My Life is Music

Vasario 1-oji, treciadienis, mazdaug 11:00 p.m. Londono, esancio UK, laiku. Sestasis sveplas irasas apie tai, kaip Londone atradau Venecija.

2012-02-02T01:01:00.000+02:00

Nuo pat ryto sviete saule. Visiska priesingybe pries tai buvusiems Londono rytams. Sviete saule ir uz lango ciulbejo pauksciai. Is vakaro buvau sutarusi susitikima. Iskart buvo aisku, kad jis bus pavykes - oras siandien teike dziaugsma...

Nevelavau. Siandieninis apskaiciavimas, per kiek atsirasiu sutartoje vietoje, buvo tikslus. Ir ejom mes palei kanala nuo Camden'o, ir gerejomes saule. Per visas viesnages Londone nebuvau uzsukus i ta krasta, kuriuo siandiena zygiavom su Vyteniu. Galiausiai priejom puikia maza kavinuke, pastatyta tiesiai ant tilto, einancio virs kanalo. Gerem kava. Saulekaitoje. Jauciausi, lyg buciau kazkur.. net ne Londone. Gal Venecijoje? Lengvas pokalbis apie viska, apie gyvenima, apie planus, apie muzika, apie darbus.. Apie Lietuva.. Buvo tikrai labai smagi popiete. Aciu, Vyteni. :)

Veliau skubejau link centro, susiradau ten viska, ko reikejo, dar kiek pasivaiksciojau.. Saltoka Londone. Bet tikrai ne taip, kaip Lietuvoj. Bijau, kad pargrisiu ir nosis nukris lipant is lektuvo. O cia tokie skersvejai. Tiek gatvemis einant, tiek is vienos metro linijos i kita begant. Siandien neskaiciau knygos vaziuodama, todel zvalgiausi i zmones. Salia manes vaziavo nepaprasto grozio, kiek zinau pagal apranga, Islamo religija ispazistanti tamsiaode mergina.. Su rausva skara ant galvos.. Ir ryskiai roziniu makiazu. Tiek ant akiu voku, tiek ant lupu. Negalejau atitraukti akiu.. Taip pat Londone labai daug Bliakberiu. Ir elektroniniu knygu Kindle. Net pati uzsimaniau...

Rytoj laukia dar truputis pasivaiksciojimo, minimum vienas susitikimas ir paskutinis vakaras Londone. Penktadieni is ryto namo.. Noriu namo. Jau.

Labanakt*

Sausio 31-oji, antradienis, mazdaug 10:30 p.m. Londono, esancio UK, laiku. Penktasis sveplas irasas apie tai, kaip imanoma pasiklysti Oxford Street'e.

2012-02-01T00:30:00.000+02:00

Ir isejo sese su broliu laimes ieskoti.

Tik pabude pamatem, kad nuostabusis Londono oras vis dar cia. Oru prognoze ismaniajame telefone gero nezadejo - Rain and snow mixed. Uuuuhuhu. Nieko, mes is Lietuvos, kur lietus lyja. Mes priprate.

Pirma dienos dalis praejo Camden Town'e. Ten visko daug, galbut net per daug. Kaip Moliugelis pasakytu - labai daug DALYKU. Ir maisto. Ant kiekvieno kampo rankos is uz prekystaliu tiesiasi i tave ir siulo paragauti.. Vistienos, jautienos, -ienos, neaiskaus pavidalo maisto.. Taipogi, visur, kur apziuri viena ar kita parduodama menknieki ir paklausi kainos, tau susiruosus iseiti pardavejas butinai uztikrina, kad jeigu grisi ir pirksi, tau bus pritaikyta nuolaida. Ir iskart pasakoma svaru mazesne kaina. Jeigu meginsi, gali nusidereti ir daugiau, negu svara. Neatsispyrem pagundai pavalgyti. Tada pasiciupom kavos ir dingom is ten. Patraukem link.... parduotuviu.

O siaube, butent tokiose vietose, kaip Londone esancioje Oksfordo gatveje ir supranti, kokia galybe zmoniu tame mieste gyvena. Dar tai gali suprasti piko metu pamegindamas isisprausti i metro vagona. Arba tada, kai tiesiog i ji netelpi. Oksfordo gatveje su broliu vos nepaklydom. Pradeje ieskoti konkrecios parduotuves, kuria mateme vakar, supratome, kad nesuprantam, kur esam.. Nes kai kuriu parduotuviu yra po dvi, tad ju, akivaizdu, orientyru laikyti nereiketu... Galu gale radom pigiu smutkiu roju - Primark. Maikiu po svara nepirkau. Uztat siaip kelis aki patraukusius daiktelius priemiau i savo globa.

Nieko daugiau, tik daug ejimo siandien. Galbut ne tiek, kiek vakar, bet nuovargis - toks pats. Sove i galva mintuke, kad pasiilgau Lietuvos. Ne ziauriai, bet jau. Tuo momentu, kai ejom pro kazin kokia sushi uzkandine. Prisiminiau Sushi House Vilniaus gatveje.

Isodinusi broli i traukini pajudejau namu link. Suvokiau, kad nebloga mintis su savimi nesiotis knyga. Pats tas budas praleisti pusvalandi traukinyje. Net nepastebi, kaip visos tos stoteles prabega, kas ilipa, kas islipa.. Na, gal ne visai tiesa, siek tiek pastebi.

Viskas. Galva nebeveikia. Rytoj nauja diena, o siandien nepaprastai vilioja pagalves ir antklode... Nesapnuosiu nieko. Arba sapnuosiu.. Eiles prie kasu, eskalatorius metro ir raudonus autobusus. Dviaukscius.

Labanakt*

Sausio 30-oji, pirmadienis, mazdaug 22:00 p.m. Londono, esancio UK, laiku. Ketvirtasis sveplas irasas apie tai, kaip supratau, jog muziejai Londone - milziniski.

2012-01-31T00:01:00.000+02:00

Is Guildford'o atvaziavo brolis su klases draugu, kurio vaziavo aplankyti. Nusprendem siaubti izymybes ir muziejus. Is pradziu broliui buvo parodyti Parlamento rumai, Westminster'io abatija, Big Ben'as, Temze ir siaip grazioji centrine Londono dalis. Veliau brolis buvo supazindintas su metro. Pervaziavome kiek labiau i vakarus, kur vienoje vietoje daug muzieju. Taigi, pirma nereme i Victoria & Albert muzieju. O ten visko tiek, kad galiausiai i galva atejo supratimas, kad per valanda ar dvi vis tiek visko neapziuresi.. Vienam muziejui istyrineti reikia paskirti visa diena. Rimtai. Na, ok, gal ne visa, gal pusdieni.. Bet visgi.

Po V&A muziejaus seke Mokslo muziejus. Tikrai labai idomus, kiek spejom pamatyti, labai daug interaktyvumo ekspozicijose, kur pats gali paciupineti, paspausti, suvesti ka nors, ekranai visur, projektoriai... Viena labai idomu eksponata aptikome Garsui skirtoje ekspozicijoje. Tai daugybe LED ekraniuku sujungtu tarpusavyje i staciakampi ir apie 10 garso koloneliu, kurios ratu sukabintos aplink visa sale. Tamsa, o ekraniukuose bega atsitiktinis tekstas.. Kazkokie pavadinimai... Frazes, sakiniai.. Po to issiaiskinom, kad si instaliacija 'ima' sakinius, slapyvardzius, frazes, pastraipas is visu socialiniu tinklu ir atsitiktine tvarka viska atkuria ekraniukuose. Labai labai idomu. Netgi kiek baugoka...

Sutemus traukeme per Hyde parka, praejome Oxford'o gatve ir galiausiai nusprendeme skirstytis, vaziuoti namo... Visa si kelione smarkiai atsiliepe pedose, galvojau, kad nusitryniau pusle, bet ne. Tai dziaugiuosi.

Ryt laukia dar kazkiek gerio centre, susitikimu, nauju ispudziu, kuriuos tikrai parasysiu. Linkejimai, nesusalkit ten, kur sitoks minusas.

Man belipant namo i kalna eme ramiai snyguriuoti. Tikiuosi, kad neilgam, nes cia tokiais atvejais linkes sustoti transportas...

Labanakt*

Sausio 29-oji, sekmadienis, mazdaug 21:40 p.m. Londono, esancio UK, laiku. Treciasis sveplas irasas apie tai, kad kinai ir Londone kinai.

2012-01-29T23:38:00.000+02:00

Vakar vakare i feisbuka gavau zinute nuo Pauliaus Ka. Galiausiai sutarem susitikti siryt. Kaip tarem, taip padarem.

Visu pirma, velavau 20 (!) minuciu. Kodel? Nes negyvenant Londone tenka susidurti su tokia beda, kaip atstumu neapskaiciavimas, situacijos 'metro grafikas sekmadieniais kiek laisvesnis...' neivertinimas ir pan. Isejau, rodos, tokiu laiku, kad turejau suspeti. Taciau ne. Teko praleisti traukinuka - kita, kol atvaziavo tasai, kuris jau buvo in service. Taigi. Visa laime, kad Paulius mane sugavo susitikimo taske, nes buciau vaiksciojus ratais ilgai, galvodama, kaip cia dabar ji surasiu... Mane surado. Voila.

Pakeliui i ivykio vieta (tuo metu dar nezinojau, kur tiksliau traukiame) Southbank'e uzsukome i parodu centra, kur siuo metu vyksta Mirties (!) festivalis Gyviesiems. Ten uzmetem aki i karstu (!) ekspozicija, kur galima isvysti Mersedes-Benz isvaizdos karsta, Liuto formos karsta, Kakavos anksties formos karsta... Ir salia stende galima pasiskaityti informacija apie tai, kodel toks, o ne kitoks karstas, kam, kada, kodel ir pan. Ten uztrukom neilgai, bet i dienos ispudziu sarasiuka isirase.

Kai paklausiau Pauliaus, kur vis delto mes einam, jis trumpai atsake: "Svesti kinu Nauju Metu." Amm, ok. Nauju Metu, tai Nauju Metu.. Veiksmas - Trafalgaro aikstej. Zmoniu galybe. Rases - nuo A iki Z. Paziurejom performansa tiek, kiek kiti mums neuzstojo ir kiek sugebejome iziureti ekrane, kuris buvo prie scenos. Idomiausia dalis - Drakoniuko sokis. Ji puikiai iliustruoja mano kiek auksciau pateiktos nuorodos puslapyje esanti nuotrauka. Po Drakoniuko sokio buvo Diiiiidelio Drakono sokis. Tada soko motereles su veduoklem. O tada... dainavo kinas operos solistas. Paklausem. Ir nusprendem, kad gana.

Tada Paulius paklause, ar jauciuos praalkusi. Gaves teigiama atsakyma pavaisino mane nuostabia karsta keistos teslos kiniska bandele su mesa. Dideliu koldunu. Niam. O veliau tare: "Einam prie kito larioko." Man paklausus, ko, isgirdau trumpa ir aisku atsakyma - deserto. Ooo, desertas. Honkongo vaflis. Traskus burbuliukai su kondensuotu pienu. Omnomnom. Po vafliu atsisveikinom iki kitu susitikimu. Buvo smagu. Ir skanu. Pasisekes Nauju Metu sventimas.

Veliau dar geras keturias valandas prasibasciau mieste su mergaite, kuri mane isgelbejo padedama su bilietais pries cia atvykstant.. Tokia stai diena.

Vis dar orientuojuosi Londone be savo BFF 'London AZ' pagalbos. Siandien, kad nereiketu lipti i dideli kalna, isbandziau autobusa. Bandymas sekmingas. I kalna lipti vis dar reikejo, taciau i mazesni ir daug trumpiau. Ir ko is tingejimo zmogus nepadarysi...

Labanakt*

Sausio 28-oji, vis dar sestadienis, mazdaug 21:20 p.m. Londono, esancio UK, laiku. Antrasis sveplas irasas apie tai, kaip ejau, kur akys veda...

2012-01-28T23:20:00.000+02:00

Pabudau. Ankstokai UK laiku - laiko skirtumas, visgi, veikia sauniai. Pirma dienos puse pratupejau 'namie', parasiau pries tai esanti blog'a, pavalgiau, paskaiciau.. Tada susiruosiau ir atejus pietu metui isejau i miesta. Vadovavausi labai primityvia marsruto planavimo technika, pavadinimu "Nieko Neplanuok". Kaip tai vyksta:

1. Sedate i viesaji transporta (siuo atveju, as pasirinkau metro);
2. Vaziuojate nenumatyta skaiciu stoteliu;
3. Pajute, kad stai, jau cia lipsiu, islipate;
4. Einate, kur akys veda ir gerites vaizdais, zmonemis, garsais, spalvomis, kvapais, etc. (kiekvienam pagal skoni, nosi, ausi, aki ir pan.);
5. Jei pavargstate, prisedate;
6. Kai gimsta mintis "Jau noriu grizti namo..." dar pusvalanduka pavaikstote;
7. Kokiu nors budu atsiduriate kokioje nors stoteleje ir vaziuojate namu kryptimi.

Svarbus patarimas: jeigu kenciate nuo ligos, pavadinimu "Topografinis tupizmas", nepamirskite pasikonsultuoti su zemelapiu arba geriau besiorientuojanciu keliones draugu.

Mintis, kad jau noriu namo man atejo visiskai sutemus ir kiek susalus, nes nuo Temzes pute zvarbokas vejas. Ir siaip, Londone giedra ir po truputi sala. Gal minusas ir cia tuoj atklys..
Suma sumarum - nuejau visai nebloga kelia (dabar net tiksliai nepasakysiu, kiek.. Reiketu paziureti i zemelapi ir paskaiciuoti.. Telieka tai kitiems irasams.

Vaziuodama metro gerejausi britu vyriskiu, kuris vaziavo kartu su dviem mazametem dukrom. Viena vezimelyje, kita, kiek didesne, kuitesi sedyneje salia manes. Kiek atlaisvejus vagonui, tetis prisedo is kitos puses ir pradejo skaityti jai vaikiska knygele (sakinys teksto per du puslapius paveikslelio) ir klausineti, ka cia mato.. O mergyte nuostabiu britisku akcentu atsakinejo: a clock, scissors, a cat ir t.t.. Sedejau ir sypsojaus.

Tiek apie siandien. Parasykit, koks Lietuvoj oras.

Labanakt*

Sausio 28-oji, sestadienis, mazdaug 12:15 p.m. Londono, esancio UK, laiku. Pirmasis sveplas irasas apie pirmaja diena cia...

2012-01-28T14:15:00.000+02:00

Taigi... Sausio 27d. kiek per anksti nusileidom Gatwick'e. Paleidusi broli keliauti toliau su draugu, kuris atkeliavo jo pasitikti, likau viena. UK. Pirmakart. Rodos, nedrasu. Bet kagi, spiri sau i uodega ir judi pirmyn. Budama drasi ir judedama pirmyn (hahaha) sugebejau issiaiskinti, kad nors turiu savo autobuso is Gatwick'o bilieta su uzrasytu konkreciu laiku, galiu vaziuoti ir anksciau! O dziaugsme! Ne po valandos, o po 10 minuciu! Ta proga mintyse susokau dziaugsmo soki.
Tuo metu dar nezinojau, kiek uztruks kelione autobusu per visus Londono uzkaborius ir !!! kamscius! Ooooj, jeigu mes Lietuvoje skundziames, kad kamsciai - blogai, nuvaziuokime ir pabukime Londone. Taip, as cia ne pirma karta, ir ne antra.. Bet tieeek laiko nuo Gatwick'o iki London Victoria dar neteko vaziuoti. Arba teko, taciau mano moteriska pasamone eme ir istryne visus tuos blogus prisiminimus. (galit pakikenti i delna sitoje vietoje...)

Galiausiai, atsidurus Victoria autobusu stotyje akimirkai sustojau, atsikvepiau, ir patraukiau link tos stoties dalies, kur yra Underground'as ir traukiniai, ir dar visokio bieso pilna. Ne, tuo metu i zemelapi neziurejau. Vede nuojauta ir nuovoka, nes sustojimo ir atsikvepimo momentu prisiminiau, kaip sukosi autobusas, kokiom gatvem vaziavo, kokius vaizdus maciau pro langa ir pan.. Iiiir - voila, pries mane - didziule aikste po stogu ir klaikiai daug zmoniu. Paklausit, ar visada taip? Ne, ne visada. Bet kadangi as 'pataikiau' Londone atsirasti butent piko metu (jeigu konkreciau - apie 5p.m.), teko nardyti zmoniu juroje. Ivairiausiu zmoniu - jaunu, senu, aukstu, zemu, perkarusiu, nutukusiu, sviesios odos, tamsios odos, su tona make-up'o ir todel baisiu, nuostabaus naturalaus grozio... Britu, ne britu... Ooooh. Galit pagalvoti, kaip baisu! Tokia mase zmoniu, gali issivystyti fobija.. Bet ne. Tie visi skirtingi zmones butent ir yra viena is priezasciu, kodel as megstu Londona.

Toliau seka kelione Underground'u - is pradziu taikliai pavyko isigyti savaites travel card'a, o tada jau neriau su lagaminu zemyn ir vaziavau link 'namu'. Po zeme viskas praejo be nesklandumu, vis dar neziurejau i zemelapi, kuri turiu su savimi, kazkaip uztekdavo pamastyti, ar vaziuoju i Siaure, ar i Pietus... Ir ilipdavau i ta traukini. Valio valio.

Kelionei metro pasibaigus, islindau i zemes pavirsiu ir, o brolyti, lyja!!! Nors ivaziuojant i Londona labai graziai saule dangumi ritinejosi. Na, kagi.. Apsisarvuojam kantrybe, uzsidedam ant galvos kapisona ir pirmyn. Zmogus, gerasirdiskai priemes mane gyventi savo bute tikrai kazkuriame pokalbyje buvo minejes, kad iki namu nuo Underground'o reikia palipti i kalna. Bet nesitikejau, kad taip ilgai i ji reikes lipti... O su lagaminu ir kuprine visa tai pasidaro dar skausmingiau. Taciau gyva pasiekiau 'namus' ir lengviau atsikvepiau.

Kiek pailsejus traukiau pas pusbroli, kuris Londone savo laime kuria. Velgi, pavyko be zemelapio ir per ilgai neskaitinejant informaciniu lentu. Gal todel jauciausi ir iki siol jauciuosi puikiai.

Vazinedama metro vakar pamaciau visokiausio plauko zmoniu. Labiausiai istrigo vyriskis su kostiumu, sedintis ir is plansetinio kompiuteriuko skaitantis kazka.. Net nenutuokiantis, kad jo kelnes prairusios ir todel sviecia apatiniai.. Greiciausiai britas, su dailiu apvaliu vestuviniu ziedu ant nedideliu ranku. Kiek pliktelejes, smailoka ilga nosimi, pakankamai jauno amziaus... Sakyciau, apie 30+..
Kiti personazai - tevas ir sunus. Tevas - neapibreziamo amziaus, is pradziu tauskes kazka net ne angliskai, tai sunku nustatyti tautybe, veliau be galo greitai bere britiskus sakinius, kalbedamas su sunumi.. Sunus - mulaciukas. Sukuosena - trumpiau tariant - 'afro', taciau tas zodis neapibrezia plauku ilgumo, garbanotumo ir nesuvaldomo styrojimo i sonus. Be galo grazus vaikas. Tevui liepus netiketi tuo, ka randa nemokamuose Londono laikrasciuose ir davus tusinuka, berniukelis visiems gyviems keliuose laikrascio puslapiuose buvusiems padarams (ir zmonems, ir ne zmonems) pripiese usus, barzdas, liezuvius, sparnus - kas tuo metu sove jam i galva. O ju pokalbis... Hillarious!
Trecias personazas - moteris. Apsirengusi business lady (jei toks yra) stiliumi. Su Chanel rankine ir Hermès popieriniu maiseliu. Skaite, o gal deretu sakyti, varte Vanity Fair zurnala. Atrode labai svarbi. Tik nezinia, ar todel, kad is tiesu tokia buvo, ar todel, kad norejo tokia atrodyti.
Na, zinoma, neminesiu kitos gausybes visokio plauko uzsienieciu, labai negraziu (atsiprasau, nepykit...) briciu, su tona per tamsios pudros, kreivai priklijuotomis blakstienomis, juodai apibreztomis ir taip mazomis akytemis ir smarkokai kabanciais pagurkliais. Kita vertus, nemazai dailiu briciu taip pat keliavo metro.. Idomus stilius, papuosalai, makiazas.. Taciau jos visiskai kitaip elgiasi. Kaip diena ir naktis.

O dienos auksine fraze, kuria perskaiciau ant vienos is vietiniu maisto parduotuvyciu duru, skamba taip: Schoolkids - Two at a Time!!!!! Thank you!!! Pamaciusi nusijuokiau ir isivaizdavau, kaip parduotuves savininka uzknisa is salia esancios mokyklos per pertraukas plustantys mokinukai.. Turbut jie tokie patys, kaip Lietuvoje.

Tokia mano Londono Odisejos pradzia. Rasysiu dar. Dabar keliauju i miesta. Nesusalkit ten, Lietuvoj.. Cia pas mus apie 8 laipsnius. :)

Labanakt*

Sausio 19-oji, jau ketvirtadienis, 1:17 po vidurnakčio. Įrašas apie kelis klausomiausius albumus ir šiaip dalykus...

2012-01-19T02:02:00.002+02:00

Pastaruoju metu esu pjaunama įvairių jausmų, kurie yra radę prieglobstį mano širdyje. Dažniau, nei įprastai, nuklystu į vaikystės ir paauglystės prisiminimus.. Pirmadienį, turėdama laisvą pamoką, nukeliavau iki Tilto gatvėje esančio kiemo, kuriame praleidau 11 savo gyvenimo metų. Kiek ten visko įvykę.. Kiek medžių išlaipiota, kiek pavasarių sutikta.. Kiek kartų žiūrėta pro balkoną žemyn į tai, kaip slyvos sninga žiedais.. Eh, kokia nostalgija.
Taip pat ėmiausi to, ko seniai nedariusi buvau - fonotekos tvarkymo. Visų lobių, kuriuos turiu kompiuteryje, rūšiavimo. Galbūt kai kurių atlikėjų 'kolekcijų' papildymo... Mėgstu tai.

Vis galvoju, kaip save surinkti iš gabalėlių. Nes kartkartėmis dar pajaučiu, jog esu kiek išsibarsčiusi. Aš vis viliuosi, kad pavasaris ateis greitai, atneš saulės daugiau, o juk tik jos man trūksta labiausiai. Bet ar tikrai...? Ko gero, ne.. Bet gal taip įsiteigus lengviau gyventi?

Truputį parašysiu ir apie muziką. Keli albumai ir kolektyvai ar atlikėjai paskutinėmis dienomis lydi mane visur. Galbūt ir jums patiks - pamėginkit pasiklausyti.

1. Lianne La Havas - Live in LA [2011]

Rinkinukyje, kurį galima parsisiųsti nemokamai iš šios atlikėjos puslapio, keturi kūriniai. Apie meilę, šiek tiek apie pyktį, apie ilgesį.. Graži akustinė muzika, balsas ir gitara.

Pamėginkit, paklausykit, parašykit, ką manot.

2. José James - Blackmagic [2010]

José James'o atradimo džiaugsmas mane aplankė kiek seniau - dabar negaliu tiksliai pasakyti, kada konkrečiai. Ilgą laiką žinojau tik kūrinį, pavadinimu "Blackmagic", o tiksliau tariant - akustinę kūrinio versiją. Pastaruoju metu kūrinio tekstas neišeidavo man iš galvos, susisiejo su jausmu, prisiminimu, troškimu, dar bala žino kuo.. Ir tada susimąsčiau. O kodėl neturiu viso albumo? Taigi, šis albumas - puikus.

Vėlgi, kviečiu paklausyti ir parašyti, ką manote.

3. Gotye - Making Mirrors [2011]

Šį vyruką atradau netyčiom. Vienas iš mano feisbuko draugų ant sienos pasidalino šia nuoroda. Kadangi gyvendama stengiuosi remtis šūkiu "dalinkis, kai su tavimi dalinasi", persikėliau nuorodą ant savo sienos. Vėliau buvo atrastas dainos originalas. Ir taip pat visas nuostabus albumas. Ir visa diskografija.

Kokios nuomonės apie šį vyruką?

Tai štai tie keli klausomiausi albumai. Yra keli klausomiausi padriki gabalėliai, tačiau manau, kad juos prisiminsiu, kai ateis metas surašyti dešimt mėgstamiausių. Dar ne šiandien.

Mano širdis atvira.. Moku džiaugtis gyvenimu. Tik tam dažniausiai reikia specifinių sąlygų ir kompanijos. Laukiu. Bus. Noriu, kad būtų.

Labanakt*

Sausio 7-oji, šeštadienis, maždaug 4:30p.m. Įrašas apie mane ir Naujus metus.

2012-01-07T17:23:00.000+02:00

Taigi.. Nauji metai - nauji ratai / batai / etc...

Paskutinėmis 2011-ųjų dienomis daug mąsčiau, galvojau, ką gi atneša 2012-ieji. Jaučiau, kad pokyčius, kad kažką ypač naujo ir nepažinto. Na, turbūt viso to dar teks palaukti. Ko čia norėti iškart iš pirmos savaitės.

Kalėdinis laikotarpis ir dar kelios savaitės, kurias galiu vadinti atostogomis, nes nedirbu mokykloje buvo labai įvairios. Ir džiugios, ir kankinančiai liūdnos, iki širdies gelmių veriančios. Kaip visada, mėgstu tokiu laiku save 'pakankinti' muzika, kuri dažniausiai nebūna labai linksma. Tad pasidalinsiu (kaip įprasta) sąrašiuku muzikos, kuri sukosi playlist'uose kelias paskutines savaites.

1. Red Hot Chilli Peppers - Porcelain [jeigu pradėčiau dalintis, kodėl įkėliau šitą kūrinį, kaip jis (Jis) mane veikia, būtų tikrai per daug asmeniškumų. Manau, kad nereikia... Paklausykit dainos, susikurkit aplink save minčių ūką, galbūt prisiminkit ką nors.. Kartu su manimi.]

2. Bibio - Lover's Carvings (Cut) [sakiau, kad taip skamba mano Jausmas. Vis dar neatsižadu šito epiteto. Mano Jausmas tikrai taip skamba.]

3. Jose James - Blackmagic [šitą kūrinėlį žinau jau labai seniai, bet atradau iš naujo. Skamba iš naujo. Kaip toji tamsa, kur užuodi tik kvapus, daugiau nieko. O kvapai tau pasako viską ir net dar daugiau, jeigu tik tai įmanoma... Tekstas. Tekstas ir ritmas.]

4. Rebekah Del Rio - Llorando [tiems, kurie supranta ispaniškai, tikrai nereikės paaiškinimo.. O tiems, kurie nesupranta.. Žodžiais nepaaiškinsiu. Gūgl transleitas, manau, ateitų į pagalbą. Šitas kūrinys būtent iš tų, kurie veria kiaurai. Voila.]

5. Robert Glasper Experiment - Move Love [Glasperį žinau jau tikrai kuris laikas.. Girdėjau ir gyvai MamaJazz. Gražu, gerai.. Bet apie šitą naujieną sužinojau vos prieš kelias dienas ir ji mane užbūrė. Iškart.]

6. James Blake - A Case of You [ar yra besijuokiančių, kad nei vienas sąrašiukas nepraeina be Bleiko? Nieko negaliu padaryti. Šitas kūrinys buvo ir praėjusiame blog'e, tačiau dabar dar ir vaizdinė medžiaga atsirado (Rebecca Hall - aaaauč), tad negaliu neįtraukti. Kalta, kalta, mušuosi kumštukais į krūtinę..]

7. SunSay - Будь слабей меня [vėlgi, tiems, kurie supranta rusiškai, paaiškinimo nereikės. O toliau - instrukcijos panašios - Gūglas, Gūgl transleitas.. Apie kovas Meilėje.]

8. Mantas - Vienišų namų tyla [man patinka visuma tarp vaizdo ir muzikos. Ką nervina mono garsas ir norite paklausyti šito gabaliuko stereo ir kokybiškai - Saundklaudas jums padės.]

9. Take 6 - Lamb of God [daug klausiausi panašios muzikos prieššventiniu laikotarpiu, kai su ansambliuku ruošėmės koncertams.. Man beprotiškai gražu. Ir harmonijai keičiantis net šiurpas eina per kojas, rankas, nugarą.... Enjoy.]

10. Lianne La Havas - Don't Wake Me Up [ši mergaitė - naujausias mano atradimas. Kaip visada iš muzikalių draugų feisbuke pačiumpu geras nuorodas.. You're hiding in the corners of my mind..]

Tai būtų tiek muzikos šiam kartui. Gal kiek viena kryptimi viskas skamba, bet šiuo metu aš taip skleidžiuosi, to klausausi.. Laukiu komentarų, klausimų, pasiūlymų, kuo dar vertėtų pasidomėti..
Ačiū, kad skaitot. Linkiu, kad pagaliau prisnigtų ir būtų normali žiema. Gal be jos čia taip rūškana širdy...

Labanakt*

Apie rudenį...

2011-10-12T23:56:00.000+03:00

...ir meilę/nemeilę jam.

Kartais nekenčiu rudens. Kai jis neša tik šaltį, veria iki paširdžių, stingdo kaulus ir verčia staugti vilku spoksant į pilnatį.
O kartais myliu rudenį. Kai protarpiais per debesis prasikala saulė, nutvieksdama geltonas medžių viršūnes.. Kai vaikas, pasipuošęs pačia gražiausia naivia šypsena įlekia į balą ir taškosi. O geltoni ir raudoni lapai mirguliuoja vandeny.

Šiandien eidama namo mačiau stebuklingos spalvos dangų. Lyg kas būtų pasteles paėmęs ir dosniai nutepęs dangų... Rausva, persikų spalva, melsva... Gelsva... Et. Kelias minutes stovėjau ir spoksojau užvertus galvą.

Ar drįstate žiūrėti nepažįstamiems žmonėms tiesiai į akis? Praeiviams mieste? Prie gretimo staliuko sėdinčiai raudonplaukei? Besišypsančiam vyrukui troleibuse..? O kaip elgiatės, jeigu nepažįstami drąsiai žiūri jums į akis? Nusukate jas? Nusišypsot? Kaip jaučiatės tokiais momentais? Aš pati labai mėgstu žiūrėt į akis. Ir mėgstu, kai žiūri atgal. Ir nusišypso. Vat tokiais momentais ruduo atrodo be galo gražus. Tos šypsenos.. Tas geltonumas ir raudonumas..
Supratau, kad visgi, darosi vis šalčiau ir neišsisuksiu neįsigijusi šilto šaliko.. Mėlyno. :) Žinau, kad pirksiu mėlyną.

Manau, kad atėjo laikas, kai pagaliau pasidalinsiu tuo, ką labiausiai klausausi pastaruoju metu.. Jeigu turit minčių ir komentarų, nesivaržykit. Man tikrai įdomu.

1. I Can't Make You Love Me - Bon Iver, Tank, Adele... [originaliai gabalėlis yra Bonnie Raitt. Kiekvienas gali išsirinkti variantą, kuris labiausiai patinka. Taip, žiauriai liūdnas kūrinys. Nieko negaliu sau padaryti. Atradau su ponaičio DJ Deeb pagalba..]
2. Stay - Hurts [ne, nenuvažiavau į koncertą. Turiu draugų, kurie duotuoju momentu yra Žalgirio arenoj, Kaune. Ir klausosi. Ko gero ten yra ir mano mokinys, kurio pagalba šitas gabaliukas buvo strigęs man į mintis ilgam.]
3. Use Somebody - Kings of Leon [kažin kaip, Leono Karaliai mano muzikiniuose dešimtukuose vis suranda sau vietą. Gal aš giliai širdyje būtent tokios muzikos gerbėja? Apie šitą gabaliuką priminė viena iš 2011 metų UK X-Factor'iaus perklausų, kur dainavo puikus vyrukas Lascell Woods. Gaila tik, kad nepraėjo iki Judges Houses..]
4. C'mon Talk - Bernhoft [už šitą dėkoju Vitalijui. Radau jo sienoje ir nuo tada klausausi tiek šito kūrinuko, tiek kitų Bernhoft'o darbų. Smagus vyrukas. Ir ne toks liūdnas, kaip kita 'mano muzika'..]
5. Broken - Lifehouse [nepamenu, kaip šitas atsirado grojamuose. Kažkas tikrai užrodė, todėl jei tai esate jūs, prašau prisipažinti. :) Vėlgi, liūdesio pilnas, bet ai, ką aš čia. Net nemėginsiu teisintis. Some like it sad.]
6. Lost In The World - Kanye West [aha, daugelis gali pakomentuoti, kad labai keista rasti mano sąrašiuke tokį kūrinį. Ačiū Mariukui už jį. Vakar parodė ir įsibedė 'kablys' į nugarą. Labai geras kūrinys. Yra ir daugiau gerų. Jaučiu, reikės į West'ą pasigilint..]
7. A Case of You - James Blake [kaip gi dešimtukas be Blake'o? Originaliai šis kūrinys sudainuotas Joni Mitchell. Bet aš, būdama beprotiškai įsimylėjus Blake'ą galiu pasakyti, kad šita versija man milijoną kartų gražesnė. Nuostabi. Live, be viso kito..]
8. Heavy In Your Arms - Florence and The Machine [šiame dešimtuke - pirmas iš kūrinių, kuriuos pasiėmė Twilight'o kūrėjai. Sunkus. Tamsus. Juodomis panagėmis. Toks sunkus, kaip Bjutiful.]
9. Possibility - Lykke Li [šiame dešimtuke - antras iš kūrinių, kuriuos pasiėmė Twilight'o kūrėjai. Netikėtai sklendžiantis ore. Nesvarumo būsenoj toks.. Ne..?]
10. Falling - John Frusciante [žaviausias dalykas - paveiksle nutapytas dangus yra lygiai toks, kokį mačiau šiandien eidama namo. Šitas kūrinys - Justo dėka atkapstytas. Visai netyčiom užkliuvau už jo ir taip ir pasilikau. Nepraeina nei viena diena, kad aš nepaklausyčiau šito gabalėlio. Ir vis dar manau, kad taip dabar skamba mano širdis.]

Toks būtų trumpas dešimtukas. Na, prie daugumos atlikėjų prirašyčiau dar bent po kelis kūrinius, kurie sukasi mano grojaraštyje. Jeigu kam įdomu - Bon Iver, Florence and The Machine, James Blake, Kings of Leon, John Frusciante (nuorodoj daug prisimaišę - neradau, kad būtų vien tik Frusciante)...

Ačiū, kad skaitot. Net jeigu ir nepakomentuojat nieko, vis tiek ačiū. Nesušalkit.

Labanakt*

Apie dirbančius...

2011-10-08T13:56:00.000+03:00

...valstybinėse įstaigose.

Taip jau nutinka, kad karts nuo karto mano planai ir keliai veda pro VMI (Valstybinę Mokesčių Inspekciją). Na gerai, net ne pro šalį, o į pačią VMI. Kai susiruošiu ten keliauti, išbraukiu iš gyvenimo nuo pusvalandžio iki valandos, nes tą laiką prasėdžiu ir pralaukiu, kol suskambės skambutis ir švieslentėje prie kurio nors stalo pradės mirksėti mano numeriukas. Laukdama eilėje visada labai atidžiai stebiu dirbančias moteris (ir kartais būnančius pavienius dirbančius vyrus). Stebiu jų aprangą, makiažus, manieras.. Žinot, sudėjus detales iš tokio vakarykščio "pasisėdėjimo" į vienumą, tikrai gautųsi Woody Allen'o vertas kino šedevras.
Kadangi VMI buvau pakankamai anksti ryte (yra žmonių, kurie tokiu metu sau leidžia dar ramiai miegot - jei tik galiu, aš pati - tikrai tarp tų sau leidžiančių atsiduriu..), kiek po 9 a.m., dirbančių buvo nedaug. Bet viena už kitą įdomesnės. Tiesa, dirbo vienas vyrukas, bet jį man užstojo salės kolona, o lankstytis ir stebeilytis būtų buvę pernelyg nemandagu.

Iš pradžių stebėjau sceną, kai viena moteris bėgo kažko sveikint ar kažką kolegei atiduot. Kadras toks: vyresnio amžiaus moteris, apsirengusi nertinį, kuris išryškina ne tik privalumus, bet ir tai, ko galėtų neišryškinti. Su kablais (t.y. aukštakulniais - atleiskit, nesusilaikiau). Rankose čežantis plastmasinis maišelis su kažkuo panašiu į džiovintas gėles ar pan. - iš tolo neįžiūrėjau. Ir ji bėgo. Nuo stalo per salę, iki kitos salės. Ne ne, žodis bėgo čia netinka. Tipeno, o kablukai braukėsi per grindis ir leido garsą, panašų į "brūkšt brūkšt" arba "čiūžt čiūžt". Keista, kaip linoleume dryžių neatsirado. Viską vainikavo jos veidas - šypsena nuo ausies iki ausies ir tokia, kai sugalvoji kokią šunybę draugui iškrėsti ir žinai, kad jis labai smagiai reaguos.

Toliau - moteris, kuri gal penkias minutes ant kėdės atkaltės mėgino dailiai pakabinti savo ryškiai raudoną megztinį. Jau, rodos, viskas gerai, ji gali leisti sau sėstis ir dirbti, bet ne. Dar blogai guli rankovės.. Reikia pataisyt. Ir dar. Ir vėl. :)

O viską vainikavo moters, kuri mane aptarnavo, makiažas. Na taip, galit sakyti, kad aš bjauri, jog taip rašau, bet man tai tikrai priminė ištraukas iš kino filmo.. Akys "riebiai" apibrėžtos skystu laineriu (liaudiškai - provodke, o kaip lietuviškai - net neįsivaizduoju - shame on me) ir dėl pastarojo fakto, jos atrodo labai liūdnai, nes kampučiai nusvirę žemyn. Kažkuo susisiejo su Arlekinu tas vaizdelis. Beje, prie šios moters stalelio patekau ne pirmą ir ne antrą kartą. Bet atrodo ji visada taip pat.

Manau, kad valstybinėse įstaigose įtaisius kameras, galima būtų vėliau iš nufilmuotos medžiagos sumontuoti tikrai ne vieną smagų filmuką. :) Pažiūrėčiau. Bet visgi, džiaugiuosi, kad VMI tenka užtrukti ne ilgiau, negu valandą. Neištverčiau stebėdama tokius darbo tempus. :)

Visiems gero savaitgalio.

Labanakt*

Apie žmones...

2011-10-06T21:54:00.000+03:00

...troleibusuose.

Šįvakar važiuodama namo įprastiniu 6-uoju maršrutu atsidūriau šalia be galo įdomaus vyruko. Rankose laikė didelę neploną knygą - kažkurios iš Liudvigo van Beethoveno simfonijų partitūrą. Kaip skirtukas tarp lapų įdėta medinė liniuotė. Ir vyrukas lūpomis šnabždėdamas ritmą pakankamai ekspresyviai dirigavo. Norėjau užkalbinti, paklausti, pas ką mokosi... :) Tokios smulkmenos praskaidrina vakarus. O kas smagiausia, jis gyvena per vieną - kitą kiemą nuo manęs. Ėjau už jo didžiąją dalį kelio iki namų. Labai mėgstu tokius gyvenimo perliukus. :) Be galo smalsu, kas jo galvoje skamba, nes mūsų keliams išsiskyrus ir jam palypėjus į kalniuką mačiau skėsčiojant rankomis, lyg labai ekspresyviai diriguojant. O puspalčio skvernai plaikstėsi vėjyje. :)

O šiaip.. Seniai nebuvau čia. Norėjau vis parašyti šį bei tą, tačiau susilaikydavau. Su laiku pradedi atsirinkti, ką rašyti, o ką geriau pasilaikyti sau arba vienam - kitam artimam draugui ar draugei. Artimiausiu metu parašysiu dar. Sudėsiu mane lydinčios muzikos gabalėlius.

Labanakt*

Apie veidus...

2011-06-23T02:35:00.001+03:00

...ir kiek kuris jų turi...

Raudonas lūpdažis. Smarkiai juodos blakstienos. Rausvi skruostai ir spindintis veidas.
Šypsena. Natūralus, gal kiek pavargęs veidas. Ir mėlynos akys.

Kaip po to imti ir atskirti, kuri moteris yra ta, tikroji..?

Paskutinėmis dienomis mintys veržiasi per kraštus. Kvėpuoju vasara, žydi jazminai, lyja lietūs, žmonės sukasi aplink.. Žvalūs, pavargę, alkani, sotūs.. Nuliūdę, laimingi, pikti ant savęs, krykštaujantys džiugiai.. Spalvų gama, kitaip nepasakysi. O kur dar muzika, vis kitaip skambanti, vis apie kitką kalbanti. Ir klausantys žmonės. Nėra nieko gražiau, kai dainavimas klausančiajam sukelia nenupasakojamas emocijas.. Kai matai, kad akys dega, šypsena nenuslenka nuo lūpų. Dainuočiau ir dainuočiau..

Laisvą minutėlę prieš kelias dienas griebiausi rašiklio ir popieriaus. Tai, kas gavosi, truputį per aštru. Niekaip nesugebu 'apkramtyti' teksto, kad ne tik aš ar dar vienas - kitas suprastų. O kita vertus, gal ir nereikia? Situacija reikalaujanti apsisprendimo. Jei tik apsispręsiu..

Kryžkelė. Aš joje. Ar pas Tave, ar nuo Tavęs..? Protingi žmonės kalba, kad jei bėgi, vejasi. Ar vytumeis?

Labanakt*

Apie tikėjimą...

2011-06-11T03:43:00.001+03:00

...savimi, žmonėmis ir muzika.

And I think to myself.. - music moves in misterious ways.

Būna kartais, kad lipi į sceną, dainuoji, atiduodi save.. O atgal negauni nieko. Nei iš kolegų, nei iš klausytojų - lyg miške sau rėkautum. Tokie pasirodymai priverčia atsidusti ir tą pačią minutę viską paversti darbu. TIK darbu.
O būna kartais, kad lipi į sceną, dainuoji, atiduodi save.. O iš publikos VIS DAR negauni nieko. Tačiau tą minutę supranti, kad VISKĄ gauni iš tų, kurie groja kartu. Ir tą pačią minutę užpildo begalinė šiluma ir džiaugsmas. Kaip mažam vaikui norisi strykčioti, spygčioti, ploti katučių.. Verstis kūliais. Taip, malonus jausmas. Tada pameti visus jaudulius, abejones ir pasitiki. Savimi, žmonėmis ir muzika, kuri tą akimirką skamba ir sklando išvien.
Maloniai ir giliai atsidūstu ir tiems žmonėms sakau AČIŪ.

Taip pat jau kurį laiką pastebiu vieną dalyką ir stengiuosi juo vadovautis.. Nes manau, kad iš to susideda pilnavertis gyvenimas ir įvairiausi santykiai jame. Turiu omenyje įvairius santykius su įvairiais žmonėmis. Man atrodo, kad pasaulyje egzistuoja, vadinkime, 'energijos ratai'. Imi - duodi. Klausai - kalbi. Aš mėgstu stebėti asmeniškuosius ratus, nes manau, kad iš to viskas lipdosi. Tai yra iš asmeniško bendravimo - su vienu, su kitu, su trečiu.. Su kiekvienu vis kitaip, asmeniškai. Bet principas tas pats.. Jeigu duodi, tikiesi gauti.. Jeigu gauni - duodi atgal. Tiek pat, arba net daugiau. Juk be galo malonu.
Gal kas nors pasakys, kad esu lengvabūdė, per atvira, per gera, džiugiai vaikiška, etc. Na, ok, jeigu taip manot, padiskutuokim. Pasidalinkim nuomonėmis. Tai - irgi ratas. :)

Siunčiu visiems vasariškus linkėjimus. Ir pasižadu artimiausiu metu pakalbėti apie klausomiausius gabalėlius.

Labanakt*

Apie teatrą...

2011-06-02T22:10:00.000+03:00

...ir kaip jis kvepia.

Praeitą penktadienį išleidom pradinukus. "Lėlės" teatre parodė finalinį spektaklį. Brolių Martinaičių "Avinėlio Teismą". Seną kaip pasaulis, bet vis dar nepaprastai mielą ir aktualų. :) Tokie dalykai išlaiko savo vertę ir išlieka aktualūs. Ilgai.
Prieš pat spektaklį vienas iš mano choristėlių pametė iš kartono pagamintą medžio lapą, kurį turėjo turėti visi, dainuojantys chore.. Belakstydama po užkulisius, iš vieno scenos krašto į kitą, stabtelėjus atsidusau ir giliai įkvėpiau.. Ir pajutau "teatro kvapą". Ir atgimė vaikystė. Džiaugsmas, nepaprasta vaikiška laimė, kai nuo 5 metų turi galimybę suktis teatre.. Dramos, Operos.. Gavus drabužinę, kur prieš spektaklius grimuojasi 'tikros aktorės', tarsi ritualą atliekant būdavo peržiūrėti visi stalčiai.. Pauostytos visos pudrinės, 'patikrintos' visos lūpdažių spalvos. Vajė. O tas užkulisių kvapas.. Juodai dažytos scenos lentos, kulisų perskyros.. Ilgos juodos medžiagos, kvepiančios ne kuo kitu, o Teatru. Ir tada imu ir suprantu, kad turėjau puikią vaikystę. Ir mane tikrai supras tie, kurie kartu siautė po operhauzo koridorius, drabužines, užkulisius.. :) Užsinostalginau. Ech..

O būdama jau mokytojyčių gretose, suprantu, kokį milžinišką darbą tuomet dirbo visos su mumis buvusios mokytojos. Kiek streso kainavo kosintis vaikiukas chore.. Kiek energijos būdavo įdėta norint sudiriguoti taip, kad vaikiukai suprastų, įstotų, ritmiškai sudainuotų.. O kiek energijos, balso, nervų įdėta į šokio scenas? Bet žinot, kiek nedaug reikia, kad visa tai atsipirktų? Pamiršti visą stresą, nervus, pyktį ir nerimą kai koks vaikiukas, antrokas 'kruopelytė' prieina ir sako: "mokytoja, jūs taip gražiai šiandien atrodot.." Nežinau, turbūt mieliau gali būti, kai vaikas tai pasako savo mamai.. :)

Jau kelis mėnesius (negaliu pasakyti, kiek tiksliai, gal kokius 4ris) esu pametus galvą dėl vieno kūrėjo. Spėju, kad negrįžtamai. Tai būtų James Blake. Kai kurie sako, kad bijotų patekti į jo galvą, nes pasiklystų ten ir nesusitvarkytų su tuo, ką sutiktų. Kai kurie sako, kad norėtų patekti į jo galvą ir nebijotų. Aš iš tų nebijančių. Man kartais vis susirodo, kad mano galvoj kartais panašūs dalykai dedasi, tik aš dar neatradau būdo, kaip tai pateikti. Nieko, ateis dar tam laikas. O tuo tarpu siūlau pasiklausyti: Wilhelm Scream, A Case Of You, I Never Learnt To Share (LIVE) ir šiaip visko, ką galite rasti, nusipirkti, parsisiųsti, susijūtūbinti.. Pageidautina, kad aparatūra, per kurią klausysite, gerai atkurtų žemus dažnius. Ir linkiu, kad patiktų. Kompanijoje bus smagiau važiuoti į koncertą kur nors Londone.. :)

Artimiausiu metu šiaip pasidalinsiu mylimos ir klausomos muzikos list'u. O tam kartui..

Labanakt*

Apie ausines...

2011-02-24T02:40:00.000+02:00

...ir tai, ką jos pasako.

Pastaruoju metu viešajame transporte pastebiu daug žmonių su ausinėmis. Ir apninka mintys, ką jie klausosi..? Tada pradedu stebėti galvas, kojas, rankas - bent mažiausią ritmo užuominą. Be galo įdomu.
Jei pažiūrėtumėt į mane su ausinėmis, kai važiuoju viešuoju transportu, greičiausiai linksėčiau į taktą.. Gal šypsočiausi, gal dainuočiau sau patyliukais tą patį, ką ir atlikėjas ausinėse.. Beje, greitu metu žadu surašyti, ką nešiojuosi, ką klausausi. Turiu naujų atradimų ir priklausomybių.

Šiandien buvau kine. Woody Allen - You Will Meet A Tall Dark Stranger. Susižiūrėjo lengvai, smagiai. Nors šiaip mane užkabina kiek emociškai stipresni filmai. Bet šis visai patiko. Nueikit. Geram vakarui be 'gruzo', kaip dabar mėgstama sakyti.. :) Dar dabar prisimenu, kaip pamačius nuostabiai gražią F.Pinto išsprūdo 'ooooohoooo' iš mano lūpų. Gražūs žmonės filme, gražūs tipažai, personažai. Tikri.
Jei eisit ar buvot, parašykit, ar patiko. ;)

Taigi, ką klausotės važiuodami viešuoju transportu? :) O gal ką nors skaitote?

Labanakt*

Apie ašaras...

2011-02-07T02:31:00.000+02:00

..kurias kartais galima paslėpti.

Oh, it's so about me...

Aretha Franklin - Tracks Of My Tears

(neradau youtube, tai teko įkelti paprastai į internetą..)

People say I'm the life of the party
Because I tell a joke or two
Although I might be laughing loud and hearty
Deep inside I'm blue

So take a good look at my face
You'll see my smile seems out of place
And if you look closer, it's easy to trace
The tracks of my tears..
I need you, need you...

Labanakt*

Apie žiemą...

2011-01-23T01:42:00.001+02:00

...kuri gyvena po mano antklode.

Šaldo man kojų pirštus. Teks traukti iki spintos ir kviestis į pagalbą kojines.. :)

Seniai nebuvau čia. Nežinau, kodėl. Vis sumąstydavau, ką parašyti, bet po kelių minučių aplankydavo mintis, kad nereikia, kad ne šiandien.. Net kelis topus muzikinius buvau sudėliojus, bet nesurašiau. Vadinas, nereikėjo, taip lemta.. Tai štai, po trijų mėnesių tylos vėl prisėdu čia džiaugsmingai. Tikrai su topu. Tikrai su keliom pastraipom rašliavų.. Na, prieš miegą, žinot.. :)

Nuskriaudė mane žiema.. Prieš kelias dienas slydau, kritau ir susimušiau nugarą. Ne pats maloniausias jausmelis, kai skauda taip, kad kelias minutes tiesiog klūpai ant žemės ir negali atsikelt. Bet nieko. :) Kasdien vis geriau ir geriau, gydo stebuklingi tepaliukai, kurių, laimei, turiu namuose... Noriu pasiųst geriausius linkėjimus likimo broliams ir sesėms, kurie krito taip pat. Greit gykit. O tie, kurie nekrito - saugokitės. :) Eismo sąlygos nepalankios...

Gruodis buvo beprotiškas - kaip viesulas sukosi aplinkui. O ir aš sukausi aplink, tuo pačiu bėgdama tam žiurkėno ratelyje, kur būna narveliuose, kad gyvuliukai nenuobodžiautų. Taigi, ir aš nenuobodžiavau. Užtat sausį truputį nuobodžiauju. Bet tikiu, tai praeis..

Atrodo, kad reikės pereiti prie topo.. :) Let the best part begin. Wooohooo. ;)

1. Jane Monheit - This Christmas [žinau, kad Kalėdos praėjo, tačiau negalėjau pasidalinti šituo kūriniu - labai jau gražiai jis nuskambėjo. Iš kur jį gavau - pasigriebiau nuo vieno būgnininko feisbuko sienos. ;) Ačiū, Andriau.
O mergina klipe - nepaprasto grožio. Taip, žinau, kad dažniau vyrai sprendžia apie moterų grožį, tačiau čia jau ir aš išsižiojau.. ;) Vyrai, nesivaržykit, paneikit mano nuomonę, jei turit noro..]

2. Hiromi Uehara - Place To Be [tai, ką ši moteris sugeba perteikti pirštų ir klaviatūros pagalba, yra nenusakoma.. Prisimenu, kai žiūrėjau, išspaudė ašarą. Nuostabu. Nepakartojama.]

3. Tinashe - Pieces Of Paper [šį vyruką "nusikabinau" nuo vienos mergičkos sienos, taip pat feisbuke.. :) Paprasta ir nuoširdu pasirodė. Ir kaip tik buvo sekmadienio rytas - nuostabiai atitiko nuotaiką. Saulėta. Ačiū, Marija.]

4. Jocelyn Brown - Somebody Elses Guy [dainytė iš naujo projekto, kuriame man tenka garbė dalyvauti. Tikiuosi, kad "užgimęs" gruodį jis gyvuos ir bus sėkmingas.. :) Bent jau muzika tai smagi.]

5. Roisin Murphy - If We're In Love [šita nereali moteris mane žavi dar nuo Moloko laikų. Ir iki šiol. Ir žavės tikrai ilgai.. Yra dar keli labai labai mėgstami jos kūriniai, bet pasiliksiu kitiems topams, manau. ;) Jei leisit..]

6. John Legend - Ordinary People [nesuprantu, kaip iki šiol dar neįmečiau šitos KLASIKOS į prieš tai buvusius topus.. :) Taisausi. Labai patinka..]

7. Santana feat. Dave Matthews - Love Of My Life [prisiminimų kūrinys. Tvankūs vasaros vakarai.. Vėsūs rudens rytai... Viskas, o kartu ir nieko. Kūrinys su istorija. Vis dar besitęsiančia..]

8. Damian Rice - Cannonball [su šituo gabaliuku susidūriau žiūrėdama 2010-ųjų X-Factorių. Buvau sužavėta vyruko, kuris ją atliko, o nuo to laiko vis įsijungiu. Labai gražus tekstas.]

9. Sia - My Love [taaaip, labai juokinga, kūrinys iš Twilight'o. Jei norit, galit iš manęs tyčiotis, šaipytis, badyti riebaluotais pirščiukais - man vis vien.. :) Daina apie meilę. Graži. Bent jau man. Ir taškas.]

10. Brian McKnight - What's My Name [last, but not least. :) su McKnightu apskritai mane supažindino vienas žmogus iš kolektyvo.. :) O kai išgirdau konkrečiai šitą dainą, klausiau ją tris kartus iš eilės (kiek pamenu). Ir supratau, kad tai bus mano vienas mėgstamiausių šio meto kūrinių. Tikrai, taip ir yra. Priglauskit mylimą žmogų ir tiesiog pašokit. Šokis reiškia daug..]

Esu tarp žemės ir dangaus.
Esu tarp šviesos ir tamsos.
Esu tarp dešinės ir kairės.
Nesvarumo būsenoj.
Ateis pavasaris, išplaus visą purviną ledą, atitirpins visus, kurie užšalę. Laukiu. Labai laukiu. Labiau, nei gali įsivaizduoti...

Labanakt*

Apie muziką...

2010-10-22T03:15:00.000+03:00

...kuri pastaruoju metu mane kuo toliau, tuo stipriau veikia. Viskuo. O tame viskame labiausiai - tekstais, žodžiais. Klausai ir atrodo, lyg kas gyvenimą tavo kartotų. Taip viskas sutampa.. Beprotystė.

Baigėsi "TurasPoLietuvą". Geresnio kompanijono, negu Mariukas, ko gero, negalėčiau įsivaizduot. Už tai jam didelis ačiū. O šiandien begrojant Anitos Baker "Sweet Love" ėmė ir pradėjo kristi sniegas iš dangaus, kąsniais dideliausiais. Kažkokia graži akimirka. Kaip iš blizgučiais ir šviečiančiais reklaminiais stendais nulipdytų Holivudo filmų...
O tokių darbų galėtų būti ir dažniau - tikrai nesupykčiau. Miela, malonu. O dar kai išgirsti, kad klausytojai tave geru žodžiu mini...

O aš savo ruožtu noriu geru žodžiu paminėti chorą, su kuriuo dirbu.. Na, bent jau man tai tikrai smagu būti, dirbti, mokytis kartu..
Kai kuriuos ypatingai myliu. Galėčiau pradėt vardinti, bet bijau pasirodyti netaktiška, jei ko nors nepaminėsiu. Tad nepradėsiu, manau. Juk suprantat.

Iš tos mane taip veikiančios muzikos turiu surašiusi dešimtuką, bet manau jį į gyvenimą paleisiu dar ne šįvakar. Turbūt ryt - poryt.. Kažkokia kitokia muzika, negu visada.. "Baltesnė", gilesnėmis prasmėmis žaidžianti, o tuo pačiu ir giliau sujudinanti. Ne į naudą tas saulės trūkumas. Taip ir nervai pakrikti gali. Niekam nelinkiu (sau - taip pat)..

Greit žiema. Iš ko šiemet kaupti atsargas šilumos konservams širdyje? Turbūt iš tų arbatos ir kavos puodukų, kuriuos geriu su tavim. Ir su tavim. Ir dar su tavim.. O su tavim dar negėriau? Būtinai nueikim, paskambink, parašyk...

Gyvenkit, džiaukitės, nesušalkit, mylėkit, šypsokitės, svajokit, būkit laimingi..

Labanakt*

Apie nepatikimą...

2010-10-07T02:51:00.000+03:00

...elektroniką, internetiką ir kompiuteriją.

Kątik buvau parašiusi begaliniai ilgą įrašą su muzikos topu, aprašymais, prisipažinimais meilėje ir pan. O dabar nebėra to įrašo. Puff, the magic dragon. Ėmė ir dingo. Nebėr.

Pikta. Labai pikta.
Nuo šiolei rašysiu ant lapo, o scanus įkėlinėsiu čia.
Gerai jau gerai, juokauju.
Kai vėl susikaupsiu ir pyktis atlėgs, pamėginsiu pakartoti tai, ką buvau sukūrus...

Labanakt*

Apie pradžias...

2010-09-28T21:36:00.001+03:00

...ir pabaigas. Naujas ruduo, nauji mokslo metai, naujas sezonas.. Kas kuo skaičiuoja - vieni metrais, kiti centimetrais.. Ir kas per daiktas yra gyvenimas, leiskit jūsų paklausti..? Kaip man šiandien pasakė vienas protingas žmogus: širdis - stipriausias raumuo. Užsispiriam ir judam tolyn.

Daug atrandu. Ypatingai savyje. Suprantu, kas mane įtakoja, pradedu atsimerkti ir suprasti, kaip išspausti iš to naudą sau. Skamba baisiai - aš šiaip malonus žmogus. Kartkartėmis truputėlį piktas. Piktutis. Urzgianti lesė.

Nauji žmonės. Įdomūs žmonės. Įvairūs žmonės. Spalvų milijonai. Atleiskit, aš šiandien nerišli. Užtat tikrai aš.

C'est la vie - all that Paris of yours, Paris of postcards and fog..
C'est la vie - invented...
C'est la vie - you still care, you're still troubled by this.
C'est la vie - a suburb train carries your days here and there
C'est la vie - permanently late...
C'est la vie - all that Paris of yours, connecting hardly more than two streets...

The pub, the church, a view from a bridge...
The pub, the church, these pavement stones...
The pub, the church, a view from a bridge...
The pub, the church, these pavement stones - so real...

Here's where you'll stay - how long can you live on tiptoe?
Here's where you'll stay - those are just your illusions...
Here's where you'll stay - at night they play the waltz at the Cascade, too...
Your friends are already at the corner - like a sin.
There's no turning back, no no...
You're going to drink this all down, also today.
Just like everyday...

C'est la vie - all that Paris of yours, Paris of postcards and fog..
C'est la vie - invented...
C'est la vie - you still care, you're still troubled by this.
C'est la vie - a suburb train carries your days here and there
C'est la vie - permanently late...
C'est la vie - all that Paris of yours, connecting hardly more than two streets...

Labanakt*

Apie vasarą...

2010-07-21T14:05:00.000+03:00

...kuri nenumaldomai bėga tolyn. Vakar prieš užmigdama pamaniau sau, kad jau ant nosies rugpjūtis..

Liepos pirmoje pusėje buvau Italijoje. Taip jau nutiko, kad viena Vilniaus kelionių agentūra ieškojo vadovų, mane pasiūlė, nuėjau į pokalbį, tikau ir patikau. Tad buvau stovyklos "Cocopelli" vadovytė. :) Įspūdžiai puikūs, nuotraukų daug, prisiminimai vis dar gyvena kažkuriam stalčiuje galvos.. Laikas neina veltui.

O štai praeitą savaitgalį su dideliu džiugesiu dalyvavau "Reunion" baidarių žygyje. :) Mano šeima + pusbrolio šeima. Iš viso 13 žmonių ir apie 70km suirkluotų. Per savaitgalį. Rankos iki šiol dar truputį "pyksta", bet su kiekviena diena vis geriau.
Pats žygis - su nuotykiais. Apsivertė viena ekipažo baidarė, kurioje buvo mūsų šešiametis mažylis Nojus, tad buvo šioks toks šokas. Bet visiems viskas gerai, visi sveiki, nieko nepametėm. :) Tik marškinius, bet tai - mažiausias nuostolis.
O dar didesnis nuotykis - kelionė namo į Vilnių sekmadienį vakare. Patys žinot ir matėt, kokios liūtys pliaupė ir kas dėjosi gatvėse.. Be to, mums teko važiuoti visu Savanorių prospektu, kuris buvo tikrai labai smagiai apsemtas - kaip vienas žmogus pajuokavo, būtų pravertę irklai. :) Kažkaip nusikapstėm su vargšiuku VW Lupo..

Su gospel choru Sounds in G ruošiamės Tamsta Muzika '10 festivaliui. Turim naujienų, kurios, tikimės, pasimatys jau ant scenos. Taip pat turim naują logo:

Taigi, nuo šiol šitas vaizdelis reiškia būtent gospel chorą "Sounds in G". :)

Jaučiu, kad vasaros padedama greitu laiku sukaupsiu naują muzikos topą. Vakar su broliu ėjau į kiną. Viskas vyko pagal dažniausiai būnantį scenarijų: gaunu sms iš Gyčio su tekstu "Einam į kiną." Tada parašau broliui atgal, į kokį kiną jis norėtų nueiti. Tada jis atrašo ir aš... sutinku su juo ir einu. :) Taigi, teko pamatyti Street Dance. Patiko kaip šoka, patiko garso takelis.. Nors, prisipažinsiu, nedažnai tenka klausytis muzikos, kuri skamba filme, man paliko gerą įspūdį - šiandien net Jūtūbą išlandžiojau, visą soundtracką gabaliukais perklausiau. :) O po tokių filmų man visada norisi šokti.

Tai tiek, ko gero, šiam kartui. Nelabai informatyviai, mintys draikosi pavėjui... Nepykit.. ;)

Labanakt*

Apie dainavimą naktį...

2010-06-21T16:55:00.000+03:00

...kuri buvo šeštadienį. Ir apskritai apie dainavimą šį savaitgalį.

Vasara. Open air'ų metas. Taip jau susiklostė gyvenimas, kad šį savaitgalį turėjau 4 pasirodymus (net 5 galima sakyt) šen bei ten. 3 iš jų - lauke. Ir didžiausi įspūdžiai - iš jų..

Šeštadienis - nuo pat ryto pliaupia kaip iš kibiro. Na, galvoju, nieko tokio, kaip nors išbrisiu šiandieną. Laukia du soundchekai ir du koncertai.

Pirmoji lokacija - Didžioji g., George Michael su G. Rinkevičiaus simfoniniu. Atėjusi į vietą jau galiu džiaugtis šlapiomis kojomis ir kelnių klešnėmis, nes pakeliui, einant per gatvę, pasisekė dešinę koją iki kauliuko panardinti baloje. Valio, batas pilnas vandens. Persirengimo kambarėlyje šiaip ne taip turimomis servetėlėmis išsišluosčiau batą ir atgal į lauką, repetuoti. Galiu nuraminti, stogas virš galvos buvo ir per repeticiją, ir per koncertą. Bet aš ir dar keli bendražygiai dainuotojai stovėjom baloje. Nes nuo plastikinių scenos "sienų" vanduo bėgo tiesiai mums po kojom. Valio. :) Dar juokavom, ką čia padaryti, kad liktumėm gyvi, jei netyčia trumpas jungimas kuriam nors laidelyje įvyktų.. Per koncertą stovėjom jau šiek tiek mažesnėje baloje, tačiau nukentėjo koncertiniai medžiaginiai batukai. Skaičiuokim aukas - jau kelnės, kojinės ir dvejos poros batų.. :) Taip pat galim įskaičiuoti šukuoseną, kuri, kaip žinia, esant tokiam drėgnam orui nieko daugiau nedaro, tik garbanojasi, raitosi ir visaip kaip manęs neklauso. Bet važiavau namo keistis batų, kojinių ir džiovinti kelnių (kad ir kaip komiškai tai skambėtų). Tuo pačiu teko "galvą" valdyti laku ir špilkom. Liaudiškai tariant, šukuoseną "susikaliau" (beveik vinutėm). ;)
Paklausit, tai kaip sekėsi koncertas... Galiu atsakyti, kad nesupratau. :) Atrodo, kad žmonėms patiko.

Antroji lokacija - Piano.LT kiemelis, Tebūnie Naktis 2010, koncertuojame su "Sounds in G". Per soundcheką lyja. Lyja žiauriai. Per tento, esančio virš mūsų galvų, skylutes kai kur laša vanduo. Labiausiai, rodos, kenčia juodas "gyvas" rojalis. :) Užtat per koncertą nebelyja. Pilnas kiemelis žmonių, pakili nuotaika ir gospelas. Balsas skamba, skrenda, tuo pačiu sekasi "išjausti" viską, ką atliekam.. Vienas malonesnių pastarojo meto koncertų. Kai širdis dainuoja į naktį. Žmonės šypsosi. Kaip sakoma, naktį dažniausiai stebuklai nutinka. :)

Sekmadienis - nelyja. Iki pietų. Po to prasideda didieji malonumai. Trečioji lokacija - Rotušės aikštė, koncertas su Jurga ir grupe. Soundchekas paprastas, nieko neįprasto - garsas patogus, viskas savo vietoje. O vakarop... :) Pasirodymas vėluoja. Mums lipant į sceną lietus pasidaro nežmoniškai smarkus, užpila elektros linijas.. Dar prieš pradedant groti neveikia abu klavišai ir gitara. Garsistai kažkaip susitvarko, koncertas prasideda. Po pirmo kūrinio VĖL dingsta elektra. Šįkart garso pulte. Valio! :)
Tačiau dėl lietaus per šitą koncertą pamačiau nuostabų vaizdą. Mums grojant ir dainuojant vieną kūrinių prieš mano akis buvo filmavimo kameros labai vertas kadras - lėtai vėėėėl pradeda lyti ir žmonės beveik vienu metu išskleidžia skėčius... Kažkas nuostabaus, visa aikštė.. Maži dalykai gali kelti džiaugsmą - yep, that's me. :D

O dabar galėtų jau nebelyti. Gana šlapiojo savaitgalio. No more rain, come shine.. :)
Parašykit, kaip gyvenat.

Labanakt*

Apie pertraukas...

2010-05-27T18:30:00.000+03:00

...skirtas savęs sugaudymui.

Juk būna taip, imi ir įsisuki kaži kokiame rate, kuris neturi nei pradžios, nei pabaigos. Imi kažkuriuo momentu ir pabundi. Pasižiūri į save iš šono ir nusprendi, jog visai nenori suktis, kaip sukaisi.. Et, retorika ir išvedžiojimai. Gydytis laikas.

Kas įvyko mano gyvenime nuo kovo mėnesio:

Pasenau. :) juokingai skamba, pripažįstu. Bet negaliu sakyti suaugau, nes nebuvau iš tų, kurios nesubrendimu skundžiasi... ;)
Įgyvendinau du naujus projektus. Gerų Filmų Garsios Dainos, bei ilgai svajotą Tribute to Whitney Houston. Pati negaliu savęs objektyviai įsivertinti, tad palieku šį darbą kitiems.
Pasisvečiavau užsienyje, pamačiau labai pasiilgtą žmogų. :) Buvo smagu, noriu dar.
Paragavau kūrybinio darbo (ir toliau ragauju). Tikiuosi "neužtrūksiu". :)
Su bendraminčių ir draugų grupele sėkmingai (mano subjektyvia nuomone) pristatėm vokalinį ansamblį (jis nesivadins "Džiazo Katinai", nene... :D). Mums plojo, švilpė ir šypsojosi. Valio.

Nuo kovo mėnesio už mano lango esantis kaštonas sukrovė lapus ir žiedus.. Jau beveik nužydėti spėjo. O aš beveik niekuo nepasikeičiau. Toliau gyvenu muzika, su muzika, muzikai... Pastaruoju metu klausausi siaubingai daug Whitney Houston, bet manau, kad man galima dėl to atleisti.. :)

Kaip gyvenat Jūs? Gal kada arbatos? :)

pyu*

Apie užsienį...

2010-03-29T13:01:00.000+03:00

...šiokį tokį..

Savaitgalį buvau Estijoj, Tallin Music Week renginyje. Su Jurga & Grupe. Pagrojom, palakstėm po naktinį Taliną, pasiklausėm lietuvių ir nebūtinai. Posakiai ir anekdotai apie estų lėtumą arba, kitaip tariant, neskubėjimą, ne iš piršto laužti.. Buvo atėjęs toks momentas, kai soundcheko laukimas JAU ėmė varginti. Tada Jurga man priminė: "Nepamiršk, kokioj šaly esam.." :) Tai apsiraminau iškart. Prisėdau ir stebėjau lėtai skubantį garsistą.
Estijoj dar likę šiek tiek žiemos. Net ir Latvijoj panašiai, kaip spėjau pastebėti pro busiuko langą.. O Lietuvoj jau pavasaris. Truputį murzinas, bet visgi.

Kažkaip šiuo metu mintyse pilna visko. Tuoj Velykos, ketvirtadienį koncertas.. Beje, mieli draugai, pažistami ir nepažįstami, nuoširdžiausiai kviečiu ateinantį ketvirtadienį apsilankyti gyvos muzikos klube "Tamsta", kur nuo 21h dainuosiu aš. :) Kaip visada, taip ir dabar pasakysiu - daug smagiau dainuoti, kai aplink pažįstami veidai. Tad atkeliaukit. Lauksiu.

O dabar skubu. Šita savaitė bus lėkime, bet jaučiu, dar tikrai prisėsiu parašyti. Kažkokis vėjų pilnas įrašas galvoje noksta.

Iki, pyu*

Apie keliones...

2010-03-13T13:56:00.000+02:00

...iš vieno Lietuvos krašto į kitą. Maža ta mūsų Lietuva.. Kovo 11-ąją švenčiau (jei taip galima pavadinti) autobusiuke, riedančiame magistrale Vilnius - Klaipėda. Su Jurga ir grupe turėjom koncertą Palangos "Ramybėje".

Labiausiai mėgstu įsitaisyti pačiame tolimiausiame autobusiuko kampe. Prie lango. Visą kelią iki pat Palangos prasėdėjau saulėkaitoje su saulės akiniais ant nosies ir muzika ausyse. O kaip jūs? Ar turit muziką, kurią dažniausiai klausotės, kai kur nors keliaujat? Štai ši paskutinioji kelionė davė įkvėpimo naujam muzikiniam dešimtukui. Jį galima pavadinti kelioniniu. Kai kurie kūriniai nuskraidina mintis ypač toli, o kai kurie sutraukia viską labai šalia (padidinto jautrumo gabaliukai). Dalinuosi.

1. Angie Stone - No More Rain (In This Cloud) [saulėtas kūrinukas. Norim nusišypsom, nenorim... taip pat nusišypsom. :) Kitaip nelabai išeina..]

2. Massive Attack - Teardrop [čia vienas iš tų, kuris mintis be galo toli nuneša. Patinka taip labai, kaip pats House M.D. :) Manau, kad geras palyginimas. Kas taip pat mėgsta, supras mane..]

3. Justin Timberlake - Still On My Brain [pastaruoju metu vis sugrįžtu prie šito gan seno gabalėlio. Meliodija graži, tekstas gražus.. Kažkaip susiklauso.]

4. India.Arie - Strength, Courage & Wisdom [įkvepia mane. Išties, norėjau parodyti dar kitą jos gabalėlį, bet niekaip nerandu jo internete, turiu tik albuminiame variante. Tai kam įdomu dar šiek tiek šios atlikėjos, paieškokit kūrinio Part of my Life.]

5. Mary J. Blige, U2 - One [klasika. Tačiau šiek tiek paįvairinta. Mano nuomone, jos balsas šitame kūrinyje žiauriai tinka. Nei pridėsi, nei atimsi..]

6. Coldplay - Death And All His Friends [šitas gabaliukas irgi nuneša tolyn. Labai mėgstu kontrastą, kurį Coldplay šitam kūriny padarę - tylut tylutėlė pradžia ir gaivališkumas kažin koks pabaigoj. Skanu. Tinka labai, kai snieguoto pavasario vaizdai keičiasi pro langą..]

7. Erykah Badu - Certainly (Flipped It) [i was not looking for no love affair.. :) Šitą dainą į kelionę išsivežiau netyčiom - tiesiog ruošdamasi labai daug ją klausiausi, vėliau atidainavau duše, o tada įsikėliau prie visų kitų.. Kelia šypseną. :)]

8. Zventa Sventana - Ой Заплакали [šitą jau kažkada jums rodžiau. Vakar klausiausi visą albumą Страдания, bet vėl ta pati problema - internete nėra normalios kokybės video įdėtų..]

9. Robin Thicke - Complicated [šitas kūrinys - padidinto jautrumo. :) Ir su labai gražiu priedainiu.. Nežinau, kiek jau laiko the Evolution of Robin Thicke yra mano mėgstamiausių albumų sąraše. Ir, rodos, nesiruošia pasitraukti.. :)]

10. Mala - Alicia [kažkada nuostabusis Augustas man užrodė šitą kūrinį - nuo to laiko vis pasiklausau. Ir sakykit, juk verta. ;)]

Vat taip aš keliavau iš Vilniaus į Palangą ir atgalios. :) O kaip keliaujat jūs?

Gražaus savaitgalio. Pyu*

Apie pavasarį...

2010-03-10T12:55:00.000+02:00

...kuris delsia sugrįžti.

Ar jums yra tekę ko nors ilgai laukti? Paklausit manęs, ką reiškia ilgai.. Ir būsit teisūs. Vaikystėje mama palikdavo 15 minučių, kad galėtų nubėgti į parduotuvę cukraus ir tos 15 minučių atrodydavo lyg begalybė. Vėliau, mokykloje, tarpas nuo vienų atostogų, iki kitų trukdavo apie tris mėnesius - šie, vėlgi, atrodydavo lyg begalybė... Po mokyklos ir aukštosios - dar kitoks laukimas. Sakysit, žmogui lemta laukti? Aš, turbūt, labai nekantri..

Seniai nerašiau, bet taip jau būna. Gyvenau tarsi su tuščia galva ant pečių. Visi įspūdžiai, džiaugsmai ar vargai išgaruodavo, palikę skylę širdyje. Kaip vinutė. Tuk tuk.

Per tą mėnesį išklausiau begalę naujų kūrinių, bet šįkart pateiksiu tik du - gal taip jau lemta. Gana tų dešimtukų. :)
Taigi, pirmas kūrinukas - tikrai visiems gerai žinomas. Man taip pat ne naujas, bet vis jį girdėdavau tik visų mylimoj "Tamstoj", o namie neįsijungdavau. Paklausykit ir jūs. Patrice Rushen - Forget Me Nots

O antrasis kūrinukas atėjo visai netikėtai. Prieš kelias dienas su Jurga & grupe važiavom groti į Kauną. Tadas, tąkart pavadavęs mūsų bosistą Paulių, pasakė kelis kolektyvų pavadinimus. Vienas iš jų Jaga Jazzist. Taigi,atkreipiam dėmesį į kūrinio pavadinimą ir klausom. Jaga Jazzist - Lithuania

Kolei kas tiek apie muziką. Dar trumpai parašysiu apie kelis filmus, kuriuos neseniai mačiau kine.
Pirmasis - Tim Burton "Alice in Wonderland". Galiu pasakyti, kad mane visada žavi Johnny Depp'as ir jo personažai. Taip pat mėgstu, kai jis bendradarbiauja su Tim Burton'u. Nes gimsta šiek tiek šizovi, tačiau tikrai smagūs produktai. Taip apibūdinčiau ir filmą apie Alisą. Smagus. Bet pernelyg ilgam apie ką nors susimąstyti neprivertė, visgi, lengvas žanras, pasaka, etc. Nors Češyro Katino šypsena - verta milijono. :) 120 dantų, o, stomatologų džiaugsme.. :)
Antrasis - Anne Fontaine "Coco avant Chanel". Šiek tiek dramos, šiek tiek meilės, šiek tiek sveiko pasiutimo ir dar šiek tiek sijonų, pasijonių ir korsetų čežėjimo. Žiauriai patiko, kad filmas būtent prancūzų kalba - vargu bau, ar tiktų kokia kita šioje vietoje. Kas matė, turbūt man pritars.. Istorija šiek tiek nuspėjama, tačiau visai malonu ją stebėti. Trumpai - filmas apie moterį, griaunančią stereotipus ir plaukiančią prieš srovę. Visai nieko.

Šįvakar žadu nukeliauti į Saulės Kliošą gyvos muzikos klube "Tamsta". Ateikit - susitiksim.

Labanakt*

P.S. Pagaliau leidau sau nusipirkti svajonių kvepalus. :) Pavasaris.

Apie kvapus...

2010-02-08T12:02:00.000+02:00

...kurie pamalonina ir galbūt kažką primena.

Ši žiema man patinka. Jau ne vieną kartą ir ne su vienu žmogumi buvau įsivėlusi į ginčą, kaip galima mėgti žiemą. Žinot, kaip yra? Iki šiolei nemėgau jos lygiai taip pat, kaip ir daugelis. Bet ši žiema - kitokia. Šią žiemą yra sniego - tikro, nepažliugusio. Šią žiemą yra šalčio - na, kartais per daug, bet nieko, tereikia apsirengti šilčiau.. ;) Ir šią žiemą nepaprastai dažnai mieste kvepia traukiniais. Nenoriu spėlioti - galbūt aš ne viena pasaulyje, kuriai "traukinių kvapas" kelia šypseną.. O kas yra "traukinių kvapas"? Hm, šiaip sudėtinga paaiškinti, nes pati nelabai žinau, kas būtent sudaro tą bendrą kvapo visumą. Gal kas žinot? :)

Prisiminiau, kad Gie iš Mažų Miegapelės Džiaugsmų prieš kurį laiką rašė apie kvapus, kvepalus ir jų gėrimą. Tai ir aš susimąsčiau, kas geriausiai kvepia ir kuo smagiausia kvepėti.. Mėgstu, kai žmonės arba namai kvepia tikra kava. Ir pati neatsisakau ja kvepėti, nes man tai yra vienas iš malonesnių kvapų. Toks, kuris irgi kelia malonią šypseną.
Aš iš tų žmonių, kuriems kvapai gali priminti žmones. Yra keli draugai ir pažįstami, kurių kvepalus "pamenu mintinai", jei galima taip pasakyti. :) Ko gero, šaunu, kai žmogus atranda savo kvapą - nemokama vizitinė kortelė.. Netgi romantiška šiek tiek. :)

Vasaris atėjo su darbais - džiugu dėl to. Penktadienį turėjau koncertą, po kurio parvažiavus į Vilnių atbuvau labai smagiam vakare. Vienam smagiausių ever. Aš nežinau, kas čia kaltas dėl to smagumo: vieta, žmonės, muzika, ar šiaip bendra nuotaika ir jausena.. O po penktadienio - ramybės savaitgalis.

Tiesa, penktadienį važiuodama atstumą Kaunas - Vilnius pagalvojau, kad seniai nerašiau apie savo fonoteką. Taigi, trumpai šįkart. Ne, neturiu dešimtuko, kažkaip pastaruoju metu įvyko kažin koks susikoncentravimas ties keliais atlikėjais. Bet čia bangomis, tad nepanikuoju. ;)
Pastaruoju metu daug klausausi Beady Belle. Vis paslapčia pasidžiaugiu, kad tąkart, per MamaJazz pati nuostabiausia ir mylimiausia Sigutė mane pasikvietė į Rusdramį paklausyti jos gyvai. Buvo tikrai liuksiškas koncertas. Tai va, paskutiniu metu klausausi jos 2006 metų albumą Home - jis, visgi, lieka mano mėgstamiausias. O vaizdelis įkeltas vadinasi "Skin Deep". Jis nėra iš pastarojo albumo, bet labiausiai įsiminė po MamaJazz. Už vaizdelį, kaip visad, ačiū Jūtūbui.

Ir dar vienas veikėjas, kurio nenustoju klausytis jau tris ar net keturis metus - Robin Thicke. Nežinau, ar turiu mėgstamiausią albumą - klausau visus, nes visi patinka. Skirtingi, su savo tematika ir skambesiu. Skambesys maloniausias albume The Evolution of Robin Thicke. Vėlgi, Jūtūbas į pagalbą. Paklausykit, nes šįkart vaizdelio nėra, tik muzika.. "Teach U A Lesson"

Tai tiek šiam kartui. Geros savaitės jums.
Pyu*

Apie nostalgiją...

2010-02-04T13:17:00.000+02:00

...kuri užklupo vaikštinėjant mokyklos koridoriais.

Vakar buvau mokykloje, kurią baigiau. Ne, žodis baigiau skamba per silpnai. Buvau mokykloje, kurioje praleidau 12 savo gyvenimo metų. O gerai pamąsčius ir pridėjus ikimokyklinius metus, gausime ir visus 14 metų. Taip, ganėtinai ilgas laiko tarpas. Lankiausi su tikslu - dabartinės mokyklos aštuntokės mane pasirinko interviu, kuris vėliau pateks į mokyklos laikraštį. Buvo smagu ir pačiai labai įdomu atsakinėti į klausimus, nes senokai neteko kapstytis tokio senumo atminties kertelėse, kuriose vakar pabuvojau. Kalbėjau apie viską. Nuo parengiamosios "mokyklėlės" iki pat dabartinių laikų. Iki aukštosios mokyklos ir veiksmo po jos. Smagu. Teko prisiminti daug kiaulysčių, iškultų langų, popierėlių spjaudymą per tušinukų korpusus, pomidorų padažą elektros skydinėje... :) Visko buvo ten: ir juokėmės, ir verkėm.. Gal ir pirmą simpatiją sutikom. :) Ir galiausiai, kai buvau paklausta, ar mūsų klasė buvo vieninga, nedvejodama atsakiau "taip". O šiandien ėmiau ir susimąsčiau, ką atsakytų kiti, kurie mokėsi drauge.. Šiaip, smalsu būtų sužinoti.
Kai pasirodys interviu kokiame nors formate, įmesiu. Kam bus įdomu, galėsit pasiskaitinėti, kokioj aplinkoj aš užaugau ir mokiausi. :)

Ir dar kai kas, apie ką negaliu neparašyti. Jautriems žmonėms siūlau nežiūrėti video medžiagos, kurią įdėjau, nes viskas gali baigtis badavimo akcija. Aš pati net nežinau, kaip reaguoti, kuo tikėti ir... ką valgyti. Nes žiūrėdama pažadėjau sau, kad nebevalgysiu duonos. Vėliau, kad nebepirksiu dešrelių, vištienos... Tačiau, kai pagalvoju, o iš ko tenka kepti blynus..? Iš tų pačių miltų, kuriuos kepyklos vartoja duonai kepti? Galbūt tai yra eilinis "perspaudimas" ir nereikia į tai kreipti jokio dėmesio. O galbūt ne. Aš pasiklydus.

O šiaip, prasidėjo paskutinis žiemos mėnuo. Jau greitai pavasaris. Net pati nepastebėjau, kaip staigiai ši žiema pralėkė. Būkit laimingi, nesirkit.

Pyu*

Apie smagius vakarus...

2010-01-30T00:05:00.000+02:00

...kai iš to smagumo, tūnančio viduj, nesurezgi rišlaus sakinio...

Trečiadienio vakarą praleidau gyvos muzikos klube TAMSTA. Grojo smagi kompanija - Rhythm Junkies. Skambėjo puikiai, vientisai, organiškai ir nepaprastai stilingai. Pirmą kūrinuką vyrai atliko vieni, o prieš antrąjį pristatė kompanijos damą. Ir sugrojo "After You've Gone". Tai antrajai dainai beskambant nusprendžiau, kad aprašinėsiu vakarą blog'e.. :) Lėtųjų kūrinių, skambėjusių koncerte, atmosfera ir nuotaika man asocijavosi su minkštu irisiniu saldainiu. Nemoku paaiškint, kodėl. :) O programai pasibaigus norėjau pasakyti tiek daug gražių žodžių, bet... nesuradau jų. Juokinga, kai nori pasakyti pagyrimą, bet nesumąstai, kokį būdvardį pavartoti, kad išreikštum nuotaiką ir vidinę jauseną.. Vienu žodžiu, VALIO Rhythm Junkies. Mano vakaro herojus buvo nepaliaujantis šypsotis Mr.Drum ir taip pat Mr.Jack, nes grojo bandža.. Ou yeah.

Ketvirtadienis buvo darbingas: su choreliu dalyvavom įrašuose ir repetavom vakare. Buvau pasiilgus tokios bendros repeticijos, naujų kūrinių mokymosi.. Kaip tik ėmėm naują medžiagą - ruošiamės koncertui. Vasario mėnesį gospel choras "Sounds in G" švenčia savo šeštąjį gimtadienį. Ta proga ruošiamės koncertuoti tame pačiame visų mylimame gyvos muzikos klube TAMSTA. Tiksli data - vasario 18 diena, ketvirtadienis. Kas mėgstate planuoti savo laiką iš anksto, pasižymėkit ir ateikit! Juk kuo daugiau savų veidų, tuo smagiau... ;) Vakare, prieš eidama miegot, netyčiom įjungiau MEZZO ir keliolika minučių pasimėgavau gypsy jazz/swing su keistu prancūzišku prieskoniu. Susigriebiau, kad reikia parašyti kam nors, kas galėtų susidomėti. Ta proga su Mr.Jack sudariau dylą: jei jis pamato ką smagaus, parašo man. Ir, o valio valio, šiandien gavau žinutę! Draugai, kas turit ir žiūrit MEZZO, pasisakykit. Žinosiu, kam dar galiu rašyti, kai užmatau ką smagesnio...

Šiandienos popietę leidau su broliu. Nusprendėm pasidaryti atrakciją ir nukeliaut į kiną. Žiūrėjom filmą, pavadinimu "Daktaro Parnaso fantazariumas" (the Imaginarium of Doctor Parnassus, 2009). Pirmoji tvirta išvada - Heath'as Ledger'is tikrai puikus. Vėl širdį sugelia pagalvojus, kaip gaila, kad žmogaus jau nėra tarp gyvųjų.. Nes tiek Batman'e, tiek šiandien matytame Fantazariume Ledger'io sukurti vaidmenys išties žavi. Pats filmas - šiek tiek trenktas. :) IMDB skaičiau recenziją, su kuria pilnai sutinku: 1. Klasiškas fantastinis filmas; 2. Sudėtingas su puikiais charakteriais; 3. Kai kas, ką norisi žiūrėti daugiau, nei vieną kartą. Pusę filmo mintyse kyla klausimai sulig kiekviena nauja scena. Po to jie nustoja kilti, nes atsiranda supratimas, kad taip greitai atsakymo surasti neįmanoma. Kadangi esu keistų neholivudinių filmų mėgėja, man patiko. Gal atsiras čia dar mačiusių - parašykit, kaip jums Fantazariumas susižiūrėjo..

Viskas. Kapsi paskutinės sausio dienos. Nors ši žiema man ir patinka, apsidžiaugiau, kai į galvą atsibeldė mintis, jog tuoj prasidės trumpas paskutinis žiemos mėnuo. Ir tada pavasaris. Tylutėlis valio. :) O kol kas vis dar muturiuokimės šalikais, nepamirškim kepurių ir pirštinių.. Peršalimai taip ir tyko, kada galės už kojos pačiupt. Niekam nelinkiu, tad nesušalkit.

Pyu, labanakt*

Apie žiemos rytus...

2010-01-27T13:40:00.000+02:00

...arba "Kelintą valandą darbą pradeda Gatvių Barstytojai".

Šįryt teko išlįsti laukan anksčiau, negu norėjosi. Nors iki tikslo eiti teko apytiksliai kilometro atstumą, spėjau sušalti į varno nagą. O kur dar faktas, kad eiti teko slidinėjant ir dedant visas pastangas, kad neparkrisčiau žemėn.. Oj, kaip smagu buvo. :) Išties, turėjo būti linksma tiems, kurie galbūt matė mane pro langą.. Skeryčiojausi kaip ožka ant ledo. Net pačiai juokinga buvo. :)

Namo keliavau jau kiek šilčiau, nes saulė tuo metu kiek aukščiau kybojo. Eidama myniau į rudo smėlio krūvas, kurios, tiesą sakant, gerokai taisė man nuotaiką. Šaligatvis buvo nubarstytas tiesiog genialiai: kas kelis metrus (kartkartėmis tankiau) išilgi kauburiai smėlio. Lyg dryžiai kokie. Tada susimąsčiau: ką galvoja Gatvių Barstytojai.. Gal skuba, todėl tikisi, kad žmonės smėlį patys išsimindys po visą šaligatvį..? Et, niekada negali žinoti. :) Idealiai aplinkai reikia idealių darbuotojų. Ir visose srityse taip. Sklinda gandas, kad puikiausi savo srities specialistai - japonai. Kad ir kokį darbą turėtų, stengiasi būti geriausi. Šlavėjas - pats geriausias. Virėjas - tobulas šefas. Turiu seną-gerą draugą Tekančios Saulės šalyje - reikės kada paklausti, kaip ten su žmonėmis reikalai.. :)

Neseniai sužinojau, kad Vilniaus miesto savivaldybė įrengė nemokamas čiuožyklas daugelyje seniūnijų. Šiai žieminei atrakcijai "panaudotos" mokyklų sporto aikštės, krepšinio aikštelės, tvenkiniai... Plačiau galit pasiskaityti Vilniaus miesto savivaldybės interneto puslapyje. Tai dabar tereikia susiruošti ir nuvažiuoti pačiūžų. O tada - į trasą. :)
Gal jau kas išbandėte kurią nors iš tų čiuožyklų? Parašykit įspūdžius. :)

Net smagiau gyventi, kai saulė taip skaisčiai šviečia.
Nesušalkit, pyu*

Apie išėjimus ir sugrįžimus...

2010-01-26T01:13:00.000+02:00

...kurie dažniausiai lydi kiekvieną iš mūsų.

Štai, buvau išėjus iš blog'o. Galima sakyti, atostogavau. Bet kiekvienas išėjimas palieka viltį, kad bus sugrįžimas. Ir aš vėl čia.

Per tą laiką spėjau dar kartą susirgti ir beveik pasveikti. Beveik, nes už kojų dar truputį laiko kosulys - skambu kaip griaustinis prieš audrą kartais. Visą savaitę praleidau namuose, jaučiuosi šiek tiek atitrūkus nuo visuomenės ir savų žmonių. Tačiau tikiuosi, kad jau rytoj viskas pradės taisytis - žadu pagaliau išlįsti laukan.. Teks muturiuotis iki nosies, nes galimybė atkristi manęs visiškai nevilioja.

Sausį beveik nedirbau.. Visi po didžiųjų švenčių, rodos, pasidarė atokvėpį. Man taip atrodo dar ir todėl, kad šiemet nebesimokau - studentams po naujų teko džiaugtis sesijomis. Bet užtat dabar, spėju, visi jau prisijungė prie atostogaujančių. Juk smagu.. :)

Turiu minčių artimiausiu metu vėl sumesti muzikinį topą, bet dar ne šiandien. Šiuo metu jaučiuosi, lyg laukčiau kažin kokio naujo vėjo, naujo įkvėpimo.. Gal tas šaltis ir saulės trūkumas pradeda viską dengti ledu..? Nors iki šiolei visai neblogai kapsčiausi - šiais metais žiema eina daug lengviau, nei praeitais ar užpraeitais. Priežasties pati ieškau, tačiau vis dar nesurandu.. Kai surasiu, būtinai pasidalinsiu.

Ką gi, geros savaitės visiems. Laikykitės, nesušalkit. Pasidalinu kūriniu, kuris šiuo metu skamba...

Labanakt*

Apie šv. Kalėdas...

2009-12-27T23:43:00.000+02:00

...kurios šiemet tokios pat lietingos, kaip ir praeitais metais. Teisybė, tai šiek tiek blogina nuotaiką, tačiau mėginu nežiūrėti pro langą ir neklausyti į langą barbenančio lietaus, o verčiau prisimerkus žvelgti į lempučių girliandą ant eglutės, uosti spyglių kvapą... Taip - daug maloniau.

Kalėdų rytas naujuose mamos namuose - didelis stebuklas. :) Nesvarbu, kad mažiausias visus miegančius pažadina 7.30 skardžiu riksmu "Jau Kalėdos!!! Ateikit dovanų!!!".. Visi su naktiniais, šlepetėmis ir chalatais tupia prie židinio ir po vieną iš didelio raudono Kalėdų Senelio maišo traukia maišelius ir paketėlius - spalvotus, dryžuotus, šiugždančius... Labai geras posakis: žmogus per gyvenimą tris kartus pakeičia požiūrį į Kalėdų Senelį. Iš pradžių jis tiki Kalėdų Seneliu. Vėliau nebetiki. O dar vėliau pats Kalėdų Seneliu tampa. Smagu, kai namuose yra dar bent vienas, kuris tiki stebuklingais veikėjais. Tada su šypsena gali stebėti, kaip iš jaudulio dreba vaiko rankos, kai vieną po kito traukia maišelius ir skaito, kam dovana skirta. O, kaip nušvinta jo veidas, kai ant didžiausios dėžės perskaito savo vardą ir pamato, kad dėžėje slepiasi būtent tai, ko jis Kalėdų Senelio prašė savo laiške... :) Traukinukas. Ant bėgių. O, vaikiškas naivume... :)

Su šventomis Kalėdomis visus, kas skaitot mano rašliavas. Linkiu sniego. Linkiu daug muzikos širdyje. Linkiu, kad svajonės pildytųsi. Tai juk svarbiausia.

Labanakt. Nesušlapkit kojų ir nesušalkit*

Apie antrąjį TOP10...

2009-12-12T03:08:00.000+02:00

...kuris taip netikėtai ėmė ir sugulė šiandien. :) Taigi, nuo praeito karto Pirmojo Top10 praėjo beveik 10 dienų, tai kaip ir po gabaliuką kiekvienai dienai gavosi. :) Šįkart dešimtukas ne toks lyriškas, kaip praėjusį kartą. Bet tokia ta anginos nuotaika. :) Beje, visada patariu pagal patikusį autorių ar atlikėją Jūtūbėj paieškoti daugiau rezultatų - dažnai kiekvienas naujas kūrinys dar labiau nustebina.. :) Bet, manau, jūs ir patys šį metodą puikiai žinote, tad ką aš čia dabar...

1. Coldplay - Violet Hill [prie šių vyrukų vis grįžtu, kai užsimanau lengvo roko. Mėgstu juos nuo pat pirmojo albumo, man jie patinka ir tokie, kokie buvo, ir tokie, į kuriuos dabar "išaugo", jei galima taip pasakyti... :) Šita daina man patinka dėl teksto ir šiaip bendros idėjos.]
2. Ella Fitzgerald - The Man I Love [vienas gražiausių šito jazz standarto atlikimų. Ella 4ever...]
3. DubFX - Love Someone [kaip pasakė man nuorodą atsiuntęs žmogus - "kreatyvumas..."]
4. Buena Vista Social Club - Chan Chan [šitas kūrinys mane nukelia į laiką prieš gerus 5 ar 6 metus. Namuose nebūdavo nei vieno mamytės vakarėlio, kuriame neužgrotų Buena Vista Social Club kompaktinė plokštelė. Nuostabiai šilti prisiminimai...]
5. Zventa Sventana - Ой Заплакали [šį gabaliuką Jūtūbėje atradau netyčiom. Pati kompanija Zventa Sventana man jau kurį laiką pažįstama - turiu pirmąjį (ir kiek žinau, kol kas vienintelį) jų albumą. Šitas kūrinys ne iš albumo, tačiau tikrai puikus. Mėgstu, kai folkloras derinamas su kitais muzikos stiliais. Jei kas norėtų minėtojo albumo, rašykit...]
6. Imogen Heap - Just For Now [žiūrėdama DubFX prisiminiau būtent šią atlikėją...]
7. Joe Sample & Lalah Hathaway - When Your Life Was Low [vienas gražiausių kūrinių, kuriuos yra tekę dainuoti studijų metais...]
8. Yolanda Adams - This Too Shall Pass [kažkaip šiame tope negalėjau nepaminėti šios nuostabios Gospel Divos. Čia tas variantas, kai visi atlikėjo kūriniai Jūtūbėje prikausto ir atrodo tobuli. O šį gabaliuką kada nors būtinai sudainuosiu...]
9. India.Arie - Beautiful Surprise [turi gi būti tope bent vienas kūrinys apie meilę.. :) Būtent šis ir yra vienas iš tokių...]
10. Cinematic Orchestra feat. Fontella Bass - All That You Give [šitą vakar vėlai vakare netikėtai užgrojo MEZZO. Taip ir nustėrau. Iš fantastikos srities...]

Taigi, tiek šiame Top10. Angina po truputį traukiasi, artėja darbai, šventiniai koncertai.. Negaliu ir šįkart nepareklamuoti rytoj gyvos muzikos klube "Tamsta" vyksiančio gospel choro "Sounds in G" koncerto. THERE'S NO CHRISTMAS WITHOUT YOU! :)

Keliauju užsipilti dar vieno puodelio arbatos. Toliau sveikstu ir laukiu švenčių. Ačiū, kad skaitot, mielieji..

Nesušalkit, nesirkit, labanakt*

Apie anginą...

2009-12-09T00:26:00.000+02:00

...kuri ateina, kai mažiausiai jos lauki. Kovoju visais turimais ginklais - arbatėlėmis, purškiamais vaistukais, vitaminais, medum su čiobreliais, česnakais, citrinom... Sirgti nėra laiko. Sako, galima įsikalbėti ligą. O gal galima įsikalbėti sveikatą? Reikės pamėginti.

Naujas muzikinis topas dar nepribrendo. Žinau, kad yra keli žmonės, kuriems praeitas patiko ir norėtų dar.. Turiu kelis pamąstymus muzikine tema. :)

Teko pabūti žiūrovų gretose TAMSTA ir Apple renginyje "Išlįsk iš Garažo" praėjusį trečiadienį. Pirmu numeriu grojo gan seniai pažįstami, bet (gėda man) niekad gyvai negirdėti (iki to "garažinio" vakaro) Avenue Acoustic. Sužavėjo. Nuo pirmos natos ir pirmo žodžio. Tekstai - tikrai puikūs. (Kad man kas tokį rašymo talentą..) O Karolis dainuoja įspūdingai - tembras, aukštos natos, viskas yra.. Liuks. Tegaliu pasiūlyt vieną kūrinį paklausymui: baladę iš "Neskubėk Gyventi". Jei to maža - ateikit gruodžio 16 dieną į klube "Tamsta" vyksiantį konkurso finalą. Beje, ryt vyks paskutinis pusfinalis - jei pasveiksiu, būsiu. Tad galim susitikti. ;)

Ateinantį šeštadienį labai labai kviečiu į koncertą!!! Vieta - tas pats visų mūsų mylimas gyvos muzikos klubas "Tamsta". Laikas - vakare, 21h. Koncertuoja gospel choras "Sounds in G". Kažkaip Kalėdos artėja, tad argi nebūtų smagu šeštadienį praleisti klube "Tamsta" su gospel muzika? There's No Christmas Without You!!! Tad kviečiu imti draugą, mamą, brolį, sesę ir dar daugiau už parankių ir atkeliauti. Bus smagu!

Tai tiek manęs tokios skaudančia gerkle. :) Jau gerėja situacija - į visa tai žiūriu optimistiškai.

Gražaus ir jaukaus ruošimosi šventėms! Nesušalkit, labanakt*

Apie nostalgiškus "gabaliukus"...

2009-12-02T22:42:00.000+02:00

...kurie jau antrą savaitę manęs nepalieka. Nežinau, kame reikalas, bet ausys ir širdis reikalauja lengvo jazzo, rhythm'n'blues, soul, lengvučių latino ritmų.. Tai ir sėdžiu ant tokios vienodą nuotaiką nešančios muzikos. Su ja leidžiu tingius rytus ir vėlyvus vakarus. Netgi dienas, kai grotuvo ausinės būna po ranka... Štai, peržiūrėkit nuorodas - gabaliukas to, kuo gyvenu pastaruoju metu:

1. Sara Tavares - Balance [už šitą kūrinį labai didelis ačiū Manfriui - kažkaip jis visad būdavo iš tų, kurie pasiūlo geros muzikos paklausymui...]
2. Amy Winehouse - Take The Box [čia kiekvienąkart užgrojus prisimenu Adomą, iš kurio ir sužinojau šitą gabaliuką. Seniai nematytas ir negirdėtas...]
3. Robin Thicke - Lost Without You [šitą netyčiom išgirdom įrašų studijoj pas Zujų. Po to susiradau visą albumą...]
4. Justin Timberlake - Until The End Of Time [nuo pat albumo FutureSex/LoveSounds pasirodymo ši daina bene mėgstamiausia iš visų...]
5. Angie Stone feat. Antony Hamilton - Stay For A While [nepamenu, kaip pamėgau ją, bet jaučiu nuo Love 4 Sale projekto atkapsčiau vis daugiau dainuotų atlikėjų kūrinių...]
6. Jill Scott - Cross My Mind [garantuotai radau po to paties Love 4 Sale. Tik šita daina neša dar kažkokį ypatingą jausmelį.. :) Ne bet kam galiu paaiškint...]
7. Remy Shand - Everlasting [ssssmokey... :) Labai seniai žinomas ir jautrus gabalėlis, jei galima taip pasakyt...]
8. Natalie Cole - I Wish You Love [žiauriai Kalėdinis kūrinys. :) O primena labai tą laiką, kai ruošiausi egzams ir visokias aranžuotes teko "gaminti"...]
9. Michael Jackson - Human Nature [su sąlyga, kad tenka dalyvauti Tabami goes MJ (ir ne tik todėl) vis pasiklausau Jo kūrinių. RIP King of Pop...]
10. Beyonce - Flaws And All [šitas gabaliukas garantuotai gali vadintis mano paskutinių savaičių mėgstamiausiu. Tiesiog nuostabi tiesa ir tiek...]

Taigi, Top10. Kažkada turėjau tokią tradiciją vis pranešti, ką klausau - štai, jos pratęsimas.

Už lango vis dar žalia žolė ir saulė. Ir dangus beveik žydras. Kur sniegas? Jau net atsibodo laukti, o taaaaip norisi... Kažkaip su sniegu man stebuklų metas prasideda. Gal ir jums?

Labanakt, nesušalkit.*

Apie ateinančią žiemą...

2009-11-30T09:58:00.000+02:00

...kuri šiemet netikėtai užtruko.

Praeitas lapkritis jau buvo ypatingai snieguotas. Krizė. :) Sniegas nesigamina padebesiuose. Tai kažkaip stebuklingai priverčia jo laukti. Ir sniego, ir Kalėdų.

Praūžė žiauriai darbinga savaitė - kartu su Tabamiais "paleidom" ...goes Michael Jackson Kaune ir Klaipėdoj. Turėčiau miegot po tiekos nemigo naktų, bet kažkaip kyla ranka parašyti ir pasidalinti - seniai to nedariau.. :) Vakar ypatingai malonus MJ koncertas buvo, bent jau man taip pasirodė. Publika ne tik ėmė viską ir klausė be reakcijų, o ir patys atidavė, dainavo, plojo, šoko.. Gera, kai taip. :) Iškart linksmiau, norisi šypsotis, žaisti dainuojant. Jėjėjė... :) Buvo momentų, į kuriuos grįžčiau. ;)

Vis dar grįžta Lietuvos žmonių įspūdžiai apie TV3 projektą, kuriam teko sudalyvaut - atsiranda nepažįstamų, kurie čiumpa už rankos ir pasako "Mes už TAVE!" :) Prisipažinsiu, malonu.

Štai tokios nuotaikos prieš naują savaitę. Kuri turėtų atnešt žiemą. Tai to ir lauksiu... :)

Labanakt, nesušalkit*

Apie darbymetį...

2009-11-09T09:33:00.000+02:00

...kuris, kaip visad, aplanko artėjant šventėms.

Visų pirma, dar kartą kviečiu į Vilnius Gospel '09 festivalį, kurį jau "reklamavau" praeitame įraše. Taip pat, tęsdama "reklaminę propagandą" įmetu rodyklę tiesiai į atidarymo koncerto bilietus. Ateikit, atsiveskit draugus - galiu pažadėti, kad bus tikrai smagu. :) Kitaip per visus festivalius nėra buvę!

Taip pat, klubinėtojai ir TABAMI goes... projektų mėgėjai dar gali pamėginti patekti į koncertą "Tabami goes Michael Jackson". Kažkur jau girdėjau gandą, kad bilietų nebėra. Malonu, žinoma, bet norintys gali dar tikėtis, kad situacija nėra tokia beviltiška - tereikia tik pasidomėti. Projekto sudėtyje - puikūs muzikantai. Plačiau galite pasiskaitinėti užsukę į TABAMI blog'ą arba "nukeliavę" tiesiai į Tiketą.

Tiesa, abu mano "reklamuojami" koncertai išpuola tą patį vakarą, tačiau vyksta skirtingu laiku. Tad labai norintys suspės dalyvauti visur. :) Tikiuosi, pasimatysim.

O darbingas savaitgalis praūžė nepastebėtai... Paliko nuovargį ir mintis vėjo išdraikytas. Kad susigulėtų viskas, reikia labai gerai išsimiegot. O prieš miegą paklausyt dainos, kuri jau kurį laiką yra viena iš ma feivorit kūrinių...

Maloniai kviečiu į JŪTŪBĄ.

Labanakt. Šildykitės, mylėkite vieni kitus*

Apie šaltį...

2009-10-28T22:41:00.000+02:00

...kuris, nori tu to, ar nenori, smelkiasi vis gilyn ir gilyn.

Jau beveik žiema. Kaštonas po mano langais baigia numesti paskutiniuosius lapus, o šie krenta ant šaligatvio ir virsta slidžia drėgna mase. Kaipgi šitą masę priversti likti ant šaligatvio? Nes kartais man atrodo, kad jau jaučiu ją po truputį slenkant į giliausius užkaborius ir ten plintant... Ir nepaliekant nieko, kas būtų susiję su šiluma, gėriu ir šypsenomis. O dar tas lietus... Vasarą jis nuplaudavo nuovargį ir dulkes, versdavo nusišypsoti ir be proto gaivališkai kvepėdavo. O dabar..? Tik paskubina lapų virtimo glitėsiais procesą.

Ne ne, manęs neužpuolusi rudeninė depresija. Taip, trūksta saulės ir šilumos, tačiau tai - natūralu. Tuoj iškris sniegas ir visi kartu rasime naujų džiuginančių dalykų. Pavyzdžiui, galėsime mesti gniūžtę į draugą. Arba nukristi į sniegą ir plasnoti rankomis, idant angelai.. Arba laukymėje išpėduoti didelę širdį. Tokie prisiminimai verčia šypsotis. :)

O dabar papasakosiu apie džiugią šventę, kuri nenumaldomai artėja. Tai - Vilnius Gospel '09. Jau aštuntus metus Vilnių iš niūrios rudeniškos nuotaikos trauks gospel giesmės ir daug smagiai nusiteikusių jaunų žmonių. :) Aptikau, kad Vilnius Gospel turi Mini-Blog'ą Twitter'yje, tad norintys pažvelkite. :) O aš copy-paste principu įkelsiu tekstuką apie Vilnius Gospel '09 iš Facebook'o.

Nuotrauka iš Vilnius Gospel Festivalis puslapio svetainėje "Facebook"

Vilniaus Gospel Festivalis 2009 | Everytime I Feel The Spirit

"2009 m. lapkričio 13 - 15 dienomis Vilniuje asociacija Lietuvos jaunųjų krikščionių sąjunga organizuoja VIII Gospel muzikos festivalį "Vilniaus Gospel 2009". Festivalio tema: "Everytime I Feel the spirit" / "Visa širdim jaučiu Jo dvasią".

2009 m. festivalio programa savo turiniu skiriasi nuo buvusių festivalių - Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo ir Vilniaus - Europos kultūros sostinės tapimo proga bus atsigręžta į tradicines Gospel giesmes - spiričiuelius (angl. spirituals). Festivalio koncertų programą sudarys populiarūs autentiški spiričiueliai: "Keep Your Lamps", "Down by the riverside", "Everytime I feel the spirit", taip pat aranžuoti - "Steal away", "Clean Heart" ir kiti kūriniai.

2009 m. festivalio svečiai - žymūs Gospel muzikos atlikėjai ir dirigentai iš Švedijos: Monika Tornquist ir Jonas Engstrom. Pirmą kartą į Lietuvą atvyksta Gospel muzikos profesionalas, dainininkas ir kompozitorius iš JAV - Jay T Hairston.

Festivalio dirigentai: Jay T Hairston (JAV), Monka Tornquist, Jonas Engstrom (SWE), Kristina Žaldokaitė (LT), Marija - Monika Žalnerauskaitė (LT), Akvilė Kalinaitė (LT) ir kt. "

Taigi, norinčius žiauriai kviečiu atkeliauti bent jau paklausyti - žada būti tikrai smagus festivalis. Beje, Jay T Hairston'o taip lengvai paprastą dieną neišvysite, o juo labiau - neišgirsite. Tad linkiu nepražiopsoti šios progos.

Pasižadu įkelti tikslesnę informaciją apie renginių vietą ir laiką, kai tik ji pasirodys. ;)

Šiam kartui tiek - neliūdėkite, nesušalkite. Labanakt*

Apie susitikimus...

2009-10-21T23:56:00.000+03:00

...kurie būna per anksti, labai laiku, arba per vėlai.

Vakar vakare dalyvavau klasiokų susitikime. Buvo išties miela pamatyti tuos veidus, ypač todėl, kad su kai kuriais iš jų dvylika metų teko minti tą patį slenkstį. Su kai kuriais - mažiau. Bet tai nereiškia, kad jie buvo mažiau pasiilgti.

Kažkodėl pasirodė, kad tai, ką kažkuris iš klasiokų ar klasiokių pasakė, gali būti tiesa.. Šiek tiek per anksti susitikom - visi nei kiek nepasikeitę. Aš sakyčiau, beveik nepasikeitę. Kai kurių akys šiek tiek vyresnės, nei kad buvo dvyliktoje klasėje. Dėl vieno džiaugiuosi - visi atrodo atradę save. O jei dar ne save, tai drąsos, kurios vedini keičia ką nors savo gyvenime. Pvz.: meta mokslus, kurie niekada per daug nepatiko ir pradeda naujus, įtikina tėvus, kad menininko duona ne tokia jau karti, kaip gali pasirodyti.. Et, bus įdomu, kai prasidės vestuvės ir vaikai. Turiu nuojautą, kad greitai. Reikėjo vakar susilažinti su kuo nors, kas bus pirmas.. :)
Ir visgi, tų prisiminimų, kurie grįžta iš kokios penktos - šeštos klasės niekas nenustelbs. Vakar pasijuokėm, o koookios būdavo diskotekos, o kokios šunybės per pertraukas. Grįžčiau vienai dienai į tuos metus, kad dar kartą pajusčiau viską, kas buvo.

Važiuodamos su Skaiste į tą patį susitikimą, klausėmės F.Sinatros - odiev, kokiom Kalėdom pakvipo. Mandarinai, šiek tiek kvepiančios žvakės ir imbieriniai meduoliukai. Laukiu nesulaukiu..

Nesušalkit, labanakt*

Apie pirmąjį sniegą...

2009-10-15T00:44:00.000+03:00

...kuris šiais metais pasirodė gal kiek per anksti. Nespėjau pamilti rudens iš naujo, o štai, jau žiema ant slenksčio. Kur teisybė?

Tačiau darbų - rudeniškai, yra. Štai, su Jurga pristatėm albumą šeštadienį. Yra kam patiko, yra kam ne - turbūt kiekvienam pagal skonį. Kas norėtų pamatyti ir išgirsti pristatymo koncertą, važiuokite į Klaipėdą (spalio 17d.), arba į Kauną (spalio 24d.) - susitiksim.

Tą patį šeštadienį važiuodama ryte į kirpyklą pasigailėjau, kad neturiu su savim fotiko. Virš Vilniaus traukinių stoties toks vaizdas buvo - rūkas, migla ir neaiškiai nuostabi būsena. Tokia, kurioj nuskęsti ilgiau pažiūrėjęs į vieną tašką.

O jei paklaustumėt, kaip aš in general, atsakyčiau: laukiu Kalėdų. Kad ir kaip jos dar toli ir iki jų kalnus nuversti reikia, bet visgi. Juk taip malonu, kai pradedi galvoti, ką čia kam padovanojus.. :) Aš iš tų esu, kuriai dovanoti maloniau, nei pačiai dovanas gauti. Kai dūšią į dovaną sudedi ir matai, kad žmogui patinka - kas gali būti geriau.

O dabar - esu prižadėjusi burokėlių sriubą. Tad griebiuosi mėsos atsargų, burokėlių ir pirmyn. Jei ką domina, įkvėpimo sėmiausi iš Beatos Virtuvės. Kukuliukus keisiu kauliukais, bet nemanau, kad sriuba nuo to nukentės. Keliauju suktis virtuvėj. Iki.

Nesušalkit, labanakt.*

Apie rudenį...

2009-09-30T21:57:00.000+03:00

...kuris visokių naujų vėjų į galvą pripučia.

Šiandien buvau prisižadėjusi sau išeiti į miestą. Bet kadangi gerklė peršti kaip perštėjusi, o choro atranka dėl netinkamai susiklosčiusių aplinkybių turėjo būti nukelta savaitei, likau namie. Truputį prišeimininkavau namų gerovei, susitvarkiau, pagaminau troškinį - jautiena + obuoliai = visai neblogas rezultatas...

O apie naujus vėjus - išties, jie ne nauji, o naujai atpūsti seni... Pasiilgau šviežių pyragų ir saldėsių kvapo namuose. Keista, bet taip susiklostė, jog pradėjusi gyventi savarankiškai kibau į kulinariją, o taip anksčiau mėgtą konditeriją paslėpiau ant pačios aukščiausios lentynėlės. Nusprendžiau, kad veltui. Juk kai ateina šalčiai, taip ir norisi užkonservuoti gerus kvapus, šiltus prisiminimus, saldaus pyrago kąsnelius, arbatą su medumi.. Tikiuosi, kad jau greitai atrasiu laiko paskambinti močiutei ir užsirašyti naminių žagarėlių receptą, kurie taip primena vaikystę. Ir pagaliau nusipirksiu kepimo formą.

Pradedu šilumos konservavimo sezoną. Juk tuojau prasideda pirmoji spalio diena. Pradedu po truputį laukti Kalėdų..

Labanakt*

Apie laisvadienius...

2009-09-28T14:53:00.000+03:00

...ir tinginiadienius.

Šiandien kaip tik tokia diena. Pabudau pakankamai anksti ir nuo ryto tinginiauju. Na, ne visiškai - valgyt pasigaminau, indų likučius išploviau. Bet vis tiek poilsis. :) Toks jau tas gyvenimas - savaitgaliai daug aktyvesni už paprastas dienas.

Taip jau šį savaitgalį išėjo, kad pažiūrėjau visas tris "Matricos" trilogijos dalis. Pirmąjį filmą The Matrix jau buvau mačiusi - tačiau, jei sąžiningai, visai maloniai pažiūrėjau dar kartą. O toliau einantys filmai nebe tokie įdomūs: antroji dalis The Matrix Reloaded - dar dar, tačiau jau atsiranda vietų, kai norisi šiek tiek prasukti pernelyg ištęstas kovų scenas. Na, o trečioji The Matrix Revolutions - labai nemažai pasikartojimų, šiek tiek vietų, kur trūksta ryšio, kas prie ko. Dar daugiau meilių-seilių, nei antrojoje dalyje... Ir galiausiai - visiškai paika pabaiga. Amerikiečiai nelabai moka kurti pabaigas savo filmams (mintis ne mano ;) ). Tai tiek apie Neo ir draugus.

Tikiuosi, kad gyvenat gerai. Jei ne - to palinkėčiau.
O dabar, jums leidus, keliauju mėgautis Hauso šeštojo sezono pradžia. :)

Labanakt.

Apie pokoncertinius periodus...

2009-09-17T15:55:00.000+03:00

...kurie ypatingai išryškėja, jei dainuojama neišsigydžius iki galo.

Po vakar vakaro Tamstoje šįryt pabudau tokioje stadijoje, kad galėčiau dainuoti boso partiją. Dabar jau truputį pasitaisė reikalai, bet visgi, galėtų būti daug daug geriau. Niekis - arbata mano draugas. :)

Koncertas buvo įdomus. Nežinau, kaip klausytojams, bet kalbu apie patį kolektyvą. Tikiu, vėliau pasidalinsim kiekvienas savo jausmais, kas patiko, o kas ne. Asmeniškai man nebuvo lengva, nes daug kas buvo visiškai kitaip, negu visada. Bet sveiki tokie "žemės drebėjimai", kurie priverčia pabusti ir pamatyti, kad dar yra begalės dalykų, kurių reikia siekti.
Tiesa, labai malonu buvo matyti veidus iš naujai surinkto šv. Jonų chorelio. Tie nauji žmonės įkvepia. Ir žinau, kodėl. Nes prisimenu tą metą, kai aš buvau tokia, kaip jie. Kai gospelas man buvo visiškai nauja muzika, kai nuo kiekvieno sudainuoto akordo šiurpas per nugarą eidavo. Visgi, džiaugiuosi, kad tas šiurpas man vis dar eina, kad gospelas mane vis dar "užkrečia". :)

Beje, jei kas norėtų prisijungti prie dar vienos grupės, kuri pradės repetuoti nuo spalio mėnesio, širdingai kviečiu į atranką. Ji vyks rugsėjo 30 dieną (trečiadienį) 19h vakare, šv. Jonų bažnyčioje. Tikiuosi, kad ateis ne ką mažiau žmonių, nei buvo pirmojoje atrankoje. :)

Šįkart tiek pro mano langą.
Kaip sako mano mylima Sigutė, čiau čiaučiukas iki ikiukas! :)

Apie vėlyvus vakarus...

2009-09-15T23:24:00.001+03:00

...kurie, kai pasitaiko sėkmingi, galėtų ir ne taip greitai baigtis. :)

Vis dar negaliu teigti, kad pažįstu naujojo chorelio žmones, tačiau drąsiai sakau - šiandien šį bei tą apie juos visus sužinojau. Ir nuo šio vakaro kiekvienas veidas + vardas + tai, ką žmogus apie save papasakojo, sudarys atskirą paveiksliuką. Panašiai tokį, koks yra čia dešiniau, mano profilyje (jeigu kas skaitot feisbuke, nežinau, kurioj pusėj), tik dar su šiokiomis tokiomis charakteristikomis. Jau po truputį byra geri atsiliepimai iš viso to, ką nuveikėm šįvakar. Ačiū. Nežinau, ar ką nors pasieks, tad į Dangų.

Labai įdomių sprendimų pateikė Kristina - aš ėmiau ir pagalvojau, o kodėl mes tokių žaidimukų-akcijų-atrakcijų nedarom su seniais? Tipo, jau dideli, užaugom, jau viską ir patys mokam..? :) Gal kai kurie taip galvoja. Gal net ir aš pati taip galvoju (-au), nesu tikra.. O, pasirodo, nereikėtų.
Juk per ieškojimus visi augam, o augimui ribų nėra. Šitaip aš tikrai galvoju ir galvosiu.

Jau laukiu nesulaukiu Vilnius Gospel '09 festivalio. Jau smalsu, kas gi per kūriniai laukia, kokie žmonės bus, kokie išeis po tų kelių dienų.. Prisimenu save beveik prieš 4 metus - kokia atėjau, o kokia išėjau. Su absoliučiai apsivertusiu pasauliu. Juk ir jūs taip jaučiatės, kai padarote tai, kas, atrodė, yra neįmanoma... Nepamirškim šito jausmo. Siekiamybė - vienas iš gyvenimo varikliukų.

Et, išsiplėčiau. Kažkokie jausmai užplūdo. Ačiū, kad skaitot. Tikiuosi, kad randat sau bent po eilutę iš kiekvieno įrašo.. Jei dar nerandat - tikiuosi, kad rasit. :)

Labanakt*

[Keep reaching]

Apie ankstyvus rytus...

2009-09-15T14:08:00.000+03:00

...kad ir kaip ten bebūtų, turiu nesikeisiančią (spėju) nuomonę. Nu žiauriai nemėgstu anksti keltis. O šiandien teko lipti iš lovos dar prieš 7 a.m. Už lango - prietema, šalta. Brrr...

Bet! Visa ši kančia buvo ne be reikalo! :) Su keliom mergiotėm iš "Sounds in G" keliavom į RC rytmečio laidą "Atsibusk su Vyteniu". Kai 7.45 buvau prie Spaudos Rūmų, sužinojau "džiugią" naujieną, kad mūsų bus ne 6, kaip buvo planuota, o tik 4. Kas negalėjo, kas pamiršo (marvelaš)... :) Nieko, Radiocentre gavom arbatos, balseliai prabudo ir pirmyn. Skambėjom šiek tiek "Miegančiųjų Gražuolių" stiliuje, bet nieko. Trumpą RC reportažą galite pažiūrėti jūtūbėje. ;)

Tiesa, bevažiuodama į RC supratau, kad turiu dar vieną, spėju, taip pat nesikeisiančią nuomonę, jog nemėgstu forselių, kurie ryte važiuodami į mokyklą iš mobiliako "groja" visokią nelabai kokią muziką. Kai už nugaros sėdėjo būrelis tokių, slapčia tikėjausi, kad jie va jau kitą stotelę ims ir išlips... :) Neišlipo. Muziką išjungė. Ačiū Tau, Džy.. :)

O vakare laukia repeticija su naujuoju šv. Jonų bažnyčios gospelo choreliu. Galiu drąsiai teigti, kad kol kas visiškai nepažįstu naujojo chorelio narių, tad šiandien teks pravesti kelis susipažinimo žaidimus, daineles ar dar ką nors. Visgi, skaitau, tai bus poilsis prieš rytdienos koncertą, nes "Sounds in G" šiandien nerepetuoja. Arba repetuoja kiekvienas asmeniškai. :)

O dabar, ne į temą, bet mane prajuokinęs vaizdelis. :)

Skanių pietų ir gražios likusios dienos.*

Apie muziką...

2009-09-14T20:44:00.000+03:00

...kuri bus jau poryt!

Kątik grįžau iš repeticijos. Ta proga rašau pirmąjį skelbimą-kvietimą į koncertą: rugsėjo 16 dieną, trečiadienį, gyvos muzikos klube "Tamsta" pasirodys gospel choras "Sounds in G". Grosim ir dainuosim programą skambiu pavadinimu - "Tribute to KIRK FRANKLIN". Kas nežinote, kas toks tasai Kirkas Franklinas ir su kuo jis valgomas, siūlyčiau užmesti akį čia. Koncerto pradžia planuojama apie 21 valandą, bilietai (turiu pridėti žodį "deja") kainuoja: 15Lt arba 10Lt, jei turite LSP (Lietuvos Studento Pažymėjimą). Taigi, kas dar turite šiek tiek finansų ir galite ateiti mūsų palaikyti - labai labai laukiame (sakau nuoširdžiai viso "Sounds in G" vardu!).

Kirkas Franklinas ir jo muzika turėjo labai didelės įtakos mūsų chorelio augimui - visada svajojom atlikti jo kūrinius ir štai, ši svajonė per penktąjį "Sounds in G" gimtadienį ėmė ir išsipildė. :) Tad ir pati laukiu nesulaukiu to trečiadienio - labai smagu atlikti šią programą.

O dabar noriu atsisveikinti ir palinkėti ramios nakties, bei gražaus rytojaus.

Bučiniai ir apkabinimai!*

Sveikinimo žodis!

2009-09-14T13:49:00.001+03:00

Sveiki, mielieji.

Ilgą laiką gyvenau bitėj+, bet kažkaip, rudeniui užklupus, supratau, jog reikia kažko naujo ir kitokio. Tad dabar aš čia. Kalbėsiu su jumis, o jūs su manimi. Pasidalinsiu tuo, kuo gyvenu, pakviesiu į vieną-kitą koncertą ar renginį, paklausiu, ką jūs žiūrit, klausot.

Taigi, aš - jums, o jūs - man!

Linksėjimas!*