Taigi... Sausio 27d. kiek per anksti nusileidom Gatwick'e. Paleidusi broli keliauti toliau su draugu, kuris atkeliavo jo pasitikti, likau viena. UK. Pirmakart. Rodos, nedrasu. Bet kagi, spiri sau i uodega ir judi pirmyn. Budama drasi ir judedama pirmyn (hahaha) sugebejau issiaiskinti, kad nors turiu savo autobuso is Gatwick'o bilieta su uzrasytu konkreciu laiku, galiu vaziuoti ir anksciau! O dziaugsme! Ne po valandos, o po 10 minuciu! Ta proga mintyse susokau dziaugsmo soki.
Tuo metu dar nezinojau, kiek uztruks kelione autobusu per visus Londono uzkaborius ir !!! kamscius! Ooooj, jeigu mes Lietuvoje skundziames, kad kamsciai - blogai, nuvaziuokime ir pabukime Londone. Taip, as cia ne pirma karta, ir ne antra.. Bet tieeek laiko nuo Gatwick'o iki London Victoria dar neteko vaziuoti. Arba teko, taciau mano moteriska pasamone eme ir istryne visus tuos blogus prisiminimus. (galit pakikenti i delna sitoje vietoje...)
Galiausiai, atsidurus Victoria autobusu stotyje akimirkai sustojau, atsikvepiau, ir patraukiau link tos stoties dalies, kur yra Underground'as ir traukiniai, ir dar visokio bieso pilna. Ne, tuo metu i zemelapi neziurejau. Vede nuojauta ir nuovoka, nes sustojimo ir atsikvepimo momentu prisiminiau, kaip sukosi autobusas, kokiom gatvem vaziavo, kokius vaizdus maciau pro langa ir pan.. Iiiir - voila, pries mane - didziule aikste po stogu ir klaikiai daug zmoniu. Paklausit, ar visada taip? Ne, ne visada. Bet kadangi as 'pataikiau' Londone atsirasti butent piko metu (jeigu konkreciau - apie 5p.m.), teko nardyti zmoniu juroje. Ivairiausiu zmoniu - jaunu, senu, aukstu, zemu, perkarusiu, nutukusiu, sviesios odos, tamsios odos, su tona make-up'o ir todel baisiu, nuostabaus naturalaus grozio... Britu, ne britu... Ooooh. Galit pagalvoti, kaip baisu! Tokia mase zmoniu, gali issivystyti fobija.. Bet ne. Tie visi skirtingi zmones butent ir yra viena is priezasciu, kodel as megstu Londona.
Toliau seka kelione Underground'u - is pradziu taikliai pavyko isigyti savaites travel card'a, o tada jau neriau su lagaminu zemyn ir vaziavau link 'namu'. Po zeme viskas praejo be nesklandumu, vis dar neziurejau i zemelapi, kuri turiu su savimi, kazkaip uztekdavo pamastyti, ar vaziuoju i Siaure, ar i Pietus... Ir ilipdavau i ta traukini. Valio valio.
Kelionei metro pasibaigus, islindau i zemes pavirsiu ir, o brolyti, lyja!!! Nors ivaziuojant i Londona labai graziai saule dangumi ritinejosi. Na, kagi.. Apsisarvuojam kantrybe, uzsidedam ant galvos kapisona ir pirmyn. Zmogus, gerasirdiskai priemes mane gyventi savo bute tikrai kazkuriame pokalbyje buvo minejes, kad iki namu nuo Underground'o reikia palipti i kalna. Bet nesitikejau, kad taip ilgai i ji reikes lipti... O su lagaminu ir kuprine visa tai pasidaro dar skausmingiau. Taciau gyva pasiekiau 'namus' ir lengviau atsikvepiau.
Kiek pailsejus traukiau pas pusbroli, kuris Londone savo laime kuria. Velgi, pavyko be zemelapio ir per ilgai neskaitinejant informaciniu lentu. Gal todel jauciausi ir iki siol jauciuosi puikiai.
Vazinedama metro vakar pamaciau visokiausio plauko zmoniu. Labiausiai istrigo vyriskis su kostiumu, sedintis ir is plansetinio kompiuteriuko skaitantis kazka.. Net nenutuokiantis, kad jo kelnes prairusios ir todel sviecia apatiniai.. Greiciausiai britas, su dailiu apvaliu vestuviniu ziedu ant nedideliu ranku. Kiek pliktelejes, smailoka ilga nosimi, pakankamai jauno amziaus... Sakyciau, apie 30+..
Kiti personazai - tevas ir sunus. Tevas - neapibreziamo amziaus, is pradziu tauskes kazka net ne angliskai, tai sunku nustatyti tautybe, veliau be galo greitai bere britiskus sakinius, kalbedamas su sunumi.. Sunus - mulaciukas. Sukuosena - trumpiau tariant - 'afro', taciau tas zodis neapibrezia plauku ilgumo, garbanotumo ir nesuvaldomo styrojimo i sonus. Be galo grazus vaikas. Tevui liepus netiketi tuo, ka randa nemokamuose Londono laikrasciuose ir davus tusinuka, berniukelis visiems gyviems keliuose laikrascio puslapiuose buvusiems padarams (ir zmonems, ir ne zmonems) pripiese usus, barzdas, liezuvius, sparnus - kas tuo metu sove jam i galva. O ju pokalbis... Hillarious!
Trecias personazas - moteris. Apsirengusi business lady (jei toks yra) stiliumi. Su Chanel rankine ir Hermès popieriniu maiseliu. Skaite, o gal deretu sakyti, varte Vanity Fair zurnala. Atrode labai svarbi. Tik nezinia, ar todel, kad is tiesu tokia buvo, ar todel, kad norejo tokia atrodyti.
Na, zinoma, neminesiu kitos gausybes visokio plauko uzsienieciu, labai negraziu (atsiprasau, nepykit...) briciu, su tona per tamsios pudros, kreivai priklijuotomis blakstienomis, juodai apibreztomis ir taip mazomis akytemis ir smarkokai kabanciais pagurkliais. Kita vertus, nemazai dailiu briciu taip pat keliavo metro.. Idomus stilius, papuosalai, makiazas.. Taciau jos visiskai kitaip elgiasi. Kaip diena ir naktis.
O dienos auksine fraze, kuria perskaiciau ant vienos is vietiniu maisto parduotuvyciu duru, skamba taip: Schoolkids - Two at a Time!!!!! Thank you!!! Pamaciusi nusijuokiau ir isivaizdavau, kaip parduotuves savininka uzknisa is salia esancios mokyklos per pertraukas plustantys mokinukai.. Turbut jie tokie patys, kaip Lietuvoje.
Tokia mano Londono Odisejos pradzia. Rasysiu dar. Dabar keliauju i miesta. Nesusalkit ten, Lietuvoj.. Cia pas mus apie 8 laipsnius. :)
Labanakt*
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą