Words to follow:

"Laugh, be yourself, be flamboyant, don't worry about other people's opinions, get angry, always give it a go, be kind and generous, appreciate beauty, don't take yourself too seriously, never give up and love with all your heart". Bob Hoskins

2010 m. vasario 8 d., pirmadienis

Apie kvapus...

...kurie pamalonina ir galbūt kažką primena.

Ši žiema man patinka. Jau ne vieną kartą ir ne su vienu žmogumi buvau įsivėlusi į ginčą, kaip galima mėgti žiemą. Žinot, kaip yra? Iki šiolei nemėgau jos lygiai taip pat, kaip ir daugelis. Bet ši žiema - kitokia. Šią žiemą yra sniego - tikro, nepažliugusio. Šią žiemą yra šalčio - na, kartais per daug, bet nieko, tereikia apsirengti šilčiau.. ;) Ir šią žiemą nepaprastai dažnai mieste kvepia traukiniais. Nenoriu spėlioti - galbūt aš ne viena pasaulyje, kuriai "traukinių kvapas" kelia šypseną.. O kas yra "traukinių kvapas"? Hm, šiaip sudėtinga paaiškinti, nes pati nelabai žinau, kas būtent sudaro tą bendrą kvapo visumą. Gal kas žinot? :)

Prisiminiau, kad Gie iš Mažų Miegapelės Džiaugsmų prieš kurį laiką rašė apie kvapus, kvepalus ir jų gėrimą. Tai ir aš susimąsčiau, kas geriausiai kvepia ir kuo smagiausia kvepėti.. Mėgstu, kai žmonės arba namai kvepia tikra kava. Ir pati neatsisakau ja kvepėti, nes man tai yra vienas iš malonesnių kvapų. Toks, kuris irgi kelia malonią šypseną.
Aš iš tų žmonių, kuriems kvapai gali priminti žmones. Yra keli draugai ir pažįstami, kurių kvepalus "pamenu mintinai", jei galima taip pasakyti. :) Ko gero, šaunu, kai žmogus atranda savo kvapą - nemokama vizitinė kortelė.. Netgi romantiška šiek tiek. :)

Vasaris atėjo su darbais - džiugu dėl to. Penktadienį turėjau koncertą, po kurio parvažiavus į Vilnių atbuvau labai smagiam vakare. Vienam smagiausių ever. Aš nežinau, kas čia kaltas dėl to smagumo: vieta, žmonės, muzika, ar šiaip bendra nuotaika ir jausena.. O po penktadienio - ramybės savaitgalis.

Tiesa, penktadienį važiuodama atstumą Kaunas - Vilnius pagalvojau, kad seniai nerašiau apie savo fonoteką. Taigi, trumpai šįkart. Ne, neturiu dešimtuko, kažkaip pastaruoju metu įvyko kažin koks susikoncentravimas ties keliais atlikėjais. Bet čia bangomis, tad nepanikuoju. ;)
Pastaruoju metu daug klausausi Beady Belle. Vis paslapčia pasidžiaugiu, kad tąkart, per MamaJazz pati nuostabiausia ir mylimiausia Sigutė mane pasikvietė į Rusdramį paklausyti jos gyvai. Buvo tikrai liuksiškas koncertas. Tai va, paskutiniu metu klausausi jos 2006 metų albumą Home - jis, visgi, lieka mano mėgstamiausias. O vaizdelis įkeltas vadinasi "Skin Deep". Jis nėra iš pastarojo albumo, bet labiausiai įsiminė po MamaJazz. Už vaizdelį, kaip visad, ačiū Jūtūbui.



Ir dar vienas veikėjas, kurio nenustoju klausytis jau tris ar net keturis metus - Robin Thicke. Nežinau, ar turiu mėgstamiausią albumą - klausau visus, nes visi patinka. Skirtingi, su savo tematika ir skambesiu. Skambesys maloniausias albume The Evolution of Robin Thicke. Vėlgi, Jūtūbas į pagalbą. Paklausykit, nes šįkart vaizdelio nėra, tik muzika.. "Teach U A Lesson"



Tai tiek šiam kartui. Geros savaitės jums.
Pyu*

2010 m. vasario 4 d., ketvirtadienis

Apie nostalgiją...

...kuri užklupo vaikštinėjant mokyklos koridoriais.

Vakar buvau mokykloje, kurią baigiau. Ne, žodis baigiau skamba per silpnai. Buvau mokykloje, kurioje praleidau 12 savo gyvenimo metų. O gerai pamąsčius ir pridėjus ikimokyklinius metus, gausime ir visus 14 metų. Taip, ganėtinai ilgas laiko tarpas. Lankiausi su tikslu - dabartinės mokyklos aštuntokės mane pasirinko interviu, kuris vėliau pateks į mokyklos laikraštį. Buvo smagu ir pačiai labai įdomu atsakinėti į klausimus, nes senokai neteko kapstytis tokio senumo atminties kertelėse, kuriose vakar pabuvojau. Kalbėjau apie viską. Nuo parengiamosios "mokyklėlės" iki pat dabartinių laikų. Iki aukštosios mokyklos ir veiksmo po jos. Smagu. Teko prisiminti daug kiaulysčių, iškultų langų, popierėlių spjaudymą per tušinukų korpusus, pomidorų padažą elektros skydinėje... :) Visko buvo ten: ir juokėmės, ir verkėm.. Gal ir pirmą simpatiją sutikom. :) Ir galiausiai, kai buvau paklausta, ar mūsų klasė buvo vieninga, nedvejodama atsakiau "taip". O šiandien ėmiau ir susimąsčiau, ką atsakytų kiti, kurie mokėsi drauge.. Šiaip, smalsu būtų sužinoti.
Kai pasirodys interviu kokiame nors formate, įmesiu. Kam bus įdomu, galėsit pasiskaitinėti, kokioj aplinkoj aš užaugau ir mokiausi. :)

Ir dar kai kas, apie ką negaliu neparašyti. Jautriems žmonėms siūlau nežiūrėti video medžiagos, kurią įdėjau, nes viskas gali baigtis badavimo akcija. Aš pati net nežinau, kaip reaguoti, kuo tikėti ir... ką valgyti. Nes žiūrėdama pažadėjau sau, kad nebevalgysiu duonos. Vėliau, kad nebepirksiu dešrelių, vištienos... Tačiau, kai pagalvoju, o iš ko tenka kepti blynus..? Iš tų pačių miltų, kuriuos kepyklos vartoja duonai kepti? Galbūt tai yra eilinis "perspaudimas" ir nereikia į tai kreipti jokio dėmesio. O galbūt ne. Aš pasiklydus.




O šiaip, prasidėjo paskutinis žiemos mėnuo. Jau greitai pavasaris. Net pati nepastebėjau, kaip staigiai ši žiema pralėkė. Būkit laimingi, nesirkit.

Pyu*

2010 m. sausio 30 d., šeštadienis

Apie smagius vakarus...

...kai iš to smagumo, tūnančio viduj, nesurezgi rišlaus sakinio...

Trečiadienio vakarą praleidau gyvos muzikos klube TAMSTA. Grojo smagi kompanija - Rhythm Junkies. Skambėjo puikiai, vientisai, organiškai ir nepaprastai stilingai. Pirmą kūrinuką vyrai atliko vieni, o prieš antrąjį pristatė kompanijos damą. Ir sugrojo "After You've Gone". Tai antrajai dainai beskambant nusprendžiau, kad aprašinėsiu vakarą blog'e.. :) Lėtųjų kūrinių, skambėjusių koncerte, atmosfera ir nuotaika man asocijavosi su minkštu irisiniu saldainiu. Nemoku paaiškint, kodėl. :) O programai pasibaigus norėjau pasakyti tiek daug gražių žodžių, bet... nesuradau jų. Juokinga, kai nori pasakyti pagyrimą, bet nesumąstai, kokį būdvardį pavartoti, kad išreikštum nuotaiką ir vidinę jauseną.. Vienu žodžiu, VALIO Rhythm Junkies. Mano vakaro herojus buvo nepaliaujantis šypsotis Mr.Drum ir taip pat Mr.Jack, nes grojo bandža.. Ou yeah.

Ketvirtadienis buvo darbingas: su choreliu dalyvavom įrašuose ir repetavom vakare. Buvau pasiilgus tokios bendros repeticijos, naujų kūrinių mokymosi.. Kaip tik ėmėm naują medžiagą - ruošiamės koncertui. Vasario mėnesį gospel choras "Sounds in G" švenčia savo šeštąjį gimtadienį. Ta proga ruošiamės koncertuoti tame pačiame visų mylimame gyvos muzikos klube TAMSTA. Tiksli data - vasario 18 diena, ketvirtadienis. Kas mėgstate planuoti savo laiką iš anksto, pasižymėkit ir ateikit! Juk kuo daugiau savų veidų, tuo smagiau... ;) Vakare, prieš eidama miegot, netyčiom įjungiau MEZZO ir keliolika minučių pasimėgavau gypsy jazz/swing su keistu prancūzišku prieskoniu. Susigriebiau, kad reikia parašyti kam nors, kas galėtų susidomėti. Ta proga su Mr.Jack sudariau dylą: jei jis pamato ką smagaus, parašo man. Ir, o valio valio, šiandien gavau žinutę! Draugai, kas turit ir žiūrit MEZZO, pasisakykit. Žinosiu, kam dar galiu rašyti, kai užmatau ką smagesnio...

Šiandienos popietę leidau su broliu. Nusprendėm pasidaryti atrakciją ir nukeliaut į kiną. Žiūrėjom filmą, pavadinimu "Daktaro Parnaso fantazariumas" (the Imaginarium of Doctor Parnassus, 2009). Pirmoji tvirta išvada - Heath'as Ledger'is tikrai puikus. Vėl širdį sugelia pagalvojus, kaip gaila, kad žmogaus jau nėra tarp gyvųjų.. Nes tiek Batman'e, tiek šiandien matytame Fantazariume Ledger'io sukurti vaidmenys išties žavi. Pats filmas - šiek tiek trenktas. :) IMDB skaičiau recenziją, su kuria pilnai sutinku: 1. Klasiškas fantastinis filmas; 2. Sudėtingas su puikiais charakteriais; 3. Kai kas, ką norisi žiūrėti daugiau, nei vieną kartą. Pusę filmo mintyse kyla klausimai sulig kiekviena nauja scena. Po to jie nustoja kilti, nes atsiranda supratimas, kad taip greitai atsakymo surasti neįmanoma. Kadangi esu keistų neholivudinių filmų mėgėja, man patiko. Gal atsiras čia dar mačiusių - parašykit, kaip jums Fantazariumas susižiūrėjo..

Viskas. Kapsi paskutinės sausio dienos. Nors ši žiema man ir patinka, apsidžiaugiau, kai į galvą atsibeldė mintis, jog tuoj prasidės trumpas paskutinis žiemos mėnuo. Ir tada pavasaris. Tylutėlis valio. :) O kol kas vis dar muturiuokimės šalikais, nepamirškim kepurių ir pirštinių.. Peršalimai taip ir tyko, kada galės už kojos pačiupt. Niekam nelinkiu, tad nesušalkit.

Pyu, labanakt*

2010 m. sausio 27 d., trečiadienis

Apie žiemos rytus...

...arba "Kelintą valandą darbą pradeda Gatvių Barstytojai".

Šįryt teko išlįsti laukan anksčiau, negu norėjosi. Nors iki tikslo eiti teko apytiksliai kilometro atstumą, spėjau sušalti į varno nagą. O kur dar faktas, kad eiti teko slidinėjant ir dedant visas pastangas, kad neparkrisčiau žemėn.. Oj, kaip smagu buvo. :) Išties, turėjo būti linksma tiems, kurie galbūt matė mane pro langą.. Skeryčiojausi kaip ožka ant ledo. Net pačiai juokinga buvo. :)

Namo keliavau jau kiek šilčiau, nes saulė tuo metu kiek aukščiau kybojo. Eidama myniau į rudo smėlio krūvas, kurios, tiesą sakant, gerokai taisė man nuotaiką. Šaligatvis buvo nubarstytas tiesiog genialiai: kas kelis metrus (kartkartėmis tankiau) išilgi kauburiai smėlio. Lyg dryžiai kokie. Tada susimąsčiau: ką galvoja Gatvių Barstytojai.. Gal skuba, todėl tikisi, kad žmonės smėlį patys išsimindys po visą šaligatvį..? Et, niekada negali žinoti. :) Idealiai aplinkai reikia idealių darbuotojų. Ir visose srityse taip. Sklinda gandas, kad puikiausi savo srities specialistai - japonai. Kad ir kokį darbą turėtų, stengiasi būti geriausi. Šlavėjas - pats geriausias. Virėjas - tobulas šefas. Turiu seną-gerą draugą Tekančios Saulės šalyje - reikės kada paklausti, kaip ten su žmonėmis reikalai.. :)

Neseniai sužinojau, kad Vilniaus miesto savivaldybė įrengė nemokamas čiuožyklas daugelyje seniūnijų. Šiai žieminei atrakcijai "panaudotos" mokyklų sporto aikštės, krepšinio aikštelės, tvenkiniai... Plačiau galit pasiskaityti Vilniaus miesto savivaldybės interneto puslapyje. Tai dabar tereikia susiruošti ir nuvažiuoti pačiūžų. O tada - į trasą. :)
Gal jau kas išbandėte kurią nors iš tų čiuožyklų? Parašykit įspūdžius. :)

Net smagiau gyventi, kai saulė taip skaisčiai šviečia.
Nesušalkit, pyu*

2010 m. sausio 26 d., antradienis

Apie išėjimus ir sugrįžimus...

...kurie dažniausiai lydi kiekvieną iš mūsų.

Štai, buvau išėjus iš blog'o. Galima sakyti, atostogavau. Bet kiekvienas išėjimas palieka viltį, kad bus sugrįžimas. Ir aš vėl čia.

Per tą laiką spėjau dar kartą susirgti ir beveik pasveikti. Beveik, nes už kojų dar truputį laiko kosulys - skambu kaip griaustinis prieš audrą kartais. Visą savaitę praleidau namuose, jaučiuosi šiek tiek atitrūkus nuo visuomenės ir savų žmonių. Tačiau tikiuosi, kad jau rytoj viskas pradės taisytis - žadu pagaliau išlįsti laukan.. Teks muturiuotis iki nosies, nes galimybė atkristi manęs visiškai nevilioja.

Sausį beveik nedirbau.. Visi po didžiųjų švenčių, rodos, pasidarė atokvėpį. Man taip atrodo dar ir todėl, kad šiemet nebesimokau - studentams po naujų teko džiaugtis sesijomis. Bet užtat dabar, spėju, visi jau prisijungė prie atostogaujančių. Juk smagu.. :)

Turiu minčių artimiausiu metu vėl sumesti muzikinį topą, bet dar ne šiandien. Šiuo metu jaučiuosi, lyg laukčiau kažin kokio naujo vėjo, naujo įkvėpimo.. Gal tas šaltis ir saulės trūkumas pradeda viską dengti ledu..? Nors iki šiolei visai neblogai kapsčiausi - šiais metais žiema eina daug lengviau, nei praeitais ar užpraeitais. Priežasties pati ieškau, tačiau vis dar nesurandu.. Kai surasiu, būtinai pasidalinsiu.

Ką gi, geros savaitės visiems. Laikykitės, nesušalkit. Pasidalinu kūriniu, kuris šiuo metu skamba...



Labanakt*

2009 m. gruodžio 27 d., sekmadienis

Apie šv. Kalėdas...

...kurios šiemet tokios pat lietingos, kaip ir praeitais metais. Teisybė, tai šiek tiek blogina nuotaiką, tačiau mėginu nežiūrėti pro langą ir neklausyti į langą barbenančio lietaus, o verčiau prisimerkus žvelgti į lempučių girliandą ant eglutės, uosti spyglių kvapą... Taip - daug maloniau.

Kalėdų rytas naujuose mamos namuose - didelis stebuklas. :) Nesvarbu, kad mažiausias visus miegančius pažadina 7.30 skardžiu riksmu "Jau Kalėdos!!! Ateikit dovanų!!!".. Visi su naktiniais, šlepetėmis ir chalatais tupia prie židinio ir po vieną iš didelio raudono Kalėdų Senelio maišo traukia maišelius ir paketėlius - spalvotus, dryžuotus, šiugždančius... Labai geras posakis: žmogus per gyvenimą tris kartus pakeičia požiūrį į Kalėdų Senelį. Iš pradžių jis tiki Kalėdų Seneliu. Vėliau nebetiki. O dar vėliau pats Kalėdų Seneliu tampa. Smagu, kai namuose yra dar bent vienas, kuris tiki stebuklingais veikėjais. Tada su šypsena gali stebėti, kaip iš jaudulio dreba vaiko rankos, kai vieną po kito traukia maišelius ir skaito, kam dovana skirta. O, kaip nušvinta jo veidas, kai ant didžiausios dėžės perskaito savo vardą ir pamato, kad dėžėje slepiasi būtent tai, ko jis Kalėdų Senelio prašė savo laiške... :) Traukinukas. Ant bėgių. O, vaikiškas naivume... :)

Su šventomis Kalėdomis visus, kas skaitot mano rašliavas. Linkiu sniego. Linkiu daug muzikos širdyje. Linkiu, kad svajonės pildytųsi. Tai juk svarbiausia.

Labanakt. Nesušlapkit kojų ir nesušalkit*

2009 m. gruodžio 12 d., šeštadienis

Apie antrąjį TOP10...

...kuris taip netikėtai ėmė ir sugulė šiandien. :) Taigi, nuo praeito karto Pirmojo Top10 praėjo beveik 10 dienų, tai kaip ir po gabaliuką kiekvienai dienai gavosi. :) Šįkart dešimtukas ne toks lyriškas, kaip praėjusį kartą. Bet tokia ta anginos nuotaika. :) Beje, visada patariu pagal patikusį autorių ar atlikėją Jūtūbėj paieškoti daugiau rezultatų - dažnai kiekvienas naujas kūrinys dar labiau nustebina.. :) Bet, manau, jūs ir patys šį metodą puikiai žinote, tad ką aš čia dabar...

1. Coldplay - Violet Hill [prie šių vyrukų vis grįžtu, kai užsimanau lengvo roko. Mėgstu juos nuo pat pirmojo albumo, man jie patinka ir tokie, kokie buvo, ir tokie, į kuriuos dabar "išaugo", jei galima taip pasakyti... :) Šita daina man patinka dėl teksto ir šiaip bendros idėjos.]
2. Ella Fitzgerald - The Man I Love [vienas gražiausių šito jazz standarto atlikimų. Ella 4ever...]
3. DubFX - Love Someone [kaip pasakė man nuorodą atsiuntęs žmogus - "kreatyvumas..."]
4. Buena Vista Social Club - Chan Chan [šitas kūrinys mane nukelia į laiką prieš gerus 5 ar 6 metus. Namuose nebūdavo nei vieno mamytės vakarėlio, kuriame neužgrotų Buena Vista Social Club kompaktinė plokštelė. Nuostabiai šilti prisiminimai...]
5. Zventa Sventana - Ой Заплакали [šį gabaliuką Jūtūbėje atradau netyčiom. Pati kompanija Zventa Sventana man jau kurį laiką pažįstama - turiu pirmąjį (ir kiek žinau, kol kas vienintelį) jų albumą. Šitas kūrinys ne iš albumo, tačiau tikrai puikus. Mėgstu, kai folkloras derinamas su kitais muzikos stiliais. Jei kas norėtų minėtojo albumo, rašykit...]
6. Imogen Heap - Just For Now [žiūrėdama DubFX prisiminiau būtent šią atlikėją...]
7. Joe Sample & Lalah Hathaway - When Your Life Was Low [vienas gražiausių kūrinių, kuriuos yra tekę dainuoti studijų metais...]
8. Yolanda Adams - This Too Shall Pass [kažkaip šiame tope negalėjau nepaminėti šios nuostabios Gospel Divos. Čia tas variantas, kai visi atlikėjo kūriniai Jūtūbėje prikausto ir atrodo tobuli. O šį gabaliuką kada nors būtinai sudainuosiu...]
9. India.Arie - Beautiful Surprise [turi gi būti tope bent vienas kūrinys apie meilę.. :) Būtent šis ir yra vienas iš tokių...]
10. Cinematic Orchestra feat. Fontella Bass - All That You Give [šitą vakar vėlai vakare netikėtai užgrojo MEZZO. Taip ir nustėrau. Iš fantastikos srities...]

Taigi, tiek šiame Top10. Angina po truputį traukiasi, artėja darbai, šventiniai koncertai.. Negaliu ir šįkart nepareklamuoti rytoj gyvos muzikos klube "Tamsta" vyksiančio gospel choro "Sounds in G" koncerto. THERE'S NO CHRISTMAS WITHOUT YOU! :)

Keliauju užsipilti dar vieno puodelio arbatos. Toliau sveikstu ir laukiu švenčių. Ačiū, kad skaitot, mielieji..

Nesušalkit, nesirkit, labanakt*