Raise Your Love ir Morning. Juos rekomenduoju, jei jaučiate, jog Jūsų muzikinis skonis panašus, kaip mano. Skanaus, draugai.

3. BANKS - minimalizmas, tekstai.. Viskas, ko man reikia. Do I have to write it on Your bedroom wall? klausia taip tiesiai panašaus pavadinimo kūrinyje.. Pamėginkit, gal patiks.

4. Kate Bush - visa jos muzika įvairi. Filmams, atmosferai, išskridimui kažkur toli... Jeigu norit kažko, kas į nieką nepanašu - tai būtent tas variantas. Prieš mėnesį intensyviai klausiausi jos naujausio albumo "50 Words For Snow", o dabar peršokau prie "Director's Cut". Paskanaukit.

Dar tarp ausyse esančių - Vancouver Sleep Clinic, Fink (kaip keista), James Blake (kaip dar keisčiau...) ir, ko gero, dar daugiau, ką pasiliksiu kitiems kartams. Kad nepersivalgytumėm taip staigiai.


Ir palieku Jus su vienu savo trieilių, kuriam priklauso muzikinis kūrinys ir paveikslėlis, kurį tiesiog suieškojau internete, bet taip įsivaizduoju šitą muzikos gabaliuką.

Saulei kepinant
Dviračiu per pušynus.
Vėjas plaukuose.




Francesco Tristano - Strings For Life





Labanakt*

Gegužės 6, antradienis, 3:14 a.m. Vilniaus, esančio Lietuvoje, laiku. Apie ateinančius ir išeinančius. Atsinešančius...

...ir išsinešančius.

Jie ateina ir išeina. Kai kurie pasilieka, vienetai, nebeiškrapštysi niekaip, net jeigu ir norėtum. O dažniausiai juk nenori. Net jei patys norėtų išsikrapštyti, nepaleidi. Dantimis laikai už rankovės ir urzgi. O akys sako gražiausius žodžius. Bet urzgi įtikinančiai...

Jie atsineša ir išsineša. Kai kurie palieka, vienetai, sako, turėkis. Ir kad ir kaip kartkartėmis norėtum išmesti tai, ką paliko, negali. Nepajėgi. Širdis neleidžia. Ir turi tai, kas urzgia ant tavęs kasdien, vis primena, apie savo buvimą. Net pašerti niekuo negali, kad nebeurgztų...

Svarbu suprasti, kad nieko negali padaryti. Nieko. Priimti, kaip yra. Esamybę. Nesispyrioti, nemėginti savęs apgauti, nes tik tau bus blogiau. Niekam kitam.

---

Pastarosiomis dienomis klausausi muzikos ir verkiu. Vairuodama klausausi ir verkiu. Ilsėdamasi klausausi ir verkiu. Dainuodama verkiu. O ypatingai ties kai kuriomis dainomis. Ties tomis, kurios labiausiai kalba kitiems negirdima kalba. Tik man ... ir Tau.

---

With one roof above our heads
A warm house to return to
We could start with separate beds
I could sleep alone or learn to
I'm not suggesting that we'd find
Some earthly paradise forever
I mean, how often does that happen now
The answer's probably never
But we could come to an arrangement
A practical arrangement
And You could learn to love me
Given time.

... Again....

Labanakt*

Kovo 4, antradienis, 2:05 Vilniaus, esančio Lietuvoje, laiku. Apie tikėjimą, viltį...

...ir meilę.

Yra jausmų, kurių negali nejausti. Anksčiau ar vėliau tai suvoki.
Yra jausmų, kurių negali paaiškinti, nes tiesiog nereikia jokio aiškinimo. Konstanta.
Yra jausmų, kurie kartu ir stato, ir griauna. Ir tai yra gerai.

Žiūriu į save veidrodyje ir klausiu, kas esu, kur einu? Plačiai atmerktom akim, tiesia nugara, užtikrintai. Kaip toli dar eisiu? Kaip iki Amerikos? Kaip iki Mėnulio? Kaip iki Saturno?

Akimirkų, kai nesu tiesia nugara, kai akys merkiasi ir upeliai srūva skruostais, nemato niekas. Nesididžiuoju tuo, nesigiriu. Sunku, kai skauda. Bet taip turi būti. Nupuoli, kad keltumeisi.

Tik kaip kvėpuoti laisviau, kai kartais dusina..?
Tik kaip matyti ryškiau, kai kartais spalvos liejasi..?
Tik kaip girdėti garsiau, kai norisi užsidaryti nuo visų aplinkos garsų..?

Tikiu ir viliuosi.
Ir myliu.. myliu.. myliu.. Su kiekvienu žingsniu, kiekvienu blakstienos virptelėjimu, kiekvienu sakiniu, nusėdusiu dainos tekste. Auginanti ta meilė. Gryninanti ir skaidrinanti.

Sun and Moon.

Labanakt.

Gruodžio 7, jau šeštadienis, 1:53 Vilniaus, esančio Lietuvoje, laiku. Apie pauzes, pertraukas...

...gandas ir negandas. Apie žmones, apie vietas, apie daug ką.

Įdomu, iki kada žmogus auga, o kada jau pradeda senti? Ar įmanoma ir augti, ir senti vienu metu? Čia labiau retorika, atsakysit Jūs man. Ir nutilsim visi.

Seniai čia nebuvau. Jau net nebeprisimenu visko, apie ką tiek daug kartų norėjau parašyti. Bet, kaip sako, jeigu neparašiau, vadinasi nelabai reikėjo. O dabar ėmė ir prisireikė žiemai užklupus... Išsisakyt, išsirašyt, nusiimt minčių spiečių nuo smegenų.

Buvau Paryžiuj. Pirmą, tačiau tikrai ne paskutinį kartą. Kai manęs klausia "tai kaip?" atsakau, kad kaip filme. Nes išties, kiekvienas ten praleistas vakaras, mano nuomone, vertas bent jau trumpo metro filmuko. Sutikti žmonės, vietos, kuriose buvau, garsai, kvapai ir aplinka...

Daugybę kartų sugavau save nesąmoningai uodžiančią orą - kažkokia pasąmoninga trauka prie įvairiausių aromatų (kuriuos ne visada aromatais pavadinsi, cha...). Ir iš ties, kiekvienas miestas savaip kvepia. Žinoma, dar priklauso nuo metų laiko, bet yra tokie niekada nedingstantys ir nesikeičiantys kvapai. Pavyzdžiui, jeigu man reikėtų pasakyti kelis kvapus, kaip kvepia Vilnius, aš nedvejodama atsakyčiau, kad jis man kvepia grindiniu po lietaus ir traukiniais.. Traukinių kvapas tai tas toks, kuris niekada nesikeičia.. Kurį jaučiau nuo vaikystės - nesvarbu, žiema ar vasara buvo. Gal todėl, kad ir tada, ir dabar, netoli stoties gyvenu ir vėjai tą aromatą atneša. Londonas turi specifinį Underground'o kvapą, kurio, pavyzdžiui, neturi Paryžiaus Metro. Paryžiaus Metro gerokai trenkia (vaje, kaip neromantiška) šlapimu. Atleiskit, jei kam apetitą sugadinau... Beje, tuo pačiu neretai trenkia ir Paryžiaus tarpuvartės, kiemai ir gatvės. Bet čia taip turi būti, priimu tai kaip esamybę. Negali juk Paryžius kvepėti tik kruasanais, kuo, beje, tikrai taip pat kvepia.

Visus tris vakarus praleidau labai skirtingai. Pirmą vakarą buvo a la filmas "Midnight in Paris" su šampanu, salonine muzika ir prabanga. Antrą vakarą dalyvavau tarsi kokiame miuzikle - pradedi dainuoti, o priešais ir greta esančiuose namuose prasiveria langai, stoglangiai ir iš ten pasigirsta žmonių balsai, klausiantys, kas esu ir iš kur aš... Labai smagu. Trečią vakarą tikrai buvau romantiniam filme su šiokiu tokiu gero underground'inio bliuzo prieskoniu. Aaaah. Noriu dar.

Ir turiu padėkoti (nesvarbu, kad retoriškai ir "į orą") Paryžiaus pašto dėžučių tvarkytojams ir paštui - visi adresatai gavo, ko nusipelnė.. :))

Ir labiausiai noriu padėkoti Gyč* už tai, kad taip mane globojo ir neleido panikuot.

O pabaigai - nelabai ką galiu papasakoti apie tai, kaip yra dabar, nes galvoju, kad nebūtinai reikia. Vis pasidžiaugiu, kad aplink turiu puikių žmonių, kurie palaiko, rūpinasi, pataria, paskambina, kai to visiškai nesitiki ir praskaidrina nuotaiką, pavaišina kava, atsiunčia nuorodą su kokia nors stebuklinga daina, apkabina, netikėtai pasako komplimentą... Tai padeda nesustoti. Nors šiuo metu toks pauzių ir pertraukų metas - visgi, gerai, kad šitam buvo pasiryžta ir įgyvendinta. Atsiprašau už nekonkretumą. Viskas tik į gerą.

Būsiu geresnė, būsiu kantresnė, būsiu ramesnė, būsiu linksmesnė. Būsiu.

Labanakt*

P.S. Kantrybės Jums, gerbiamieji, išsikasinėjant savo mašinas iš pusnų kasryt ateinančius mėnesius... ;)