Sausio 28-oji, vis dar sestadienis, mazdaug 21:20 p.m. Londono, esancio UK, laiku. Antrasis sveplas irasas apie tai, kaip ejau, kur akys veda...

Pabudau. Ankstokai UK laiku - laiko skirtumas, visgi, veikia sauniai. Pirma dienos puse pratupejau 'namie', parasiau pries tai esanti blog'a, pavalgiau, paskaiciau.. Tada susiruosiau ir atejus pietu metui isejau i miesta. Vadovavausi labai primityvia marsruto planavimo technika, pavadinimu "Nieko Neplanuok". Kaip tai vyksta:

1. Sedate i viesaji transporta (siuo atveju, as pasirinkau metro);
2. Vaziuojate nenumatyta skaiciu stoteliu;
3. Pajute, kad stai, jau cia lipsiu, islipate;
4. Einate, kur akys veda ir gerites vaizdais, zmonemis, garsais, spalvomis, kvapais, etc. (kiekvienam pagal skoni, nosi, ausi, aki ir pan.);
5. Jei pavargstate, prisedate;
6. Kai gimsta mintis "Jau noriu grizti namo..." dar pusvalanduka pavaikstote;
7. Kokiu nors budu atsiduriate kokioje nors stoteleje ir vaziuojate namu kryptimi.

Svarbus patarimas: jeigu kenciate nuo ligos, pavadinimu "Topografinis tupizmas", nepamirskite pasikonsultuoti su zemelapiu arba geriau besiorientuojanciu keliones draugu.

Mintis, kad jau noriu namo man atejo visiskai sutemus ir kiek susalus, nes nuo Temzes pute zvarbokas vejas. Ir siaip, Londone giedra ir po truputi sala. Gal minusas ir cia tuoj atklys..
Suma sumarum - nuejau visai nebloga kelia (dabar net tiksliai nepasakysiu, kiek.. Reiketu paziureti i zemelapi ir paskaiciuoti.. Telieka tai kitiems irasams.

Vaziuodama metro gerejausi britu vyriskiu, kuris vaziavo kartu su dviem mazametem dukrom. Viena vezimelyje, kita, kiek didesne, kuitesi sedyneje salia manes. Kiek atlaisvejus vagonui, tetis prisedo is kitos puses ir pradejo skaityti jai vaikiska knygele (sakinys teksto per du puslapius paveikslelio) ir klausineti, ka cia mato.. O mergyte nuostabiu britisku akcentu atsakinejo: a clock, scissors, a cat ir t.t.. Sedejau ir sypsojaus.

Tiek apie siandien. Parasykit, koks Lietuvoj oras.

Labanakt*